Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo Lietuvos Respublikos CPK XXXIX skyriaus tvarka priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu patvirtinti 2015-12-26 mirusio sūnaus A. Z. asmeninį testamentą, kuriuo pareiškėjui paliekami du žemės sklypai, esantys Kelmės rajone, banko sąskaitoje esantys pinigai, bei visas kitas asmens mirties dieną priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis, jog testamentas buvo rastas paskutinėje iki mirties A. Z. gyvenamojoje vietoje -. Kelmės r., taip pat nurodant, kad 2015 metais A. Z. skyrėsi su savo sutuoktine D. Z., gyvenančia bute adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) , kur buvo ir mirusiojo deklaruota gyvenamoji vieta, ir kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėta jų santuokos nutraukimo byla.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad pareiškimas negali būti priimtas, nes yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 443 str. 1 d., 10 d., 580 str.). Visų pirma, konstatuotina, kad toks pareiškimas dėl asmeninio testamento pavirtinimo prilyginamas prašymui dėl paveldėjimo procedūrų taikymo ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos CPK XXXIX skyriaus numatyta supaprastina tvarka. CPK 580 str. numato, kad prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka paduodami būtent pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui; o prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos teismui. Iš pareiškimo ir jo priedų turinio galima spręsti, kad pačiame testamente nurodyta testatoriaus A. Z. gyvenamoji vieta Kelmės rajone ir su asmeninio testamentu susijusio pagrindinio paveldimo nekilnojamojo turto buvimo vieta taip pat yra Kelmės rajone. Pats pareiškėjas bylos teismingumą grindžia palikimo atsiradimo vieta pagal paskutinę mirusio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Šiauliuose, remdamasis CK 2.12 straipsnio nuostatomis. Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos CK 2.12 str. iš esmės nesieja fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų vien pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, nes ji gali nesutapti su faktine asmens gyvenamąja vieta. Be to palikimo atsiradimo vietą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio nuostatos, numatančios aplinkybes, jog jei asmuo nuolat negyveno vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius 6 mėnesius gyveno, arba ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius 6 mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta ar su palikėju gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Teismui savo iniciatyva patikrintus duomenis iš Testamentų registro, nustatyta, kad mirusio A. Z. testamento sudarymo, palikimo priėmimo faktų nėra registruota. Be to remiantis Teismų informacinės sistemos ( Liteko) duomenimis, gautais apie pareiškėjo nurodytą civilinę bylą Nr.2-81-776/2016, nustatyta, kad dar 2015-06-01 teismui pateiktame D. Z. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyta atsakovo (mirusio asmens) A. Z. faktinė gyvenamoji vieta Kelmės r., ir per visą bylos nagrinėjimą 2015 m. ši paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta nesikeitė, todėl palikimo ar jo pagrindinės dalies atsiradimo vieta negali būti siejama vien su A. Z. deklaruota vieta – bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, kuriame jis daugiau kaip 6 mėnesius iki mirties faktiškai kartu su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais negyveno.

Nurodytų argumentų pagrindu teismas vertina kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė aplinkybės, jog galimai mirusiojo A. Z. paliktas kitas turtas savo verte ir kiekiais apsprendžia palikimo pagrindinės dalies atsiradimo vietą būtent Šiaulių mieste, kas teismui duotų pagrindą vertinti, jog šioje byloje paveldėjimo procedūros nesietinos su išimtinio teismingumo ir nekilnojamųjų daiktų paveldėjimo ypatumais bei įpėdinių teisėmis nustatyti palikimo atsiradimo vietos faktą ar tokio palikimo priėmimą faktiniu valdymu ( CPK 31 str., 446 str. nuostatos). Todėl darytina išvada, kad pareiškimas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo yra teismingas Kelmės rajono apylinkės teismui pagal paskutinę mirusio asmens A. Z. nuolatinę gyvenamąją vietą ir palikimo ar jo pagrindinės dalies atsiradimo vietą.

Pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad atsižvelgiant CPK 582 str. 7 dalies nuostatas, teismo atsisakymas išduoti leidimą ar patvirtinti pareiškimą, neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis ir į Šiaulių apylinkės teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, jei paaiškėtų, kad mirusiojo A. Z. paliktas kitas nekilnojamasis turtas savo verte ir kiekiais apsprendžia palikimo pagrindinės dalies atsiradimo vietą būtent Šiaulių mieste ar rajone ir yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 5 d., 290-292, 580 str., teismas

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui.

Pareiškimą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.

Išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis su prašymu dėl paveldėjimo procedūrų taikymo kreiptis į Kelmės rajono apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.