Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2012-10-30, 14 val. 08 min., kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 13 km vairavo automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, važiavo 117 km/h greičiu, viršijo leistiną 70 km/h greitį 47 km/h., tuo pažeisdamas KET 139 punkto reikalavimus.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-11-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2121811-12 A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 5 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. K. administracinė nuobauda paskirta už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiamų pasekmių dėl administracinės nuobaudos paskyrimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Sunki pareiškėjo materialinė ar šeiminė padėtis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant jam minimalią administracinę nuobaudą. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (jis yra studentas, sunkiai serga šeimos nariai) taip pat teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis ir negali būti pagrindu tenkinti skundą.

Be to, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis - pareiškėjas važiavo pas tėvą, besigydantį sanatorijoje, todėl leistiną greitį viršyti nebuvo būtinybės.

Pareiškėjas padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui. Įstatymų leidėjas neatsitiktinai įstatymu įtvirtino papildomus apribojimus vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, tuo siekdamas užtikrinti eismo saugumą keliuose, todėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas, nes nesukėlė neigiamų pasekmių. Esant pasekmėms, būtų taikoma kur kas griežtesnė administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d. sankcija numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjui paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-11-14 nutarimą Nr. 20N-2121811-12 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.