Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo V. J. skundas netenkintas, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui V. J. 2013-08-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2013-05-23 (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui V. J. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (18)-LT2-1, kuriame nurodyta sutvarkyti atliekomis užterštas teritorijas, esančias Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusios fermos teritorijoje) bei Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusio karjero teritorijoje). 2013-08-13 09.15 val. patikrinus minėtas teritorijas nustatyta, kad seniūnas V. J. minėto privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdė, minėtų teritorijų nesutvarkė. Tuo jis pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. Tokie V. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta 1500 Lt bauda. Šį nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir bylą nutraukti, V. J. apskundė apylinkės teismui.

Tauragės rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatų 10.18 punkte nurodyta, jog seniūnija organizuoja ir kontroliuoja seniūnijos teritorijoje kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą, t. y. seniūnija atsakinga už bendrojo naudojimo teritorijų valymą ir priežiūrą. Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 2 d. 17 p. reglamentuota, kad seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą. Su tuo jis sutinka ir nesiginčija, tačiau teismas neteisingai nurodo, kad užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini) kaimuose priskiriamos būtent bendrojo naudojimo teritorijoms. Kas yra bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, reglamentuoja Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 (2010-09-22 įsakymo Nr. 3D-852/D1-793, galiojusio nuo 2010-10-01, redakcija). Šiuo įsakymu patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio 21 punkte nurodyta: Žemės sklypų naudojimo būdas – 21. Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos; Žemės sklypų naudojimo būdo turinys - Teritorija, skirta bendram viešam naudojimui; Žemės sklypų naudojimo pobūdis – 21.1. Botanikos ir zoologijos sodų (Žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi įrengti botanikos, zoologijos sodai, šiai veiklai esami arba numatomi statyti statiniai), 21.2. Kapinių (Žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai), 21.3. Urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (Žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes, parkus, skverus ir kitus želdynus). Užterštas teritorijas (duomenys neskelbtini) kaimuose Botanikos ir zoologijos sodų bei kapinių kategorijai negalima priskirti, taip pat negalima priskirti ir urbanizuotoms teritorijoms - pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 47 d. urbanizuota teritorija yra statiniais užstatytos miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijos. Literatūroje urbanizuota teritorija apibrėžiama kaip teritorija, užimta statinių ir jų priklausinių (su naudojamais žemės sklypais, inžinerinėmis komunikacijomis ir bendrojo naudojimo želdynais), taip pat valstybinių kelių ir geležinkelių kompleksų teritorija. Šiuo atveju užterštose teritorijose jokių pastatų nėra, žemės sklypai nesuformuoti, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, komunikacijos neįrengtos, tai yra neužstatyti, neapgyvendinti, nenaudojami valstybinės žemės laukai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teisės aktais apibrėžtas sąvokas, akivaizdu, kad tokie laukai jokiu būdu negali būti laikomi urbanizuota teritorija, vadinasi, negali būti laikoma ir bendrojo naudojimo teritorija, kurios priežiūra ir valymas priklausytų seniūnijos kompetencijai. Kaip įrodymą prideda užterštų teritorijų ortofotografinio žemėlapio ištraukas.

