Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-08-23 · Byla Nr. e2KT-152-943/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-23
Bylos Nr.
e2KT-152-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00651-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 3.1.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2KT-152-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00651-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo prašymu dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1974-945/2019 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2499-912/2019 sujungimo klausimas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1974-945/2019 pagal ieškovės UAB „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „SDG Statyba“, kuriame ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22 129,66 Eur nuostolius dėl paskaičiuotų delspinigių, 34 786,91 Eur nuostolius patirtus dėl kitų rangovų samdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai kildinami iš 2018 m. kovo 6 d. rangos darbų sutarties vykdymo.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2499-912/2019, pagal ieškovės UAB „SDG statyba“ ieškinį atsakovei UAB „HSC Baltic“ dėl skolos priteisimo, kuri taip pat kildinama iš 2018 m. kovo 6 d. sutarties vykdymo. UAB „SDG statyba“ reikalauja priteisti iš UAB „HSC Baltic“ skolą už 2018 m. kovo 6 d. sutarties pagrindu atliktus darbus.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje teigiama, kad prašomose sujungti bylose ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, iš esmės dėl to paties dalyko, civilinėse bylose įrodinėtinos aplinkybės pagal reiškiamus reikalavimus yra panašios, susijusios su tos pačios sutarties vykdymu, dėl ko kyla poreikis spręsti šių civilinių bylų sujungimo klausimą.

Civilines bylas atsisakoma sujungti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium.

Tačiau ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus, todėl teismas, spręsdamas dėl bylų sujungimo, turi nustatyti kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką bei bylos šalių pasirinktą ginčo nagrinėjimo formą (ginčo teisena ar supaprastintas procesas) ir remiantis šiomis aplinkybėmis įvertinti, ar egzistuoja poreikis ir teisinės galimybės sujungti bylas.

Nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti klausimą dėl aptartų civilinių bylų sujungimo, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinus su prašomomis sujungti bylomis buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2499-912/2019 nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Teismas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus 2019 m. sausio 30 d. yra priėmęs preliminarų sprendimą ir atsakovė pareiškė dėl jo prieštaravimus.

CPK 430 straipsnio 6 dalis nurodo, kad dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą teismas priima joje galutinį sprendimą, kuriuo palieka nepakeistą, panaikina ar pakeičia priimtą preliminarų sprendimą. Kitokios bylos baigties dokumentinį procesą reglamentuojančios nuostatos nenumato, kadangi atsakovui dėl preliminaraus sprendimo pateikus prieštaravimus šalių ginčas nagrinėjamas pagal tas ribas, kurios buvo apibrėžtos ieškovo reikalavimu ir priimtu procesiniu sprendimu. Dokumentiniame procese galioja draudimas keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus. Šie dokumentinio proceso ypatumai lemia, jog civilinių bylų sujungimas yra negalimas. Tokioje situacijoje siekiant išvengti prieštaringų teismo sprendimų gali būti naudojami kiti procesiniai institutai (pvz., bylų sustabdymo), jei tam yra nustatomos būtinos sąlygos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, dokumentinio proceso nagrinėjimo ypatumus ir tikslus (civilinio proceso koncentruotumo principo įgyvendinimas), prašymas sujungti civilines bylas, nagrinėjamas ginčo teisena ir supaprastinto proceso forma, netenkinamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti sujungti Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1974-945/2019 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2499-912/2019.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė