- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-389-120-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- M. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui .Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl 2008 m. balandžio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. K. ir T. G., 2007 m. gruodžio 30 d., naktį, tikslesnis laikas nenustatytas, K. kaime, E seniūnijoje, J‘ rajone, įsibrovęs į V. S. priklausantį garažą, slapta pagrobė 7000 Lt vertės V. S. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Nuteistasis M. J. skundu prašo nuosprendį dėl per griežtos bausmės pakeisti. Nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu jo vaidmuo buvo antraeilis, pasyvus ir mažareikšmis. Jis tik stebėjo nusikaltimo darymo eigą, bet pats nusikaltimas padarytas buvo kitų asmenų aktyviais veiksmais. Kaltu jis visiškai prisipažino, labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, pilnai suvokęs, ką padarė, žada ateityje keistis. Jis stengsis susirasti darbą, planuoja pabaigti vidurinio lavinimo mokyklą, įgyti profesinį išsilavinimą. Taip pat jis įsipareigoja iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo atlyginti padarytą turtinę žalą ir nukentėjusios pakartotinai atsiprašyti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismo paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta.
Apeliantas nei veikos kvalifikacijos, nei savo kaltės, neginčija, todėl šie klausimai netikrinami ir nevertinami.
Apelianto padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., jos padarymo metu galiojęs įstatymas laikė ir laiko apysunkiu nusikaltimu. Padaręs šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Duomenys byloje rodo, kad 2003 m. kovo 7 d. teismo nuosprendžiu apeliantas buvo baustas 2 m. laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 271 str. 3 ir 2 dalyse padarymus. Šios bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, o 2004 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi nuo šios bausmės vykdymo jis buvo atleistas. Vadinasi, teistumas už šią nusikalstamą veiką jam išnyko 2004 m. rugsėjo 30 . naują nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 180 str. 1 d. jis padarė 2004 m. gruodžio 13 d. ir už josios padarymą 2004 m. gruodžio 22 d. teismo nuosprendžiu nuteistas buvo 70 parų arešto. Tuo metu galiojęs 2000 m. BK 180 str., jo pirmoje dalyje numatytą nusikalstamą veiką laikė apysunkiu nusikaltimu. BK 97 str. 3 d. 1 p. turinčiais teistumą už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą laikė ir laiko tokius asmenis, kurie, realiai atliko paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po jo atlikimo. Apeliantas, nepraėjus trejiems metams ir neišnykus teistumui, t.y. 2005 m. gegužės 31 d. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d. ir 2005 m. birželio 23 d. už tai buvo nubaustas 30 parų arešto. Pagal BK 97 str. 8 d. tuomet, kai turintis teistumą asmuo padaro nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta ir, teistumo už nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar nusižengimą atlikimo, o asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Šiuo konkrečiu atveju teistumas už sunkiausią iš padarytų nusikalstamų veikų būtų išnykęs 2008 liepos 23 d., bet apeliantas, teistumui neišnykus, 2007 m. gruodžio 30 d. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra pripažintas kaltu bei nuteistas jo skundžiamu nuosprendžiu. Neišnykę teistumai, vis naujų nusikalstamų veikų darymas rodo padidintą apelianto pavojingumą visuomenei, tad griežčiausia šio įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jam paskirta pagrįstai ir nėra aiškiai neteisinga.
Skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir į nuteistojo asmenybę. Apeliantas charakterizuojamas neigiamai, yra baustas už padarytus administracinės teisės pažeidimus, nedirba, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė teistumams neišnykus. Teismas nuosprendžiu konstatavo vieną jo atsakomybę sunkinančią ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Už nusikalstamą veiką, numatyta BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimas numatytas iki 6 m. Įstatymas įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Šios įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis yra didesnis nei treji metai. Apeliantui skirta perpus mažesnė, nei šio įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, bausmė, tad paskirtą 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per didele, taip pat nėra, todėl skundas atmetamas.
Nuteistojo M. J. teiginiai, kad nusikaltimo padarymo metu jo vaidmuo buvo antraeilis, pasyvus, mažareikšmiškas, jis tik stebėjęs nusikaltimo padarymo eigą, pats nusikaltimas buvo padarytas kitų asmenų aktyviais veiksmais, prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Apelianto parodymai ir bylos faktiniai duomenys rodo, kad į Kartupių k. jis su bendrininkais važiavo jau turėdami tikslą vogti automobilius. Automobilio vagystėje, kartu su kitais bendrininkais išstūmdamas automobilį iš garažo, jis dalyvavo. Taip pat būtent jis vogtą „Audi 80“ ir parvairavo, tad tokius jo veiksmus laikyti antraeiliais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.