Tauragės rajono apylinkės teismas nutartyje vadovaujasi Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nuostata, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidedančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Įstatyme nurodyta „savivaldybės“, bet ne „seniūnas“. Savivaldybėje yra daugiau pareigybių, atsakingų už aplinkos apsaugą, ekologė, įsteigtas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, komunalines paslaugas teikia UAB „Dunokai“. Seniūnas, kaip viešojo administravimo subjektas, atsako tik už jam priskirtas ir pavestas funkcijas, valdingi administracinių teisinių santykių subjektai, taigi ir seniūnas, turi teisę veikti tik įstatymų ar kitų teisės aktų jiems nustatytose ribose. Skunde pirmos instancijos teismui paminėjo Koncesijos sutartį dėl Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo, kuriai Tauragės rajono savivaldybės taryba pritarė 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1993. Šios sutarties 2.1 punktu Tauragės rajono savivaldybės administracija pavedė ir suteikė leidimą būti Koncesininku - Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, t. y. organizuoti arba teikti Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, numatytas šioje sutartyje, organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiktų galiojančius aplinkosauginius reikalavimus, užtikrinti jos funkcionavimą, kaip numatyta šios sutarties 8 str., bei vystyti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus Tauragės rajono savivaldybėje, kaip numatyta šios sutarties 9 str., o Koncesininkas įsipareigoja vykdyti Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas, t. y. organizuoti arba teikti Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiktų galiojančius aplinkosauginius reikalavimus, užtikrinti jos funkcionavimą bei vystyti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus Tauragės rajono savivaldybėje ta apimtimi ir tvarka, kaip numatyta sutartyje. Sutarties 2.2.5 punkte reglamentuota, kad viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apima sąvartynų ir atliekomis užterštų teritorijų uždarymą, rekultivavimą bei jų priežiūrą po uždarymo. Atsižvelgiant į finansines galimybes, UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ pirmu etapu dar iki 2011-01-01 (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sutvarkė Pryšmantų kaime užterštą teritoriją (šios sutarties 9.1.4 punktu Koncesininkas - UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ įsipareigojo uždaryti ir rekultivuoti Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje esančius sąvartynus bei atliekomis užterštas teritorijas pagal 1 priedą).

Atkreipia dėmesį, kad jis rūpinosi aplinkos sutvarkymu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Apie esamą būklę tiek žodžiu, tiek el. paštu nuolat informuodavo savivaldybės ekologę, administracijos direktorių, prašė lėšų aplinkai tvarkyti, bet jų dėl lėšų trūkumo nebuvo skirta. Kalbėjo su UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ vadovu dėl teritorijų sutvarkymo, bet buvo paaiškinta, kad kitas teritorijas tvarkys, kai bus skirtas finansavimas. Tai gali paliudyti nurodyti darbuotojai. Gavęs privalomąjį nurodymą, 2013-08-14 raštu Nr. 16-130 kreipėsi i į administracijos direktorių.

Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs jam skirti administracinę baudą, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, į teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad elgėsi sąžiningai, taip pat į jo šeimos padėtį, vadovaujantis ATPK 30¹ str., prašo jam paskirti mažesnę baudą arba baudos visai neskirti, kadangi vienas išlaiko dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje dieniniame skyriuje, prižiūri niekur nedirbančią neįgalią (darbingumo lygis 40 proc.) žmoną. Vidutinis jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 2500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo išdėstytą įrodymų vertinimą sprendžia, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, netenkindamas V. J. skundo ir palikdamas galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. patrauktas už tai, kad neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013-05-23 privalomojo nurodymo Nr. (18)-LT2-1 sutvarkyti atliekomis užterštas teritorijas, esančias Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusios fermos teritorijoje) bei Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusio karjero teritorijoje). Atsakomybė pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijai valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2013-05-23 davė privalomąjį nurodymą sutvarkyti iki 2013-08-01 atliekomis užterštas teritorijas, esančias Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusios fermos teritorijoje) bei Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusio karjero teritorijoje) (b. l. 36). Nekyla abejonių ir dėl to, kad privalomojo nurodymo reikalavimai iki nustatyto termino nebuvo įvykdyti (b. l. 38). Tačiau vien šių aplinkybių atsakomybei pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. kilti nepakanka, nagrinėjamu atveju privalu nustatyti, ar valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus P. J. (duomenys neskelbtini) seniūnijai duotas privalomasis nurodymas - sutvarkyti atliekomis užterštas teritorijas, esančias Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. bei (duomenys neskelbtini) k., už kurio nevykdymą (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui V. J. buvo skirta administracinė nuobauda, buvo teisėtas, ar (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. J. yra atsakingas už šių teritorijų sutvarkymą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. nesutinka, kad atliekomis užterštas teritorijas, esančias Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusios fermos teritorijoje) bei Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusio karjero teritorijoje), privalo sutvarkyti (duomenys neskelbtini) seniūnija, anot jo, ši pareiga kyla ne seniūnijai, o savivaldybei, kadangi minėtos teritorijos nėra priskiriamos bendro naudojimo teritorijoms, už kurių valymą ir priežiūrą yra atsakinga seniūnija. Teismo posėdžio metu (b. l. 46-47) V. J. taip pat nurodė, jog, kiek jam žinoma iš gyventojų, minėtos teritorijos yra privatizuotos.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. įtvirtinta, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-08-07 įsakymu Nr. 5-762 buvo patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatai (b. l. 20-26), kurių 10.18 punktas nustato, jog seniūnija organizuoja ir kontroliuoja seniūnijos teritorijoje kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą. Kaip matyti, kai kurių teritorijų tvarkymo funkciją Tauragės rajono savivaldybė perdavė (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Minėti Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatai atitinka Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 2 d. 17 p., kuriame taip pat nustatyta, jog seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą.

