Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, V. V. tyčia sudavus mažiausiai vieną smūgį ranka stovinčiam nukentėjusiajam V. S. į galvą ir mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam V. S. gulinčiam į galvą, tyčia sudavė rankomis mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam V. S., sėdinčiam ant žemės, į galvą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sunkios formos traumine galvos smegenų liga, ūmia subdurine hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis V. V. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 20.40 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, matant pašaliniams asmenims, tyčia sudavė vieną smūgį ranka stovinčiam nukentėjusiajam V. S. į galvą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su A. P., tyčia sudavė ranka mažiausiai vieną smūgį stovinčiam nukentėjusiajam V. S. į galvą, o nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio nugriuvus, jis sudavė ranka mažiausiai vieną smūgį į galvą, po to A. P. sudavė sėdinčiam nukentėjusiajam V. S. mažiausiai du smūgius ranka į galvą ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sunkios formos traumine galvos smegenų liga, ūmia subdurine hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino. Parodė, kad pradžioje V. S. su drauge baliavojo prie ežero, su jais nesitarė iš anksto susitikti, jis su A. P. prie jų prisijungė, po to visi nuėjo pas jį į garažą, kur gėrė sidrą ar alų, po to nuėjo prie (duomenys neskelbtini), nusinešė sidro. Tenai buvo V., J., A.. A. pasiūlė J. važiuoti pas jį į namus į (duomenys neskelbtini). S. dėl to supyko, V. V. pastūmė, tada jis sudavė nukentėjusiajam į galvą kelis smūgius, šis nukrito, pribėgo A. P., jis tiksliai nematė ar jis sudavė smūgius V., ar jį kėlė. Po to J. nuėjo link savo namų, o jis link savo namų. Patikslino, kad tai įvyko 2017-08-12, buvo šviesus paros metas, galėjo būti 21 valanda. Prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini), viskas vyko normaliai. Prie ežero V. S., J. ir J. dukra šašlykus kepė, maudėsi. Su A. buvo iš anksčiau jis pažįstamas, o su nukentėjusiuoju per J. susipažino, ji buvo V. draugė. Jis su A. P. prisijungė vėliau. Prie ežero užtruko apie pusę valandos ir ėjo jis, V., A., J. link jo namų. Prie ežero anie alaus turėjo, o nueinant nuo ežero padavė draugui pinigų, kad nupirktų gėrimų. Grįžo pas jį į garažą, jo močiutei M. M. nepatiko, kad geria garaže ir ji pasakė išeiti iš namų. Iš garažo prie (duomenys neskelbtini), kuris yra einant link centro, ėjo visi, išskyrus nepilnametę J. dukrą. Einant nuo mano namų link (duomenys neskelbtini), užėjo dar į parduotuvę alkoholio. Nuėję prie (duomenys neskelbtini) aikštelės gėrė sidrą, alų. Jautėsi pats neblaivus. Buvo aplinkui žmonių, žaidė vaikai. Buvo šviesu, negali pasakyti valandos. Vartojo alkoholį visi. Tenai ir kilo konfliktas, kadangi prie (duomenys neskelbtini) A. pasiūlė J. važiuoti pabaliavoti pas jį į (duomenys neskelbtini), V. jai neleido važiuoti. Prasidėjo pyktis. V. lengvai ranka ne iš piktos valios jį pastūmė, sakydamas, kad J. niekur nevažiuos, jo nesužalojo. Jo gestas jam nepatiko, todėl jis pats, būdamas išgėręs, sudavė V. S. su ranka į galvą 4-5 smūgius, į kurią vietą pasakyti negali, į veidą, į galvos šoną. Nukentėjusysis nuo smūgių nukrito, atsisėdo. Smūgius V. sudavė rankos kumščiu, smūgiai buvo tvirti, stiprūs. Po jo suduotų smūgių V. S. bėgo iš nosies kraujas. Tuo metu, kai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, A. buvo už kokių 2 metrų. Tada priėjęs A. P. puolė, greit priartėjo prie V., pasilenkė, nematė ką jis padarė, ar sudavė, ar spyrė, J. jį sutramdė ir nusitempė, kad nemuštų S.. J. sakė nesimušti, nes mato kaimynai, kurie avilius prie (duomenys neskelbtini) už gyvatvorės tvarkė. Kaltinamasis patvirtino, jog girdėjo jo vieną ar du smūgius. Neilgai A. buvo prie S.. V. nesipriešino, sakė baikit. V. praradęs sąmonės nebuvo, nesigynė. Paliko V. sėdintį, kai A. atsitraukė. V. nieko nekalbėjo, jokių garsų neskleidė, buvo atsirėmęs šonu į laiptus. Po konflikto visi nuėjo namo. J. irgi nuėjo namo, paliko S. sėdintį. Parėjęs namo miegojo, į rytą atvažiavo policija. A. mašina buvo jo kieme, o kur A. nakvojo jis nežino. Po muštynių S. atsikėlė, nuėjo pas J. į namus. Jis pats nematė kaip atsikėlė V.. Po to kai išsiskirstė, paskambinusi J. pasakė, kad pas ją atėjo V., atsigulė ant žemės ir po kiek laiko pradėjo kriokti. J. gyvena nuo tos vietos už kokių 500 metrų. Jau parėjus namo jam paskambino J. ir pasakė, kad jos mama iškvietė S. greitąją, nes S. pradėjo kriokti. Greitoji V. išsivežė. Sakė J., kad atėjo pas ją sąmoningas, o po kokių 2 - 3 valandų įvyko priepuolis. Sutiktų sumokėti priteistą ieškinio sumą dalimis, būtų geriau, kad mažesni ieškiniai būtų. Blaivus nebūtų sudavęs smūgių, dabar užsikodavo ir problemų su alkoholio nėra. Jeigu J. nebūtų nepatraukusi nuo S., nežino kaip toliau būtų buvę, nes buvo stipriai įtūžęs. Negerai vertina savo poelgį. Skambino S., jis pasakė, kad sumokėtų 3000-5000 eurų. Neatsiprašė, nieko nesumokėjo. Nebuvo žinoma apie V. sveikatos būklę, anksčiau jis buvo be lazdelės. Nurodė, kad V. pats galėtų pasakyti, kad, eidamas nuo ežero jis griuvinėjo, nes buvo girtas, nukentėjęs už 10-15 minučių atėjo į garažą, kai visi trys jau sėdėjo garaže. Patvirtino, kad patys nematė, tik per apklausą nepilnametis liudytojas apie tai pasakojo. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad prie laiptų viskas vyko ir rodė, kad prie laiptų viskas vyko, o ne šone už laiptų. Tenai buvo nukentėjusiojo rūbai, jie buvo tik perdėti kitoje vietoje.

