- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- 2-842/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties, kuria byla nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-2705-51/2007 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovas 1993 metais buvo suimtas ir kalėjo Lukiškių kalėjime, iš kurio paleistas tik 1995 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovas privalėjo būti paleistas į laisvę 1995 m. liepos 3 d. Todėl ieškovas neteisėtai, ypač sunkiose kalėjimo sąlygose buvo kalinamas šešiasdešimt tris dienas. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2³⁹-1097/02 už neteisėtą ieškovo šešiasdešimt trijų dienų įkalinimą priteisė jam 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovo teigimu, jam priteistos sumos dydis yra simbolinis ir per menkas. Pažymi, kad 2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas nutarė, kad iki 2002 m. galiojęs įstatymas dėl kompensacijos už padarytą moralinę žalą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir kad moralinės žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais. Atsiradus teisiniam pagrindui, ieškovas prašo įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą už neteisėtą šešiasdešimt trijų dienų kalinimą nuo 1995 m. liepos 3 d. iki 1995 m. rugsėjo 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartimi bylą nutraukė. Nurodė, kad ieškovo prašymu prie civilinės bylos Nr. 2-2705-51/2007 prijungus civilinę bylą Nr. 2³⁹-1097/02, iš jos matyti, kad ieškovas analogišką ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei už tą patį laikotarpį buvo pareiškęs 2001 m. lapkričio 8 d. Ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš dalies patenkintas – Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt moralinės žalos atlyginimui. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė naują ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. Č. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jeigu atsakovo veiksmai, padarę žalą ieškovui buvo įvykdyti 1995 metais, o teismas, vadovavosi 2002 m. CK 7 straipsniu, kuris ribojo žalos atlyginimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo taikymo prasme. Nurodo, kad teismo skundžiama nutartis pažeidžia ieškovo teisę į teisingą žalos atlyginimą, teisę ginti savo teisėtus interesus. Teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimui, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir 5 dalių, Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto 9 straipsnio 5 dalies, Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su ieškovo skunde išdėstytais argumentais. Atsakovo nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai pritaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, gaunamas procesinis rezultatas, dėl kurio ir kilo procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių (skundų) tapatumą. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2³⁹-1097/2002 matyti, kad ieškovas buvo pateikęs teismui ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo už neteisėtą laikymą įkalinimo įstaigoje nuo 1995 m. liepos 3 d. iki 1995 m. rugsėjo 5 d. iš Lietuvos valstybės. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt moralinės žalos atlyginimo (civ. b. Nr. 2³⁹-1097/2002, b. l. 145-147).
Apeliantas neginčija, kad nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, ieškiniai yra tapatūs. Tačiau apelianto manymu, minėtu sprendimu jam priteistos sumos dydis yra mažas, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pripažinus, kad Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostata ,,Atlygintinos moralinės žalos dydis [....] negali būti didesnis kaip dešimt tūkstančių litų“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, atsirado teisinis pagrindas prašyti iš atsakovo priteisti didesnę sumą ieškovui neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Vienas pagrindinių teisės principų numato, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios (lot. lex prospicit non respicit; lex retro non agit). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, negalioja ir negali būti taikomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999 („Teismų praktika“ Nr. 12, p. 14-17) nurodė, kad visuotinai pripažintas teisės principas – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit) - reiškia, kad teisiniai norminiai aktai reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas apelianto argumentas, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2006 m. rugpjūčio 19 d. priėmus nutarimą ieškovui atsirado teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Remdamasi nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, ir naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Paliekant galioti pirmosios instancijos nutartį, kuria byla nutraukta, teisėjų kolegija nenagrinėja ieškovo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
CPK 336 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjamam klausimui išspręsti pakanka šalių argumentų, išdėstytų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, todėl šalių dalyvavimas nagrinėjant atskirąjį skundą netikslingas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.