Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „DVR paslaugos“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekine arba negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 12 d. šalių sudarytą rangos sutartį Nr. UTEF-24/6519 dėl variklio Nr. 1, SKL 8VD36/24 A1 tipo remonto bei arbitražinį susitarimą nuo jų pasirašymo momento ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovei bendrovei „Murmansko laivybos kompanija“ variklį Nr. 1, SKL 8VD36/24 A1 tipo, bei priteisti ieškovei iš atsakovės 55 575 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. palūkanų nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. Rusijos Federacijos Murmansko mieste sudarė su atsakove rangos sutartį Nr. UTEF-24/6519 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė turi atlikti pagalbinio SKL 8VD36/24 A1 tipo variklio Nr. 1 remonto darbus ir sumontuoti jį savininkui priklausančiame motoriniame laive „(duomenys neskelbtini)“, o laivo savininkas turi sumokėti už atliktą darbą (Sutarties 1 punktas). Šalys Sutartyje susitarė, kad visi ginčai nagrinėjami arbitraže Londone pagal 1996 m. įstatymą su tolesniais būtinais šio straipsnio nuostatų įsigaliojimo pakeitimais ir papildymais. Bylos nagrinėjimas arbitraže turi vykti pagal Londono jūrų arbitrų asociacijos (LMAA) sąlygas, galiojančias tuo metu, kai pradedamas arbitražo procesas. Kreipimasis pateikiamas trims arbitrams. Ieškovė teigė, kad sudarydama šį susitarimą buvo suklaidinta, nes atsakovė savo veiksmais davė suprasti, kad ketina vykdyti pagrindinę sutartį. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovė nuo rangos sutarties pasirašymo neketino vykdyti sutarties, sudarė ją dėl akių. Sudarydama arbitražinį susitarimą, atsakovė sukūrė tik vaizdą, kad turi tikslą užmegzti ir vykdyti sutartinius santykius, o iš tikrųjų nenorėjo sudaryti ir vykdyti šio susitarimo, neturėjo noro teisingai bei teisėtai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus pagrindinės sutarties vykdymo metu. Tai, anot ieškovės, leidžia teigti, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis sandoris, nes atsakovė sudarė susitarimą dėl akių.

3. Ieškovės teigimu, yra pagrindas Sutartį pripažinti niekine Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio pagrindu, nes atsakovė aplinkybę, kad laivas išbrauktas iš Laivų registro, nuslėpė, su ieškove nebendrauja, tai duoda pagrindą teigti, kad atsakovė nuo sutarties sudarymo buvo nesąžininga, neketino šia sutartimi įgyti teisių bei pareigų, sudarė sutartį dėl akių. Atsakovė žinojo, kad šios sutarties įvykdymas reikalauja didelių materialinių išteklių, ir ieškovė dėl vienašališko atsisakymo nuo sutarties įvykdymo patirs didelių turtinių nuostolių. Ieškovė atsakovės veiksmus vertina kaip vienašališką sutarties nutraukimą, nes neįmanoma įvykdyti variklio montavimo ir išbandymo darbus, t. y. vykdyti ir užbaigti Sutartį, dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.

Šalies argumentai

9. Be to, teismas pažymėjo, jog šalių pasirašytoje rangos sutartyje nėra numatyta, kad išbandymo darbai privalo būti atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje taip, kaip nurodo ieškovė ieškinyje. Atliktų darbų aktai, kuriuose nurodoma prašoma priteisti suma, taip pat išrašyti remiantis pasirašyta rangos sutartimi.

11. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „DVR paslaugos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai aiškina deliktinės ir sutartinės atsakomybės atribojimo kriterijus. Ieškovė kelia klausimą dėl sutarties pripažinimo niekine arba negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, t. y. siekia šalių sudarytą rangos sutartį išbraukti iš sutarčių sistemos visam laikui, o pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima.

11.2. Nors esant reikalavimui dėl sutarties pripažinimo niekine arba negaliojančia, variklio pakrovimo vieta neturi reikšmės, ieškovė nesutinka su teismo išvada dėl žalos atsiradimo vietos nustatymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išbandymas turi būti atliktas atsakovės laive, o pagal Sutarties priedo Nr. 1, 2.2. punktą „Bet kokiu atveju pakrovimo uostas turi būti šalyje, kurioje atliekami pirmojo etapo darbai, ir jei darbus atlieka RF rezidentas – tame pačiame Federacijos Subjekte, kuriame buvo atlikti pirmojo etapo darbai“. Kadangi pirmojo etapo atlikimo vieta yra ieškovės buveinės vieta – Klaipėdos miestas, tai reiškia, kad variklio pakrovimo į laivą vieta yra Lietuvos Respublika, Klaipėdos uostas.

11.3. Tarptautinės sutarties 40 straipsnyje įtvirtintos dvi jurisdikcinės alternatyvos – reikšti ieškinį pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą. Iš ieškovės išdėstytų aplinkybių matyti, kad jos finansinis reikalavimas atsakovei kildinamas iš delikto, nes atsakovė pažeidė bendrą pareigą, numatytą CK 6. 263 straipsnyje. Ieškovė Lietuvoje atliko parengiamuosius darbus, organizavo atliktų darbų vertinimą ir dėl sutarties pripažinimo niekine arba negaliojančia patyrė žalą (nuostolius). Taigi žala atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes atsakovė turėjo pasirašyti aktus Lietuvoje, išbandymas turėjo vykti Klaipėdos jūrų uoste, o ieškovė nuostolius dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba niekine patyrė Lietuvoje.

11.1. Galima sutikti su teismo išvada, kad reikalavimas dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu teismingas Rusijos Federacijos teismams pagal atsakovės buvimo vietą. Tačiau Tarptautinė sutartis neapima situacijos, kai keliami keli tarpusavyje susiję reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi galimybę pasirinkti, kurios susitariančiosios šalies teismuose reikšti ieškinio reikalavimus. Ieškovė, įgyvendindama savo pasirinkimo teisę, pareiškė ieškinio reikalavimus Lietuvos Respublikos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnis).