Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei S. Z., ieškovės atstovei advokatei I. Haase, atsakovui V. V., atsakovo atstovei advokatei R. Malinauskienei, institucijos, teikiančios išvadą – Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, ieškinį palaikydama bei išlaikymo vaikams teikimo ir įsiskolinimo jiems priteisimo dalyje ieškinį keisdama, parodė, kad su atsakovu jiedu yra susilaukę sūnaus K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini). Tačiau vaiko gimimo įraše atsakovas nėra nurodytas jo tėvu, nes sūnus gimė ieškovei esant nesusituokus su atsakovu. Kadangi gimus vaikui atsakovas atsisakė geranoriškai pripažinti savo tėvystę, nors niekad jos ir neneigė, ieškovė kreipiasi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovė su atsakovu pradėjo draugauti 2009 m. pradžioje, draugavo apie 8 mėnesius, draugystės pabaigoje pasijuto nėščia. Atsakovas siūlė nutraukt nėštumą, ieškovė atsisakė. Atsakovas skambino į ligoninę bei sms žinute, teiravosi kas gimė, bet ieškovės su kūdikiu nelankė, atsisakė oficialia būt pripažintas vaiko tėvu. Vaiko išlaikymui yra davęs tik 100 Lt.

Ieškovė, įvertindama bei pagrįsdama augančio vaiko poreikius ir susiklosčiusias faktine aplinkybes, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atitinkamai keisdama ieškinį, prašo priteisti vaiko išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės bei 3000 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. Ieškovė yra 21 klasės mokinė, gyvena ir yra išlaikoma tėvų, gauna socialinę pašalpą.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktoje išvadoje nurodo, kad neprieštarauja, jog vaikui būtų nustatyta tėvystė, neprieštarauja ieškovės prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl kasmėnesinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo.

Atsižvelgus į tai, kad iki šiol nebuvo nustatyta vaiko tėvystė – žinoti savo kilmę kiekvieno vaiko prigimtinė teisė, atsakovui jos neginčijant bei teismo posėdyje ją pripažinus, įvertinus šalių paaiškinimus, aplinkybę, kad šalys vaiko pradėjimo, gimimo bei netrukus po to metu bendravo, atsakovas pagal buvusias finansines galimybes suteikė simbolinį išlaikymą vaikui, į tai, kad atsakovo tėvystė patvirtinta ir 2011-09-16 tėvystės nustatymo ekspertizės aktu Nr. ES 210/11 (01), tėvystė nustatytina sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d. Vaiko gyvenamoji vieta, prioritetiniu laikant vaiko interesą jam normaliai augt, vystytis, būti tinkamai prižiūrėtam, nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove susilaukė vieno vaiko – 2010 m. birželio 14 d. gimusio sūnaus K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Atsakovas gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), niekur nedirba. Daugiau duomenų apie atsakovo nuosavybėje turimą kilnojamą, nekilnojamą turtą byloje nėra.

Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini), savo nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu niekur nedirba, jos pajamos labai ribotos – gyvena iš socialinės pašalpos (b.l. 7, 8, 10).

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą – ar jų nebuvimą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiai vaikai gyvena, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius

poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. LR CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, jog šalių vaikas nuo pat jo gimimo yra išlaikomas faktiškai vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, sprendžia, kad šalių materialinė padėtis yra pakankamai sunki, tai yra panaši, todėl ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 300 Lt per mėnesį nuo 2011-05-01 ir iki vaiko pilnametystės vertina kaip pagrįstą, minimaliai pakankamą ir todėl tenkintiną visiškai.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. At­sa­ko­vas, bū­da­mas vai­ko tė­vu (pa­gal kil­mę), pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­mečius vaiką 2010 m. birželio 14 d. gimusio sūnaus K. Z. nevykdė faktiškai nuo vaiko gimimo, to­dėl ieškovės prašymu iš jo nuo 2011-06-14 iki 2011-05-01 (2011-05-06 pateiktas ieškinys teismui), priteistinas išlaikymo įsiskolinimas minėtam vaikui. Ieškinio nagrinėjimo teisme metu ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo iš viso 3000 Lt ir atsakovui sutinkant su šia suma, teismas neturi pagrindo jos keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2011-03-29 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-960-1375 bei 2011-07-01 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2025-2827 šalims atitinkamai skirti valstybės apmokami advokatai, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sutinkamai su LR CPK 96 str. 4 d., kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.147 str., 3.148 str. 1 d., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.190, 3.200, 3.208 str. ir LR CPK 96 str. 4 d., 99 str., 268 str. 5 d., 284 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini)gimusio sūnaus K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. Z. – V. V. vaikas.

Nustatyti šalių sūnaus – (duomenys neskelbtini)gimusio K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina S. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), S. Z. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaiko – (duomenys neskelbtini)gimusio K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 (tris šimtus) Lt kas mėnesį mokomų periodinių išmokų, nuo ieškinio į teismą padavimo, tai yra nuo 2011 m. gegužės 1 d., ir iki jo pilnametystės. Priteistą sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną S. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaiko – (duomenys neskelbtini)gimusio K. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-06-14 iki 2011-05-01 3000 (tris tūkstančius) Lt.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.