Kaltinamasis A. P. paaiškino, jog pusiau supranta kuo kaltinamas. Nepilnametis pasakė, kad trinktelėjo nukentėjusiajam delnu sutramdydamas, dėl to kaltę prisipažįsta. Parodė, kad tikslios datos nepamena, buvo ilgasis savaitgalis. Penktadienį gavo V. V. skambučių telefonu, šis kvietė atvažiuoti nudažyti dvi mašinas. Atvažiavus šeštadienį, mašinų nebuvo, V. pasakė, kad mašinas atvarys meistras, o per tą laiką galima išgerti. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, buvo karšta, todėl ėjo prie ežero. V. S. iš anksčiau nepažinojo. Prie ežero buvo V., J. su dukra, tada pirmą kartą pamatė V.. Atrodė, kad V. su J. pažįstami, jie kepė šašlykus, buvo smarkokai išgėrę. Jie atėję išsimaudė, pabuvo, pradėjo lynoti, todėl nuėjo pas V. į garažą. Nuo ežero nuėjo su V. ir J., o V. liko prie ežero. V. atėjo vėliau. Kažkas nuėjo alaus į parduotuvę. Atėjusi į garažą V. močiutė liepė išeiti. Nuėjo į parduotuvę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), nusipirko „mikso“ ir nuėjo už nugarinės (duomenys neskelbtini) pusės gerti. Kvietė vieną J. važiuoti pas save į namus į privatų kiemą pasėdėti. V. žiūrėjo piktu žvilgsniu. Negirdėjo, ką atsakė J.. Prasidėjo pyktis tarp V. ir V., gal kažką pasakė, buvo išgėrę. V. užpykęs trinktelėjo V., už (duomenys neskelbtini) nugarinės pusės prasidėjo muštynės. Buvo šviesus paros metas, į vakarą. V. sudavė V. rankomis į galvą, neskaičiavo kiek kartų, nes pats buvo už kokių 4 metrų. Muštynės vyko už (duomenys neskelbtini) nugarinės pusės. Žmonių nematė, nes aplink nesižvalgė. Smūgiai buvo suduoti V. stovint. Nuo suduotų smūgių V. atsisėdo ant žemės. Parkrito V. ir rankomis pasirėmęs atsisėdo. V., gulėdamas ant žemės, kažką nenutrūkstamai burbėjo, tada jis priėjo apraminti. Priėjo apraminti V., kad jis neburbėtų, kad nesitęstų toliau muštynės. Bandė raminti V. per petį užtaikydamas ar per žandą delnu silpnais smūgiais, kad gulėtų ir, kad neburbėtų. Negali pasakyti, ką konkrečiai burbėjo V.. Neatrodė, kad jam būtų reikalinga pagalba nuo smūgių. Mano, kad kuomet išgėręs gauna smūgių, dar labiau apsvaigsta. Ėjo raminti, kad V. neburbėtų, o J. V. nutempė. Parodė, kad jis galimai trinktelėjo per veidą delnu V. ir nuėjo pas V., o J. nuėjo namo. J. nesuteikė V. pagalbos. Visi išėjo ir paliko V. ant žemės rymot. Galimai sakė, kad ramintųsi ir pagulėtų. S. vieną ar du smūgius sudavė. Į petį ir į žandą praslystant sudavė smūgius, taip paguldė S.. Kai guldė, S. galvos nesusitrenkė. Ten betoninė danga. Patvirtino, kad kai priėjo prie jo, V. iš nosies bėgo kraujas, dar prieš jo paties suduotus smūgius. Nukentėjęs pargriuvo nuo V. smūgių. Nematė ar V. griūdamas susižalojo galvą. V. mušė į veidą, galvą, gal į šoną. Mano, kad, jeigu kumščiu trenktum, paguldytum žmogų. Gal sudavė V. kokius 4-5 smūgius, jis – du kartus. Kas daugiau smūgių sudavė, nematė. Užteko jo silpno smūgio, kad atsigultų, nes nukentėjęs buvo stipriai apsvaigęs. Norėjo jį tokiu būdu paguldyti, kad nekeltų sąmyšio, pagalvojo, kad būtų ramesnis. Kaltinamajam atrodė, kad reikia smūgius suduoti, jog būtų tyla. Kaltinamojo rūbai nebuvo kruvini, jis pats nebuvau sužalotas. J. sakė, kad ji girta ir eina namo. Pabuvęs pas V., jis nuėjo pas J., pas kažką paklausė kur ji gyvena. Iki nuėjo, kol ieškojo, kur ji gyvena, jau buvo sutemę, apie 22 val. Grįžęs pas V. mašinoje miegojo. Ryte grįžo namo. Tą dieną gėrė „miksą“, alų, degtinę. Jautėsi šiek tiek išgėręs, bet neapsvaigęs. Kur vyko konfliktas, galimai netoliese žaidė vaikai. Neturi pats vairuotojo pažymėjimo, turi dvi licenzijas – automobilio sporto klubo ir motociklų federacijos, automobiliu važiuoti gatvėmis negali. Jei būtų blaivus, būtų lygiai taip pat pasielgęs, nes ramino V., sakydamas nemurmėti, gulėti. Jis nesužalojo V., jo veiksmai S. nesukėlė sveikatos padarinių ir liekamųjų reiškinių.

Nukentėjęs V. S. parodė, kad jokių ryšių su kaltinamaisiais neturi. Dirbo statybose, su J. draugavo, susirašinėjo, susitarė, kad atvažiuos. Jis pats nėra (duomenys neskelbtini) gyventojas, atvažiavo pas J. į svečius, nes yra pažįstami. Nuėjo prie ežero. Nusivežė šašlykų, sidro. Buvo J. su dukra. Prisilaužė šakų, kepė šašlykus. Atėjo V. su P.. Jie prisėdo prie jų, nieko neatsinešė, gėrė, valgė. Baigėsi sidras, ėjo link (duomenys neskelbtini). V. jis pažinojo iš anksčiau, jis atvažiuodavo pas tetą, kuri gyvena netoli jo. P. mato antrą kartą teisme. Pirmą kartą jis atvežė jam į slaugą bananų, siūlė pinigų. V. dar gąsdino nukentėjusiojo artimuosius, kad prie parduotuvės nutrėkš. Nuėję pas V. į garažą, gėrė alaus. Įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Jis asmeniškai negirdėjo pokalbio, kad P. siūlytų J. važiuoti. Nelabai atsimena. Už (duomenys neskelbtini) smūgiai buvo jam suduoti, „žiebė į snukį, kibirkštys ėjo iš akių“. Su kumštimi mušė. Nežino, kuris konkrečiai iš kaltinamųjų kibirkštinius smūgius sudavė. Iki įvykio turėjo antrą neįgalumo grupę dėl rankos nudegimo, prieš 10 metų buvo patyręs insultą, dirbo privačiai. Turi neįgaliojo dokumentus. Pats prisimalkaudavo žiemai, dirbo Kaune. Po sumušimo atsinaujino insultas, atėmė kairę pusę, kairės rankos nevaldo. Jo darbingumas dabar tėra 20 procentų, nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Smūgiai buvo stiprūs, į veido sritį. Nespėjo skaičiuoti smūgius, jų daug buvo. Nešaukė, nesigynė. Po smūgių turbūt parkrito, o atsigavo tik tada kai vežė greitoji iš J. namų. Jam pasakojo, kad atėjo pas J., pats nieko nepamena kaip parėjo į J. namus. Galbūt atsitokėjęs atėjo pas J., sakė, kad buvo kruvinas. Negali paaiškinti, kuris kiek ir į kurią vietą smūgius sudavė. Turėjo įtakos ir tai, kad buvo išgėręs. P. buvo atvažiavęs į slaugą, atsiprašė. V. tik gąsdino brolį ir brolienę. Savo šeimos neturi, buvo gydomas Kauno klinikose, brolienė D. P. palydi į teismą iš slaugos. Gyvena su broliu ir broliene, savo šeimos nesukūręs. Slaugoje buvo per žiemą, kad būtų saugiau, nepaslystų, nes brolis ir brolienė dirba. Keturis mėnesius po ligoninės slaugoje gulėjo, po truputį pradėjo vaikščioti. Po įvykio ant patalo virš dviejų mėnesių gulėjo, visai nevaikščiojo, buvo vartomas, sauskelnės buvo dedamos. Dabar su lazda po truputį pajuda. Iki įvykio užsidirbo, malkas pats pasidarydavo. Atvyko pas J. draugiškai, taikiai nusiteikęs praleisti laiką, atsivežė šašlykų, alaus, sidro, o liko sužalotas. Po dviejų mėnesių iš Kauno klinikų parvežė į slaugą (duomenys neskelbtini). Slaugoje laikė keturis mėnesius, nes tiek laiko gali laikyti per metus, po to rūpinosi brolienė ir brolis. Nepažįsta nieko, konflikto vietoje nieko nematė. Konkrečių kaltinamųjų veiksmų, dėl likusių itin sunkių liekamųjų reiškinių, negali įvardinti ir atriboti. Dauguma smūgių buvo suduoti į galvą, net akis buvo iškritusi į kitą pusę. Eidamas nuo ežero nebuvo nugriuvęs, gal kokį kartą nukrito. Nuo suduotų smūgių per muštynes parkrito ant žemės, ant bordiūro atsirėmęs sėdėjo po visko. Neatsimena kaip nuėjo pas J.. Pamena, kaip atvažiavo greitoji ir policija. Atsimena tik seriją smūgių ir, kad ėjo kibirkštys. Po serijos suduotų smūgių neatsimena ar kas kokius nors žodžius jam sakė. Jo pajamos šiuo metu tėra 300 Eur. Papildomai nieko negali užsidirbti, net malkų neatsineša. Ėmė paskolą malkoms nusipirkti. Buvo daryta galvos operacija, dėjo į galvą plokštelę dėl to, kad išėmė galvos dešinėje pusėje kaulą, kad smegenys turėtų vietos tinti. Liko dėl to visiškais invalidas, niekam nenaudingas. Vienam šiuo metu savarankiškas gyvenimas sudėtingas. Skiria jam vaistus miegui, raminamuosius. Šiai dienai negauna jokios kompensacijos. Palaiko pilnai ieškinį 50 000 eurų neturtinės žalos ir 1166 eurų turtinės žalos. Nebuvo apsidraudęs savo gyvybės ir sveikatos. Su J. prieš įvykį buvo pažįstami apie du mėnesius, buvo geri draugai, bendraudavo. Po įvykio jokių ryšių su J. nepalaiko. Jaučia skausmus iki šiol, vartoja vaistus. Skauda galvą, kairę ranką, nevaldo kairės rankos, ji paralyžiuota, nepaeinu be lazdos. Abu kaltinamieji kalti, tegul bendrai ir atsiskaito.

Liudytojas A. R. parodė, kad parėję jie - V. V., A. P., kurį dabar teisme pažino, ir dar vienas vyras, V. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), baliavojo. Būdamas namuose, garažą matė pro virtuvės langą žiūrėdamas televizorių. Garažas nuo namo už 5-6 metrų. Liudytojas yra kaltinamojo V. motinos sugyventinis ir gyvena V. namuose. Kažkuris iš jų išeidavo iš garažo ir kelis kartus kritinėjo. Pro langą matė kaip kažkuris pievoje prie garažo griuvinėjo, nugriūna, atsistoja pats. Neprašė griuvinėdamas pagalbos, tik 2-3 kartus nugriuvo ir kėlėsi. Galėjo griuvinėti dėl išgėrimo. Negali garantuoti, ar ten buvo nukentėjęs, kuris dabar salėje su lazdele. Buvo dauguma jų išgėrusių. Lyg nebuvo jie agresyviai nusiteikę. Gal apie dvi valandas baliavojo garaže ir išėjo. Nežino, dėl kokių priežasčių išėjo iš garažo. Kažkuris prašė parnešti 4-5 butelius alaus. Buvo nuėjęs į garažą, parnešė alaus, išgėrė stiklinę ir išėjo. Nepamena, ar buvo garaže J., kur visi iš garažo išėjo, nežino. Daugiau nebuvo žmonių garaže, tik šie trys, kuriuos išvardijo. Visi kalbėjo garsiai, nes buvo išgėrę. Nebuvo muštynių garaže. Buvo šviesus paros laikas, į vakarą. Ryte, einant į parduotuvę, vienas kaimynas klausė, kas tenai buvo. Jis su kaltinamojo V. motina nieko nežinojo, tik vėliau pradėjo aiškėti kas įvyko. Tą vakarą iki 23 val. žiūrėjo televizorių, jokių konfliktų nematė.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad nukentėjęs atėjo į jos namus apie 23 val., (duomenys neskelbtini). Namas stovi prie pat gatvės, pabeldė į duris. Nuo jų namų iki (duomenys neskelbtini) yra maždaug 300 metrų atstumas, nebus pusės kilometro kelio. Nukentėjęs yra J. pažįstamas. Jo veidas buvo kažkoks nubrozdintas. Paprašė leisti pasėdėti, užmigo. Pagalvojo, kad pramigs ir išeis. Per ilgai miegojo, todėl iškvietė greitąją ir išvežė jį. Nukentėjęs buvo apsirengęs tik apatinėmis trumpikėmis, nuogas. Ant veido buvo kaip nubrozdinimas ir kaip kraujo. Tas žmogus buvo orientuotas. Jis buvo matytas vieną kartą. Pagalvojo, kad užėjo pagalbos. Jis kalbėjo protingai. Apie jokias muštynes nepasakojo. Jis atsisėdo ir užmigo. Nežinojo kur jis gyvena, nežinojo kam pranešti. Jis atsisėdo virtuvėj ant kėdės. Paklausė, ar gali pramigt ir sakė eis namo. Tada nuėjo į kambarį ir atsigulė ant grindų, ant kilimo kambaryje. Jis kokią valandą miegojo gulėdamas ant nugaros. Pagalvojo, kad per ilgai miega. Iš karto miegodamas kalbėjo, po to pradėjo knarkti, sumurmėjo ir tada ji sugalvojo iškviesti greitąją. Nematė putų iš burnos. Jis ant kilimo miegojo ant nugaros. Namuose miegojo J. K.. Tuo metu, kaip jis atėjo, J. miegojo. Kai kvietė greitąją, J. matė jį. Nieko neklausinėjo J. iš kur ji parėjo ir kur buvo. Skambino iš savo mobilaus telefono į pagalbos telefoną Nr. 112. Pasakė, kad miega išgėręs žmogus, lyg veidas apibrozdintas. Greitoji greitai atvažiavo ir jį išsivežė. Kuomet kvietė ji greitąją, J. negirdėjo. Kai atvažiavo greitoji, J. pabudo, sakė, kam kviečia išgėrusiam žmogui greitąją. Nuo jų namų iki (duomenys neskelbtini) maždaug 300 metrų atstumas, nebus pusės kilometro. Pažįsta V. V., o kito kaltinamojo ne, jo niekada nėra mačiusi.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad kaltinamieji ir nukentėjęs yra pažįstami. Buvo liepos pabaiga ar rugpjūtis. Su nukentėjusiuoju susitarė kepti šašlykus. Jį atvežė draugas apie 14 val. Nuėjo į parduotuvę, po to prie ežero, tenai nemažai išgėrė. Atėjo prie ežero V. V. ir A. P.. Prie ežero buvo jos dukra, kuri pavalgė šašlykų, išsimaudė ir išėjo. Kai atėjo kaltinamieji, su jais dar gėrė. Pradėjo lyti, tada nuėjo pas V. V. į namus, tenai garaže pabuvo ir nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Prie ežero prabuvo 4-5 valandas. V. S. atvyko būdamas sveikas, buvo jau išgėręs, tuo metu nebuvo jis nei kruvinas, nei sumuštas. Kai ėjo nuo ežero link V. namų, jis ne kartą griuvo ant nugaros, o kadangi buvo sulytas, nusirengė maikę. Nuo ežero iki V. namų yra apie 1 kilometro atstumas. Kiti jį kėlė, griuvo patys keldami. Griuvinėjo V., nes buvo girtas. Daug alkoholio visi išgėrė prie ežero. Gėrė baltą degtinę. Dar kažkas ėjo nuo ežero jį į parduotuvę alkoholio parsivežti. Ateidami kaltinamieji lyg tai neatsivežė alkoholio. Nepamena, kas dar alkoholio parnešė. Iš garažo V. močiutė liepė išeiti. Garaže užtruko apie valandą. Garaže buvo ji, V. V., A. P., V. S.. Garaže konfliktų nebuvo. Nuo garažo nuėjo prie (duomenys neskelbtini), nes tenai rami vieta tinkama baliavoti. Gėrė dar prie (duomenys neskelbtini). Dukra nuo ežero namo nuėjo, į garažą nėjo. Nuo garažo iki (duomenys neskelbtini) yra keli šimtai metrų. Lyg visi kartu išėjo iš garažo. Einant nuo garažo link (duomenys neskelbtini) nevyko konfliktas. Tarp vyrų prie (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas. Toliau tenai visi gėrė. Kažkuris pirmas pasakė kokį žodį. Jie trise pradėjo kažką sakyti ir muštis. Bandė juos skirti. Ten kaip pasistumdymas buvo. Nebuvo, kad kažkuris kurį muštų, o tarpusavyje visi stumdėsi. Nebuvo grėsmingos situacijos, pati būtų kvietusi policiją. Buvo daug išgėrusi, todėl nepamena momentais. Skyrė juos, nes už nesąmones stumdėsi. V. S. pažinojo apie metus laiko. Jis sunkiai vaikščiodavo, bet be lazdelės paėjo. Iki ežero pats ėjo. Jis pasakojo, kad turėjo problemų su sveikata dėl insulto. Kai jis gulėjo ligoninėje, rugpjūčio 3 d. jį aplankė. Po to bendravo telefonu. Sužinojo kad greitoji išvežė iš jų namų, ryte atvažiavo kriminalistai. Miegojo kaip atvažiavo greitoji, bet prabudo. Mamai ji sakė, kam kvieti greitąją, jeigu knarkia. Matė kaip dėjo ant neštuvų ir dėjo į greitąją, nukentėjęs kaip ir miegojo. Jai pačiai atrodė, kad miegant knarkia, o mama, kaip medikė, galbūt suprato, kad negerai. Kraujo žymių nematė. Nukentėjęs pas juos atėjo, nes buvo jį pasikvietusi, nebuvo pas ką daugiau eiti jam. Neatsimena, ar buvo jo veidas kruvinas. Kaip nuo ežero ėjo, jis krito, nugara jo buvo pabrozdyta. Jis krito ant asfalto. Krito kelis kartus, nedaug kartų. Dar jį kėlė ir vedė. Kai jį išvežė greitoji, jis buvo be „maikės“, gal su kelnėmis. Ji nuo (duomenys neskelbtini) išėjo anksčiau, paliko juos. Pagalvojo, kad tegul jie pasiunta. Prie jos jie visi trys stumdėsi. Jie visi trys griuvinėjo ant pievos prie (duomenys neskelbtini). Kai vyrai stumdėsi, dukra nematė, ji dar prieš lietų išėjo. Gal dėl alkoholio konfliktas įvyko. Kaip P. siūlė jai važiuoti, ji pati negirdėjusi. Neatrodė, kad vienam iš jų reikia pagalbos. Ji nesistumdė, tik skyrė, jai nesudavė niekas smūgių. V. V. nuo mažens pažįsta, o A. 2-3 metus pažįstu. Pirmą kartą su juo kartu baliavojo. Jis su jos pažįstama draugavo, (duomenys neskelbtini) susitikdavo. V. daug metų užsienyje gyveno, nežino ar linkęs muštis, yra smarkus vaikinas, apie A. P. smurtavimą nežino. Nė vienas nėra jos geras draugas. Buvo susiskambinusi su V., kad ateitų prie ežero. Kaltinamieji kartu atėjo. Patikino, kad V. S. geras žmogus, jis pirmas nelinkęs smurtauti. Kai susitikdavo su V. ir anksčiau išgerdavo, jis skatindavo pabaliavoti. Ji dažniausiai pas jį nuvažiuodavo, jis gyveno antrame aukšte, o pirmame buto aukšte jo brolis su šeima gyveno. Galimai dėl to, kad buvo apsvaigusi, daug ko nepamena prie (duomenys neskelbtini). Visi vienas kitam sudavinėjo, nebuvo dėl ko kviesti greitąją ir policiją.