Pagal proceso dalyvių aiškinimus, teritorijos, kurios užterštos atliekomis ir kurias sutvarkyti privalomuoju nurodymu valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. J. įpareigojo (duomenys neskelbtini) seniūniją, yra buvusios fermos teritorijoje bei buvusio karjero teritorijoje. Kokia šių žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, naudingųjų iškasenų, atliekų saugojimo ar pan.), objektyvių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 47-48), valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. J. šias teritorijas priskiria bendro naudojimo teritorijoms. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. su tuo kategoriškai nesutinka, anot jo, tai nėra bendro naudojimo teritorijos, todėl už jų tvarkymą atsakinga savivaldybė, nurodo, jog sąvoką „Bendro naudojimo teritorija“ apibrėžia Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 (pakeistas 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3D-852/D1-793), kur nustatyta, kad bendro naudojimo teritorijos – tai botanikos ir zoologijos sodai, kapinės, urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės. Pastebėtina, jog Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatuose sąvoka „Bendro naudojimo teritorijos“ nėra apibrėžta. Ar šiuose Nuostatuose vartojama sąvoka „Bendro naudojimo teritorijos“ atitinka apelianto minėtame akte nurodytą sąvoką, vienareikšmiškos išvados padaryti kol kas negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ką pagal Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatus apima sąvoka „Bendro naudojimo teritorijos“. Būtina nustatyti ir tai, ar Tauragės rajono savivaldybė kokiu tai kitu norminiu teisės aktu nėra perdavusi atliekomis užterštų teritorijų, esančių Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. bei (duomenys neskelbtini) k., tvarkymo funkcijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Šios svarbios aplinkybės gali būti nustatytos, teismo posėdyje apklausiant savivaldybės atstovą bei išreikalaujant atitinkamus dokumentus.

Kartu pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo patikrintas V. J. teiginys, kad galimai teritorijos, esančios Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusios fermos teritorija) bei Tauragės r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (buvusi karjero teritorija), yra privatizuotos. Nustačius, kad minėtos teritorijos yra ne privačių asmenų, o valstybės nuosavybė, svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius teisėtai nurodymą sutvarkyti užterštas teritorijas davė būtent (duomenys neskelbtini) seniūnijai, t. y. ar pareiga sutvarkyti atliekomis užterštas teritorijas nekilo Tauragės rajono savivaldybei. Nustačius, kad V. J., kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui, privalomasis nurodymas buvo duotas nepagrįstai, spręstinas administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nutraukimo klausimas.

Apylinkės teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo vykdymo funkciją, privalėjo nuodugniai išnagrinėti V. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, imtis priemonių papildomiems įrodymams išreikalauti, iškviesti liudytojus ir juos apklausti ir, remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, padaryti galutinę išvadą dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties V. J. veiksmuose buvimo ar nebuvimo, tačiau apylinkės teismas tinkamai to nepadarė. Kadangi bylos teisingam išsprendimui (nustatant, kas konkrečiai ir kokių norminių aktų pagrindu privalo sutvarkyti atliekomis užterštą teritoriją) reikalinga atlikti pakankamai didelės apimties papildomą įrodymų tyrimą (apklausti liudytojus, išreikalauti dokumentus, nustatyti atliekomis užterštų teritorijų priklausomybę ir pan.), byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinant bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su nuobaudos individualizavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Tauragės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.