- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-05
- Bylos Nr.
- 1S-169-66-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Teresėlė Kazlauskienė
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene, sekretoriaujant Editai Pakutkaitei,
išnagrinejusi privataus kaltintojo A. S. atstovo skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 02 04 nutarties, kuria procesas pagal A. S. skunda del baudžiamojo proceso pradejimo privataus kaltinimo tvarka G. G. del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., nutrauktas,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
A. S. pateike teismui privataus kaltinimo skunda, kuriuo praše patraukti baudžiamojon atsakomyben savaitrašcio „Karštas komentaras“ vyr. redaktore G. G. pagal LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., už tai, kad 2007 04 13 savaitraštyje „Karštas komentaras“ (2007 m. balandžio 13-27 d. p. 23) straipsnyje „Jus klausiate – „Karštas komentaras“ atsako“ viešai buvo paskleistos tikroves neatitinkancios ir šmeižiancios pareiškeja, žinios: „(...)... esa kai kuresi privati saugos tarnyba „Ekskomisaru biuras“, automobiliu užpirkimui iš „Aurabanko“ buvo paimta 5 mln. Lt paskola. Bankui žlugus, paskolos dokumentai atsidure „Turto banke“. Tuo metu jame dirbo toks D. D., kuris, gražiai ekskomisaru paprašytas, šios paskolos dokumentus neva išeme ir tokiu budu „Ekskomisaru biuras“ atseit, „Aurabankui“ neliko skolingas. O kai Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininku tapo vienas iš „Ekskomisaru biuro“ steigeju A. S., tai šis, neva atsidekodamas Dabašinskui už kadaise suteikta paslauga, ikure saugume penktojo pavaduotojo etata ir ji ten idarbino.“
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 09 12 nutartimi buvo atsisakyta pradeti privataus kaltinimo procesa G. G. atžvilgiu.
Vilniaus apygardos teismo 2007 12 06 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 09 12 nutartis dalyje del atsisakymo G. G. atžvilgiu pradeti privataus kaltinimo procesa pagal LR BK 154 str. 2 d. buvo panaikinta.
2008 02 04 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nutartimi buvo nutrauktas procesas pagal A. S. skunda del baudžiamojo proceso pradejimo privataus kaltinimo tvarka G. G. del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d.
Nutartyje nurodyta, kad A. S. i taikinamaji posedi neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta jam buvo žinoma. Teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys svarbias pareiškejo neatvykimo i taikinamaji posedi priežastis.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 02 04 nutarti dalyje, kuria nutrauktas procesas G. G. atžvilgiu ir perduoti byla nagrineti kitam Vilniaus miesto apylinkes teismui ar kitam mineto teismo teisejui.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas be teisinio pagrindo pleciamai nutartyje aiškino LR BPK XXX skyriaus normas ir nukentejusiojo butinuma betarpiškai dalyvauti taikinamajame posedyje. Tokio LR BPK XXX skyriaus normu teisinio aiškinimo nenumato nei LR Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika. Apeliantas teigia, kad nei vienas LR BPK straipsnis nenurodo, kad nukentejusysis turi dalyvauti taikinamajame posedyje asmeniškai, todel teismo aiškinimas iš esmes prieštarauja ir pažeidžia baudžiamajame procese itvirtintus atstovavimo principus.
Skunde taip pat teigiama, kad remiantis LR BPK 413 str. 6 d. teismas turi teisini pagrinda nutraukti procesa tik tuomet, kai nukentejusysis ar jo teisetas atstovas i taikinamaji posedi neatvyko be svarbios priežasties. Nurodoma, kad šiuo atveju taikinamajame posedyje dalyvavo nukentejusiojo igaliotasis atstovas, t.y. advokatas. Todel, apelianto nuomone, teigti, kad neatvyko nukentejusysis ir jo teisetas atstovas nera jokio teisinio pagrindo.
Taipogi apeliantas pažymi, kad teismo aiškinimas del atstovavimo nera nuoseklus. Nurodo, kad nukentejusysis nebuvo gaves šaukimo ir juo labiau teismo pranešimo, kad jo dalyvavimas taikinamajame posedyje yra betarpiškas ir butinas, nukentejusiajam nei teismo šaukimu, nei kitu procesiniu dokumentu neatvykimo procesines pasekmes nebuvo išaiškintos, todel teismas neturejo teisinio pagrindo procesa nutraukti. Be to atkreipia demesi i tai, kad taikinamojo posedžio metu teismas išklause šaliu paaiškinimus del taikaus susitarimo, kas leidžia teigti, jog teismas taikinamojo posedžio metu visas proceduras išsprende ir nukentejusiojo atstovo dalyvavima laike tinkamu atstovavimu. Teismui buvo pareikšta, kad nukentejusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, todel turejo buti priimta nutartis nukentejusiojo skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje.