Liudytoja E. A. G. parodė, kad kitą dieną prie takelio pamatė rūbus – marškinėlius ir džinsus, kuriuos padėjo prie (duomenys neskelbtini) ant mūrinės sienelės. Ji gyvena netoli (duomenys neskelbtini), daržas prie gyvatvorės, o už gyvatvorės mėtėsi marškinėliai ir džinsai. Nebuvo suplėšyti ar kruvini rūbai. Gyvena miestelio centre. Dažnai tenai jaunimas vakarais susirenka su motociklais, mašinomis. Prieš kokius 2 metus, galėjo būti liepos pabaiga, rugpjūčio pradžia, sekmadienis, kai ji rado tuos rūbus. Matė kaip J. K. šeštadienį po pietų ėjo namo. Ji ėjo gatve viena nuo parduotuvės link namų. Prie (duomenys neskelbtini) yra toliau privačių namų, mokykla užstoja. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad sekmadienį toje vietoje, kur vyras sakė, kad matė sėdinčius vyrus, buvo kraujo lašų ir mėtėsi tuščias alaus bambalis. Rūbus rado toliau ant pievutės. J. kaimynė, ją pažįstu, o V. yra (duomenys neskelbtini) gyventojas. P. ir S. nepažįsta. Dabar tiksliai negali pasakyti ar matė pati, ar vyro pasakojimas užstrigo. Vyras tikrai matė, jis buvo prie avilių. Rūbai rasti buvo ne prie laiptų, ne aikštelėje, o pievelėje. Liudytojai atrodė, kad vilko vyriškis rūbus, jie pamesti.

Liudytojas V. K. G. paaiškino matęs keletą epizodų. Iš pradžių prie parduotuvės buvo J. ir du nepažįstami vyrai. Matė netoli (duomenys neskelbtini) šaligatvyje stovėjo ir kalbėjosi trys žmonės. Du vyrai ir moteris. Kitas epizodas (duomenys neskelbtini) kiemelyje. Trys žmonės perėjo kiemelį ir atsisėdo du ant priestato laiptų, du sėdėjo, vienas stovėjo. Kiek pastebėjo, perdavinėjo tamsų butelį, o ar gėrė, negali pasakyti. Kaip pasirodė kiemelyje prie (duomenys neskelbtini) vienas buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. Galėjo sėdėti 10-15 minučių. Toliau pastebėjo juos einančius takeliu pro gyvatvorę prie jų sodo. Priekyje įėjo moteris, o iš paskos du vyrai. Vienas iš vyrų buvo pusnuogis, lyg rankoje kažką kaip ir vilko kokį drabužį, nes užgožė gyvatvorė. Kai stovėjo šaligatvyje pagal pirmą epizodą šaligatvyje, negali tvirtai pasakyti ar buvo vienas be drabužių. Kitas epizodas, kaip išėjo į gatvę. Išsirikiavo, priekyje moteris suko link savo namų, iš paskos du vyrai, atsilikę 3, po to 5, po to 7 žingsniais, vienas suko link parduotuvės, kitas suko paskui moterį. Paskui moterį lyg bandė eiti lyg aukštesnis, link parduotuvės žemesnis. Paskutinis epizodas vakare sutemus, kaip į duris pasibeldė. Atsidarius durims, lauko aikštelėje stovėjo žmogus pusnuogis, su apatiniais ir kraujosruvomis, nubrozdinimais. Paprašė atsigerti, Paklausė, kur gyvena J.. Jam paaiškino kur ji gyvena. Jis netvirtai stovėjo ant kojų, buvo neblaivus. Paklausė jo, ar nepadėti nulipti laiptais, atsakymas buvo, kad nereikia, nulips pats. Jis nulipo laiptais ir nuėjo takeliu į kiemą. Buvo tamsu, kaip atėjo į namus vyras, buvo jau uždegta lemutė, apie 23 valanda, galėjo būti liepos mėnuo. Pasibeldė į duris tas pusnuogis žmogus, kuris buvo vilkęs vieną drabužį. Nepamena, ar pirmiausia klausė kur J., ar prašė atsigerti. Tas žmogus buvo išgėręs. Jis buvo orientuotas, pats nulipo laiptais atsisakęs padėti. Buvo ant rankos kraujosruvos ir visoje galvoje buvo nubrozdijimai. Veidas nebuvo kruvinas, tik pėdsakai buvo kraujo ant veido. Ant rankos ir veido matėsi kraujo pėdsakas. Jis neprašė kviesti medikų pagalbos ar policijos iškviesti.

Liudytojas L. P., kaltinamojo brolis, matė, kad buvo atvažiavusi policija prie brolio namų. Paklausė kas atsitiko. Pasakė, kad policija iš Prienų, tyrėja moteris sakė, kad buvo muštynės. Brolis sakė, kad svetimi ar savi pakišo, papuolė svetimam rate. Nusikaltimo aplinkybių nežino. Nežino, dėl ko brolis važiavo į (duomenys neskelbtini). Liudytojo nuomone, brolis turi priklausomybę alkoholiui. Jis važinėja Opel Astra automobiliu. Brolis aiškino, kad viskas įvyko per gėrimą. Su kompanija bendravo, sakė moterim pasikeisdami naudojosi. Jis netoleruoja tokio elgesio ir tokio gyvenimo būdo. Sakė, kad pa kvietė, išviliojo atvykti, vyko gėrimai, orgijos. Sakė, kad ėjo girtas, dalies neatsimena. Sakė, kad norėjo pagelbėti, apginti. Buvo į ligoninę pas nukentėjusįjį nuvykę aplankyti, pirko valgyti, brolis rūkyti nupirko, davė nukentėjusiajam brolio telefono numerį, sakė, kad jei reikės ko nors, kad paskambintų. Paaiškino, kad jo brolis dirbantis, anksčiau, važiuodamas motociklu, dėl eismo įvykio turėjo galvos traumą. Jis anksčiau būdavo alkoholio priešas, motociklais užsiimdavo, buvo čempionas. Įvyko lūžis ir 3-4 metai dėl šeimyninių aplinkybių geria alkoholį. Jis negali įtakoti brolio, jam jis nėra autoritetas.

Specialistas S. J., atlikęs V. S. teismo medicinos tyrimą dėl padarytų sužalojimų, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjęs po įvykio buvo gydomas Kauno klinikų neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. Vėliau buvo pateikti medicinos dokumentai - tai gydymo ligos istorijos kopija. Remiantis apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis išvadoje konstatavo, kad nukentėjusiajam padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kairėje viršraktikaulinėje srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje ir abiejų kelių išorinių paviršių srityje, paviršinės muštinės žaizdos kairėje alkūnėje ir nugaros abiejose pusėse, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, ūmi subdurinė hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje. Mechanizmas: sužalojimai padaryti veikiant galvą, krūtinės ląstą, abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais. Iš sužalojimų morfologinių savybių spręsti apie individualias žalojančių daiktų savybes nebuvo galimybes, jos sužalojimuose neužsifiksavę. Galima kalbėti apie didelę grupę daiktų. Sužalojimų visuma dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir dislokaciją ūmios subdurinės hematomos, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos odoje ir poodyje viršraktikaulinėje srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje ir abiejų kelių išorinių paviršių srityse, paviršinės muštinės žaizdos kairėje alkūnėje ir nugaros abiejose pusėse tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Gali kilti klausimas dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejų paakių srityje, kodėl neduotas atskiras jų vertinimas. Pasak specialisto, galvos smegenų trauminė liga suprantama kaip galvos išorinių sužalojimų, galvos minkštųjų audinių, kaukolės kaulų ir smegenų pažeidimų substrato visuma. Todėl atskiras vertinimas būtų nelogiškas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nėra šiai dienai nėra moksliškai pagrįstos metodikos, kuri leistų sužalojimo padarymo laiką nustatyti tiksliai. Tačiau sužalojimų morfologinės savybės dėl kraujosruvų odoje ir poodyje žalsvinis atspalvis, odos nubrozdinimo morfologinės savybės, santykis su odos paviršiumi, nurodytų į 3-5 parų sužalojimų senumą. Atitinka nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasekoje: mažiausiai dviejų trauminių poveikių į galvos sritį pasekoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į krūtinės ląstos sritį pasekoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į rankų sritį pasekoje ir mažiausiai dviejų trauminių poveikių į kojų sritį pasekoje. Galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, padarymo galimybės griūnant ir galva atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius, mažai tikėtina, kadangi nėra objektyvių trauminio poveikio žymių galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje ar kairėje momeninėje srityje, kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nenustatyta kurios nors galvos srities minkštųjų audinių komponento išryškėjimo bei nenustatyta kontūzinių žymių galvos smegenų kaktinėse ir smilkininėse skiltyse. Esant trauminiam poveikiui griūnant ir atsitrenkiant galva į kietą plokščią pagrindą (grindinys, grindys, siena), trauminių poveikių vietoje formuojasi poodinė hematoma. Kadangi kompiuterinė tomografija atliekama artimu laiku po sužalojimo padarymo, tai jeigu yra poodinė hematoma galvos srityje, radiologai atžymi, kad pakaušyje ar momeninėje srityje, ar smilkininėje srityje išreikštas minkštųjų audinių komponentas. Tokio parašymo kompiuterinėje tomografijoje nėra. Kontaktuojant su kietu, plokščiu paviršiumi, gali nelikti odos nubrozdinimų paviršiuje, gali formuotis poodinė hematoma. Tokio dalyko nebuvo. Patvirtino, kad galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, padarymo galimybė, trauminių poveikių rankomis ar kojomis į galvos sritį visumos pasekoje, neatmetama. Dėl ko galėjo formuotis hematoma po kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje. Esant trauminiams poveikiams į galvą, neišvengiami galvos rotaciniai judesiai, gali būti apie vertikalią ašį arba horizontalią. Rotacinių galvos judesių pasekoje, jei po trauminio poveikio kaukolės rotacinis judesys nutrūksta greičiau, tai smegenys dėl savo masės ir inercijos pasislenka ir juda toliau ir dėl to gali įvykti venų, jungiančių kietąją ir minkštąjį dangalus, plyšimas. Neurochirurgai konstatavo, kad kraujavimo židinys buvo parasagitalinė vena – tai vena, esanti šalia sagitalinio veninio ančio. Parasagitalinis venų plyšimas įvyksta, kai būna galvos rotaciniai judesiai apie vertikalią ašį. Jei būna rotaciniai judesiai apie horizontalią ašį, plyšta venos, esančios šalia skersinio veninio ryšio. Konstatavo dvi trauminio poveikio žymes į galvos sritį, du trauminius poveikius. Kuris trauminis poveikis lemiamas, dėl kurio iš jų plyšo kraujagyslė ir formavosi subdūrinė hematoma, pasakyti nėra galimybės. Galėjo įvykti tiek dėl vieno trauminio poveikio į galvos sritį pasekoje, tiek dėl trauminių poveikių visumos. Atsakydamas į klausimą ar galėjo judėti nukentėjęs asmuo po padaryto sužalojimo, nurodė, kad po galvos smegenų traumos, kaip formuojasi subtūrinė hematoma, būna šviesusis periodas, kuris gali tęstis 2-3 valandas, po to vystosi galvos smegenų koma, kadangi pasireiškia galvos smegenų dislokacijos spaudimo reiškiniai, vystantis komai savarankiški veiksmai negalimi. Šviesusis periodas tai reiškia gali būti trumpas sąmonės sutrikimas, po ko atgauna sąmonę ir gali atlikti veiksmus. Patvirtino, kad šviesiu periodu galėjo žmogus nueiti, atlikti veiksmus iš karto po trauminio poveikio. Gali būti trumpalaikis sąmonės sutrikimas, po to atgręžimo galimybė. Pakanka nurodytų dviejų trauminių poveikių į galvos sritį, kurie įtakojo sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Kvalifikuojant sužalojimų visumą, tie du poveikiai į galvos sritį yra sunkiausi ir jie atskirai kvalifikuojami. Tie poveikiai atlikti sudavimo smūgiu, o ne kritimo metu. Atmestini kritimo poveikiai, nes smegenų pažeidimo morfologiniai požymiai nenurodo griuviminės traumos. Atsitrenkiant pakaušiu kenčia kaktinių ir smilkininių poliai arba apatiniai paviršiai, arba kontūziniai židiniai arba kraujosruvos po minkštaisiais audiniais, šiuo atveju to nebuvo. Padaryta kietu buku daiktu. Ranka ir koja turi bukų daiktų savybių. Jeigu kalbėtume tik apie delno smūgį, objektyvių trauminių požymių vargiai liktų, liktų paraudimas. Tačiau smūgis delnu irgi gali duoti rotacinį judesį. Kiekvienas sekantis trauminis poveikis į galvos sritį, esant galvos smegenų pažeidimui, potencijuoja prieš tai buvusius trauminius poveikius. Gali kitas smūgis įtakoti tolimesnę eigą. Jeigu būtų vienas smūgis stipresnis kumštimi, kitas po to sektų sudavimas delnu, po to vėl kumštimi, nebūtų galima nustatyti kurio smūgio pasekoje susidarė įvykusi situacija. Kai apžiūrėjo, buvo žmogus po operacijos, apibintuota galva, pašalintas kaulas, nes reikėjo vietos smegenims, kadangi jos buvo pabrinkusios. Kaulas galimai vėliau ir buvo grąžintas, ši aplinkybė jam nėra žinoma, tačiau neurochirurgai apie minkštuosius audinius ir kaulų lūžimus medicininiuose dokumentuose nerašė. Po operacijos operaciniame lope susidarė kraujosruvos. Pradedant operaciją apie poodinę hematomą, kaukolės kaulo lūžį dešinėje galvos pusėje nebuvo fiksuota. Smūgiavimas galėjo būti ranka arba koja. Pasveikimo galimybės pagal liekamuosius reiškinius nėra. Jei nebūtų suteikta medicininė savalaikė pagalba, būtų buvusi reali mirties tikimybė. Dėl smegenų traumos spaudas lieka visam gyvenimui. Nurodė, kad išskirti kuris trauminis poveikis buvo lemiamas sudėtinga, smūgiuojant į vieną pusę, galva sukasi į vieną pusę, į kitą pusę - galva sukasi į kitą pusę. Koncentruoto smūgio pasekoje, jeigu smūgiuojama pvz., akmeniu, formuosis lūžis, lūžio kraštai pažeis, tada gali būti trauminio poveikio smūgiavimo vieta nustatyta. Kraujosruvos formuojasi trauminio poveikio - smūgio vietoje. Dėl kraujo ar kraujingo skysčio iš nosies ir ausų - gali būti galvos smegenų traumos atveju, kai lūžęs kaukolės pamatas, pažeista priekinė ar vidurinė dalis pažeista. Jei vidurinė dauba pažeista būna kraujavimas arba kraujingas skystis iš ausų, kaip pažeista priekinė dauba, kraujavimas arba kraujingas skystis teka iš nosies. Apie nosies lūžimą duomenų iš radiologų nėra. Smūgių sudavimo metu kokioje padėtyje buvo nukentėjęs konkrečiai pasakyti negalima, bet rotaciniai galvos judesiai galimi tiek stovinčiam, sėdinčiam, tiek gulinčiam. Paaiškino, kad į komą panyra žmogus po 2-3 valandų. Komoje žmogus gali ilgai prabūti, o neoperuojant, neteikiant pagalbos gali likti žmogus daržove. Kiekvienas atvejis individualus. Abiejų akių paakiuose kraujosruvos galėjo būti dėl suduotų smūgių, gali būti nuo netiesioginių smūgių, į skruostikaulio sritį. Kiti sužalojimai šiuo atveju galvos traumos liekamiesiems reiškiniams įtakos neturi. Išvadą, kad mažiausiai du kaltinamųjų padaryti trauminiai poveikiai sukėlė sunkų sužalojimo mąstą, vienareikšmiškai tvirtina.