Skunde nurodoma, kad tokiu budu buvo pažeistas teises viršenybes principas, kadangi teismas, užuot sprendes klausima iš esmes ir vykdes istatyme numatyta pareiga nubausti kaltininka emesi tendencingo istatymo aiškinimo vaidmens. Taipogi skunde teigiama, kad teisejas, priimdamas nutarti buvo šališkas, parode nepagarba nukentejusiajam ir teismo vaidmeniui, todel jis turejo nusišalinti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad paskleistais teiginiais buvo siekiama viešai pažeminti A. S., o G. G. žeminancio pobudžio tikroves neatitinkancia informacija paskleide tycia, neturedama jokiu realiu, faktais patvirtintu duomenu apie žiniu tikruma ir tai dare samoningai, suvokdama , kad paskleistos žinios pažemins asmeni. Apelianto teigimu, visa tai irodo, kad G. G. ivykde nusikaltima, numatyta LR BK 154 str. 2 d.
Teismo posedžio metu apeliantas ir jo atstovas praše skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atstovo skundas tenkintinas.
Apylinkes teismas, nutraukdamas procesa pagal A. S. skunda del baudžiamojo proceso pradejimo privataus kaltinimo tvarka G. G. del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., netinkamai ir nepagristai aiškino teises normas, todel neteisingai jas pritaike ir procesa nutrauke.
LR BPK 413 str. 1 d. numatyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentejusiojo skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas, nukentejusysis ir (ar) jo teisetas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiamas pas teiseja sutaikinti. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu nukentejusysis ir (ar) jo teisetas atstovas i taikinamaji posedi neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisake.
LR BPK 55 str. reglamentuojama, kad igaliotuoju atstovu gali buti advokatas arba advokato pavedimu advokato padejejas (...), kuri proceso dalyvis igaliojo atstovauti savo interesams. LR BPK 56 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad igaliotasis atstovas turi tas pacias teises kaip jo atstovaujamasis proceso dalyvis.
Kaip matyti iš bylos dokumentu A. S. i taikinamaji posedi neatvyko, o teismas nutartyje nurode, kad nera nurodytos svarbios priežastys, kurios pateisintu A. S. neatvykima i posedi. Teismas taipogi nutartyje nurode, kad sistemiškai aiškinant LR BPK XXX skyriaus normas, konstatuotina, kad nukentejusiji kaip privatu kaltintoja gali pakeisti jo teisetas atstovas tik išimtinais atvejais. Nutartyje konstatuota, jog nukentejusysis turi dalyvauti taikinamajame posedyje asmeniškai.
Taciau toks teismo aiškinimas iš esmes pažeidžia istatymo leidejo atstovui suteiktas teises ir iš atstovavimo išplaukiancias teisines pasekmes. LR BPK XXX skyriaus normos neapriboja BPK 55 str. , 56 str. nurodytu atstovo teisiu, todel teismas neturejo teisinio pagrindo taikinamojo posedžio vedima per atstova laikyti netinkamu ir nukentejusiajam neatvykus, taciau dalyvaujant jo atstovui, procesa nutraukti.
Vadovaudamasis LR BPK 413 str. 6 d. nuostatomis teismas turi teisini pagrinda nutraukti procesa tik tuo atveju, kai nukentejusysis ir (arba) jo teisetas atstovas i taikinamaji posedi neatvyko be svarbios priežasties. Yra akivaizdu, kad istatymo leidejas nurode, jog tokiu atveju turi neatvykti nukentejusysis ir jo teisetas atstovas arba jeigu kaltinima palaiko tik atstovas – tada turi neatvykti atstovas.
Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu, taikinamajame posedyje dalyvavo nukentejusiojo atstovas, todel nera pagrindo teigti, kad i posedi be pateisinamos priežasties neatvyko nukentejusysis. Igalioto atstovo buvimas taikinamajame posedyje nesuteike teismui teises nutraukti proceso BPK 413 str. 6 d. pagrindu. Tokiu budu teismas viršijo suteiktas teises ir iš esmes netinkamai pritaike LR BPK 413 str. 6 d.
Atsižvelgtina ir i tai, kad nukentejusysis nebuvo gaves teismo šaukimo ir teismo pranešimo, kad jo dalyvavimas taikinamajame posedyje yra betarpiškas ir butinas. Jeigu atstovo dalyvavimas vietoj nukentejusiojo nelaikytinas atstovavimu privataus kaltinimo byloje, tai teismas privalejo nukentejusiajam asmeniškai iteikti teismo šaukima del taikinamojo teismo posedžio vietos ir laiko. Nukentejusiajam nei teismo šaukimu, nei kitu dokumentu neatvykimo procesines pasekmes nebuvo išaiškintos, todel teismas neturejo teisinio pagrindo procesa nutraukti. Taipogi pažymetina, kad taikinamasis posedis buvo antras ir atkreiptinas demesys i tai, jog pirmojo taikinamojo posedžio teismas nelaike neivykusiu, nors pirmajame dalyvavo tik nukentejusiojo atstovas.
Kaip matyti iš 2008 02 04 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo taikinamojo posedžio protokolo bei priimtos nutarties, teismas išklause šaliu paaiškinimus del taikaus susitarimo. Teismui buvo pareikšta, kad nukentejusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, todel teisejas privalejo priimti nukentejusiojo skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje, o ne nutraukti procesa.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 02 04 nutarti panaikinti dalyje, kuria nutrauktas procesas pagal A. S. skunda del baudžiamojo proceso pradejimo privataus kaltinimo tvarka G. G. del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. ir byla gražinti Vilniaus 2 apylinkes teismui nagrineti nuo taikinamojo proceso stadijos.