Liudytoja V. B., Alytaus apskrities VPK Prienų policijos komisariato vyresnioji tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą, paaiškino, kad apklausė liudytojus, įtariamuosius, darė parodymų patikrinimus, teikė specialistui užduotį, dalyvavo kartu su ekspertu apžiūrint nukentėjusįjį. Nukentėjęs buvo be sąmonės, dirbtinoje komoje. Važiavo su ekspertu J. į Kauno klinikas, į reanimaciją. Nukentėjęs nejudėjo, buvo subintuota galva. Specialistas nukentėjusiajam rankas kilnojo, nukentėjęs buvo be jokios reakcijos. Po to teko apklausti nukentėjusįjį. Apklausė jį slaugos namuose (duomenys neskelbtini), jis apie įvykį nieko neprisiminė, nežino kaip buvo sužalotas, tik sakė kaip nuvyko, su kuo susitiko, prie ežero daug alkoholio vartojo. Negali atsakyti, kas įtakojo nukentėjusiojo įvykių atminties praradimą. Paaiškino, kad V. V. ne visas detales tiksliai prisiminė, bet prisiminė, kaip susitiko su kitu kaltinamuoju, buvo prie ežero, kaip pas jį namuose vartojo alkoholį, kaip prie (duomenys neskelbtini) sudavė smūgius nukentėjusiajam, jis tai pripažino. A. P. ikiteisminiam tyrime pasakojo nebūtus dalykus, kad jį kažkas užpuolė, jo parodymai neatitiko kitų apklaustų asmenų parodymams. Vėlesnėse apklausose jo parodymai buvo kitokie, kad susitiko ir bendravo su nukentėjusiuoju, bet smūgių, kaltės nepripažino. Aiškino, kad bandė skirti V. su nukentėjusiuoju. V. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą, fiksuota apklausoje parodymų patikrinimo vietoje, dalyvaujant advokatui. Parodymų patikrinimo metu buvo atsivežę manekeną, V. parodė kaip sudavė smūgius, kokioje pozoje buvo nukentėjęs po smūgių, kokioje padėtyje nukentėjusįjį paliko. Apklausė ji visus liudytojus, nepilnametį liudytoją pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausė. Parodymų patikrinimo metu V. V. niekas nieko nenurodė, nes advokatas dalyvavo, parodymai buvo filmuojami. Papildomos apžiūros įvykio vietoje metu buvo rasta prie (duomenys neskelbtini) nugarinės pusės daiktai, ant šaligatvio kraujo dėmės, bet V. parodė, kad viskas vyko kitoje (duomenys neskelbtini) pastato pusėje, daiktai rasti 20 metrų atstumu nuo laiptų. Aiškino, kad vyko prie tų laiptų. Kitų liudytojų parodymai sutapo, kad vyko prie laiptų. Buvo fiksuota vieta, kur buvo rasta kraujo dėmės ir nukentėjusiojo, drabužiai. Vėliau paaiškėjo, kad prie laiptų buvo įvykis. Ten yra parkas, suoliukai, mokykla, aikštės šoninėje pusėje gyvena žmonės, jie apklausti liudytojais. A. P. parodymų patikrinimo nedarė, nes jis neprisipažino kaltės. Darė įtariamojo ir keleto liudytojų parodymų patikrinimą. V. V. pirminio pranešimo apie įtarimą metu ir parodymų patikrinimo metu parodymai sutapo, jų nekeitė, galima suprasti, kad atsiminė įvykių seką, ko nebuvo iš P. pusės. P. aiškino, kad nepažįsta, kad brolis atvežė, jis melavo, jo parodymai nesutapo su kitų liudytojų parodymais. Nusikaltimo vieta yra aikštė prie (duomenys neskelbtini). Pagal pirminę įvykio vietos apžiūrą, yra pastato nugarinėje dalyje laiptai ir rasti drabužiai – „šortai ir maikė“. V. aiškino, kad vyko prie laiptų šoninėje dalyje. Liudytoja aiškino, kad ji padėjo drabužius. Veiksmas vyko prie šoninės sienos. Gyventojai gyvena priešingoje laiptų pusėje, jiems iš kiemo matėsi, iš parko pusės irgi matosi. Atstumas iki žmonių ne daugiau 50 metrų.

Liudytojas Ž. V., kaltinamojo brolis, paaiškino matęs kaip nuo ežero parėjo ir prie laiptų nukentėjęs kritinėjo. Laiko nepamena, buvo į vakarą, pareidinėjo J., V. V., nukentėjęs ir A. P. į namus (duomenys neskelbtini). Jis kartu su V. V. gyvena mamos nuosavybėje. Parėjo vartoję alkoholio. Girčiausias buvo tas, kuris daugiausia kritinėjo – nukentėjęs, pavardės nežino, jo nepažinojo. Jis atėjo apsirengęs apatinėmis kelnaitėmis, lyg tai rūbus rankose nešėsi. Šilta buvo, turbūt maudėsi. Buvo šviesus paros metas. Jie nuėjo į garažą, jis kartu nebuvo, alkoholio nevartojo. Nematė ar kas jiems atnešė gėrimų į garažą. Nepastebėjo, kad nukentėjęs būtų sumuštas, kruvinas. A. P. iš pasakojimų žinojo, nebuvo jo matęs ir su juo bendravęs. Pažinojo J.. Būdamas verandoje pastebėjo kaip tas vienas žmogus kritinėjo. Jis vartėsi eidamas tarp tvoros ir verandos, nuo jo 3 metrų atstumu. Apie sumuštą nukentėjusįjį sužinojo iš J., dar kažkas sakė. Sakė, kad V., A., nukentėjęs susistumdė ar susimušė. Rūbus nukentėjęs nešėsi vienas, lyg „šortus, maikę“, neatsimena ar matė kraujuotus.

Liudytojas V. B. parodė, kad į namus, esančius (duomenys neskelbtini), V. ir P. užėję paprašė rūkyti. Buvo rytas, kai jie atėjo ir paprašė rūkyti. V. kaimynas, o P. matė pirmą kartą. Nebuvo muštinių žaizdų, kraujo dėmių, tik rūkyti prašė ir išėjo. Jie užtuko 2-3 minutes. Jis rūkyti neturėjo. P. dar rankas apsiplovė, nes buvo purvinos rankos. Nepamena metų ir mėnesio kada jie buvo atėję. Tų žmonių sutikęs tą rytą nebuvo. Teisėjai paskelbus V. B. 2017-08-25 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais užfiksuota, kad prašė telefono pasiskambinti. Į veidą gal buvo įsidrėskęs. Neatsimena, kaip buvo tas vyras apsirengęs, kuris buvo su V.. Mobilų telefoną davė paskambinti. Buvo atėję V. ir P., veidas P. buvo įdrėkstas. Nesiaiškino, dėl ko veidas įdrėkstas, skubėjo išeiti. Patvirtino, kad P. yra asmuo salėje su akiniais, sėdintis šalia V..

Liudytojas R. V., esantis su V. V. iš vieno kaimo, parodė, jog su drauge atvažiavęs prie parduotuvės 2017 m. vasarą, dienos metu matė kaip iš rankos V. V. vožtelėjo į veidą nepažįstamam asmeniui. Neatsimena to žmogus, kuriam vožtelėjo per veidą. Atrodo, kad dėl pergėrimo buvo suduotas smūgis. Matė du neblaivius žmones ir, kad nukentėjęs nuo vožtelėjimo nukrito. Išlipęs iš mašinos ir pasakė, kad kvies policiją arba ramintųsi. Priėjo V., sakė viskas gerai. Vožtelėjo ir nuėjo, o tas nukritęs žmogus bandė keltis, nematė ar atsikėlė, nes su drauge išvažiavo. Kitą kaltinamąjį posėdyje mato pirmą kartą. Tas pamuštas žmogus sėdėjo lyg tai, kraujo žymių nepastebėjo. Ten vieta prie parduotuvės, kiemas į parduotuvę, jis buvo tuščias. Ten senesni žmonės aplinkui gyvena. Iškvietė policiją ir nuvažiavo. Nepamena ar dar buvo kitas vyras ar moteris. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, jog tuomet tiksliau prisiminė, nes nedaug laiko buvo praėję. Su juo buvo sesės 5 metų ir vyresnis vaikas. Jie nuo draugės riksmo išsigando. Nepamena, kaip tie žmonės buvo apsirengę. Pagarsinus liudytojo parodymus užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklaustas ikiteisminiame tyrime nepilnametis R. V. parodė (1 t., b. l. 64-65, 67), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima. 2017 m. vasarą, tiksliai kurią dieną pasakyti negali, nes neprisimena, jis su savo drauge T. R. automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią vienintelę parduotuvę. Netoli parduotuvės yra (duomenys neskelbtini). Jis į parduotuvę nuėjo vienas. Parduotuvėje buvo vyriškis. Kaip jis atrodė nepamena. Prisimena, kad jis buvo su šortais. Vyriškis buvo eilėje prie kasos ir nieko nepirko. Matė, kad šis vyras buvo neblaivus. Jam būnant parduotuvėje, į parduotuvę įbėgo V., kurio tikslaus vardo nežino, tačiau jie jį vadina V.. Kiek žino V. gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek matė V. būna neblaivus. Įbėgęs į parduotuvę V. sakė, kiek prisimena, kad greičiau atbėgtų, nes ateina tas. Kas ateina neįvardino. Tada V. išėjo iš parduotuvės su minėtu vyriškiu, kuris buvo parduotuvėje. Ir kai jis apsipirko ir išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad netoliese, kokių 15 metrų atstumu nuo parduotuvės, stovi V. su tuo pačiu vyriškiu, su kuriuo išėjo iš parduotuvės, taip pat buvo moteris vardu J., kuri gyvena taip pat (duomenys neskelbtini). Matė, kad J. buvo neblaivi. Paskui pamatė, kad link jų ateina vyriškis, kuris buvo nuogas, tik su apatinėm kelnaitėm. Kiek prisimena vyriškis, kuris buvo tik su apatinėm kelnaitėm, buvo stambesnis ir aukštesnis už V.. Matė, kad to vyriškio buvo randuotas petys. Negali pasakyti ar tuo metu vyriškių buvo kruvini veidai. Kiek prisimena jam tėtis sakė, kad jis matė prie ežero vyriškį su apatinėm kelnaitėm ir jo buvo kruvinas veidas. Jis pamatė, kad V., kai priėjo prie jo vyriškis, kuris buvo nuogas, smogė jam vieną kartą ranka į veidą ir vyriškis parkrito ant žemės. Kiek prisimena, tas vyriškis atsikėlė nuo žemės pats. Matė, kad ir šis vyriškis buvo neblaivus. V. irgi buvo neblaivus. Tada jo draugė išlipo iš mašinos ir V. pasakė, kad jis ramintųsi, nes mato vaikai. Tada V. pradėjo eiti link jo draugės, ji išsigando ir įlipo į mašiną. Tada jis išlipo iš mašinos ir pasakė, kad V. ramintųsi. Jis kai V. trenkė vyriškiui paskambino 112 ir pranešė apie šį įvykį. Matė, kad paskui J. su tuo vyriškiu, kuriam trenkė V., ėjo link (duomenys neskelbtini), o paskui juos ėjo V. su savo draugu. Kiek prisimena J. rankose nešėsi savo rankinuką. Ir jie nuvažiavo. Praėjus apie 20 minučių jis su savo drauge važiavo gatve, prie kurios yra (duomenys neskelbtini), matė, kad buvo atvažiavęs policijos automobilis ir apvažiavę gatvę nuvažiavo. Taip pat matė, kad netoli (duomenys neskelbtini), ant suoliuko sėdėjo J. ir lyg tas vyriškis, kuris buvo V. draugas. Kur buvo V. ir tas nuogas vyriškis, kuriam jis trenkė, nematė, gal toliau kur buvo paėję.

Be teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, specialisto parodymų, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent:

2017 m. rugpjūčio 30 d. liudytoju apklaustas M. M. parodė (1 t., b. l. 70-71), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliai kurią dieną pasakyti negali, vakare, jis vienas nuvažiavo prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs prie ežero matė netoliese esančią kompaniją, buvo trys vyrai ir viena moteris, iš kurių jis pažino V. ir J., kadangi gyvena jie tame pačiame kaime. Girdėjo juos kalbant, tačiau ką jie kalbėjo negirdėjo. Jam nesijautė, kad šie barasi. Matėsi, kad visi ten esantys vyrai ir moteris yra neblaivūs. Vienas ten buvęs vyriškis, kuris buvo stambus, aukštokas, priėjo prie vandens ir nusirengė šortus ir marškinėliais, lipdamas į vandenį susvyravo ir nukrito į vandenį. Tada jis paklausė gal padėti vyriškiui. Šis jam pasakė, kad gerai būtų. Ir tada jis padėjo vyriškiui išlipti iš vandens, tačiau išlipęs ant kranto vėl nukrito. Jis nematė ar tuo metu vyras buvo susižalojęs. Paskui jis išvažiavo namo, o visa jo minėta kompanija liko prie ežero. Po kokios valandos jam važiuojant dviračiu, pamatė, kad link parduotuvės eina tas pats vyriškis, kurį jis pakėlė iš vandens. Vyriškis ėjo tik su maudymosi kelnaitėm, drabužius nešėsi rankose. Ėjo vienas. Tada jis pats užėjo į parduotuvę ir kai iš jos išėjo, pamatė, kad minėtas vyriškis nuėjo už (duomenys neskelbtini). Tada jis nuvažiavo į parkelį, esantį prie pat (duomenys neskelbtini) ir atsisėdo ant suoliuko. Jis ten buvo vienas. Tuo metu parkelyje daugiau žmonių nebuvo. Matė, kad minėtas vyriškis, dar kartą nukrito prie (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad vidiniame kieme buvo V., J. ir tas vyriškis, kuris buvo kartu su jais prie ežero. Šis vyriškis buvo aukštas, stambokas. Apsirengęs buvo su šortais ir marškinėliais. Tą dieną jis šį vyriškį matė pirmą kartą. Ir prie jų priėjo vyriškis, kuris buvo tik su maudymosi kelnaitėm. Jie gėrė alkoholį. Pradžioje visi bendravo gražiai, paskui girdėjosi, kad barasi, matė kaip V. sudavė ranka smūgius vyriškiui, kuris buvo tik su maudymosi kelnaitėm į veidą, o paskui kai jis parkrito ant žemės, tai dar tas kitas vyriškis, kuris buvo kartu sudavė ranka smūgius kokius tris jam gulinčiam į veidą. Tuo metu buvo tamsoka, nelabai matėsi, tačiau jis įžiūrėjo. Tas vyriškis, kuris gulėjo ant žemės kažką kalbėjo, tačiau jis nesuprato ką. J. niekam smūgių nesudavė, ji tik skyrė, kad nemuštų. Kas vyko paskui jis nematė, nes išvažiavo namo. Nuo jo iki minėtos kompanijos buvo koks 100 m atstumas.

2018 m. kovo 2 d. liudytoju apklaustas M. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (1 t., b. l. 80-82, 83), kad tiksliai neatsimena kada tai buvo, bet buvo vasara, gal buvo rugpjūčio mėn. Jis nuvažiavo dviračiu vienas prie ežero maudytis ir pamatė ten žmogų. Važiavo prie ežero į (duomenys neskelbtini). Buvo jau vakarop. Pamatė, kaip vyras lyg skęsta ir sunkiai lipa iš ežero, todėl jam padėjo išlipti iš vandens. Tas vyras nesakė, kodėl jis įkrito į vandenį. Suprato, kad jam buvo sunku lipti, nes jis buvo neblaivus. Vyras tik padėkojo jam, kad padėjo išlipti, daugiau nieko nesakė. Aplink žmonių nebuvo, jis buvo vienas. Vyrui galėjo būti apie 40 metų. Po to išsimaudęs važiavo namo, vyras liko prie ežero. Išsimaudęs važiavo namo persirengti, po to į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią parduotuvę. Važiavo dviračiu vienas ir pamatė tą prie ežero matytą žmogų ateinant. Šalia parduotuvės yra (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla. Matė, kad tas vyras vienas ėjo plentu. Jis buvo nuogas, tik su apatiniais, drabužius nešėsi ant peties. Matė, kad vyras nuėjo į mokyklos aikštelę. Jis nuvažiavo į tą parkelį, kuris buvo šalia mokyklos aikštelės pasėdėti ir pamatė, kad jie visi – V., D., trečio asmens nepažino, sėdi. Dar atėjo tas vyras. Ten sėdintys visi gėrė. Pamatė, kad jie pradėjo dėl kažko pyktis, girdėjo, kai jie pradėjo rėkauti. Jis buvo nuo jų apie 100 metrų, todėl nesuprato, dėl ko jie pykosi. Matė, kad V. pirmą kartą trenkė atėjusiam vyrui. Kai trenkė, jie abu stovėjo, bet nuo smūgio vyras nugriuvo. Smūgis buvo suduotas į veidą, labiau į žandą. Smūgį V. atėjusiam vyrui sudavė ranka, kumščiu. Sudavė iš pradžių vieną smūgį. Tas vyras nugriuvo ant cementinio suskilinėjusio takelio, girdėjosi, kad krito stipriai, krito nugara, aukštielninkas. Po kažkiek laiko V. sudavė dar vieną smūgį jau gulinčiam vyrui. V. sudavė gal du smūgius, kiti bandė V. raminti. Kitas asmuo už kažką supyko ir taip pat davė į veidą smūgį atėjusiam vyrui. Atėjęs vyras jau buvo atsikėlęs, atsisėdęs, tada priėjo tas kitas vyriškis ir sudavė labiau delnu pora smūgių. Tada nukentėjęs nugriuvo ant šono. Po antro vyro smūgių nukentėjusiojo niekas nebandė pakelti. Po to lyg visi apsiramino, paskui vėl pradėjo rėkti. Vyrai, kurie mušė, jokių daiktų rankose neturėjo, mušė tik rankomis, nematė, kad jie būtų spardę atėjusį vyrą kojomis. Mušamas vyras liko gulėti, jam iš nosies bėgo kraujas. Kraujas jam pradėjo bėgti gal po to, kai V. jam kumščiu sudavė smūgį. Nukentėjusysis nesigynė, nes buvo neblaivus, asmenys, kurie mušė irgi buvo neblaivūs. Ant kitų asmenų nematė jokių sužalojimų ar kraujo. Vyrai, kurie mušė nukentėjusį, tarp savęs nesimušė. Ten sėdinti moteris vyrus tiesiog ramino, bandė patraukti V., paskui tą kitą vyrą, kad nemuštų atėjusio vyro. Jis nelabai žiūrėjo, ką jie ten darė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo namo. Kai jis nuvažiavo namo, visi liko parkelyje.

2018 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojo M. M. parodymai nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-86, 87). Liudytojas paaiškino, kad jis neprisimena kada viskas įvyko, tačiau žino, kad buvo vasara. Liudytojas parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), kur jis buvo tuo metu kai matė įvykį. Paaiškino, kad šioje vietoje jis buvo vienas. Po to, parodė link tos vietos kur buvo įvykęs įvykis, kur buvo trys žmonės, du vyrai ir viena moteris. Atėjus prie (duomenys neskelbtini) liudytojas parodė vietą ant laiptų, kur minėti asmenys sėdėjo. Po to prie jų atėjo dar vienas vyras, kuris buvo nuogas, tik su apatiniais drabužiais, o savo drabužius buvo persimetęs per petį. Buvo lyg šviesiai rudi bridžai, o marškinėlių nematė. Visi gėrė alkoholį. Po to kažkaip jie susiginčijo. Pradžioje tie kurie gėrė, o paskui ir su tuo, kuris atėjo. Stovinčiam nukentėjusiajam pirmas V. V. sudavė smūgį į veidą. Į kurią tiksliai veido pusę sudavė smūgį neprisimena. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito. Po to liudytojas parodė naudodamas manekeną kaip nukrito nukentėjusysis ant žemės ir kurioje vietoje, t. y. nukentėjusysis nukrito ant nugaros, prie laiptų. Kiti tuo metu sėdėjo. Po to nukentėjusysis truputi pakilo, ir po to V. vėl nukentėjusiajam sudavė smūgius į veidą. Tiksliai iš kurios pusės pasakyti negali. Matėsi, kad nukentėjusiajam iš nosies bėga kraujas. Po to liudytojas parodė kokioje pozoje buvo nukentėjusysis po V. suduotų jam smūgių. Po to liudytojas paaiškino, kad po kokių 5 minučių kitas žmogus nukentėjusiajam sudavė smūgius. Nukentėjusysis visą laiką gulėjo, nepajėgė atsikelti. Ir po to tas kitas vyriškis delnu kokius du kartus sudavė smūgius į galvą. Šis vyriškis buvo aukštokas, stambokas, už V. aukštesnis. Paskui kas buvo jis nematė. Po to liudytojas paaiškino, kad visą laiką nukentėjusysis buvo atsirėmęs į sieną. Po to liudytojas parodė vietą ant laiptų, kur sėdėjo moteris. Moteris bandė skirti. Nukentėjęs niekam nebandė suduoti smūgius. Niekas nebandė nukentėjusiojo pakelti. Jis tiksliai negali pasakyti kiek V. nukentėjusiajam sudavė smūgių, tačiau tris tai tikrai. O kitas vyriškis du. Abu vyriškiai smūgius sudavė į veidą. Taip pat liudytojas paaiškino, kad jis matė, kaip ateidamas nukentėjusysis iki šios vietos nukrito ant asfalto, ant šono, dešine ranka per asfaltą. Atsikėlė nuo žemės nukentėjusysis pats. Matė ant rankos nubrozdinimą. Tą dieną dar jis nukentėjusįjį matė prie ežero. Jis nukentėjusįjį matė vandenyje ir dar matė, kad nukentėjusysis ant kranto būdamas griuvinėjo. Ant nukentėjusiojo veido matė kraują tik po V. suduotų smūgių. Kai kitas vyriškis sudavė nukentėjusiajam smūgius, tai jis beveik jau visai nejudėjo. Jis nematė kaip viskas baigėsi ir kaip visi išsiskirstė. Jis matė, kad kitas vyriškis nukentėjusiajam sudavė smūgius delnu, jokio garso nesigirdėjo. Kai nukentėjusysis nuo suduoto V. smūgio parkrito ant žemės, niekas nukentėjusiajam nepadėjo atsistoti, jis visą laiką buvo ant žemės.

Pranešimo duomenimis (1 t., b. l. 175-176) Lietuvos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbuotojas pranešė, jog į priėmimo skyrių buvo pristatytas nežinomas apie 55 metų vyriškis iš (duomenys neskelbtini), dėl durtinės žaizdos nugaroje ir galvos traumų, aplinkybės nežinomos, vyras nesąmoningas, būklė sunki.

Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-2) patvirtina, jog 2017 m. rugpjūčio 13 d. 4.17 val. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate iš Lietuvos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priėmimo skyriaus gauta informacija, jog greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš (duomenys neskelbtini), pristatytas V. S. dėl durtinės žaizdos nugaroje ir galvos traumų, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 17-18, 19-23) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vidinėje pusėje esanti asfaltuota aikštelė. Nuo pastato galinės sienos 18,6 m. atstumu, prie vidinės pastato sienos yra laiptai žemyn. Prie šių laiptų yra betoninė 1 m. aukščio sienelė. Ant jos rasti rusvos spalvos vyriški šortai ir trumpomis rankovėmis oranžinės spalvos marškinėliai, kurie nufotografuoti ir prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Kitų objektų ir įrodymų nusikalstamai veikai tirti, įvykio vietos apžiūros metu nerasta ir nepaimta.

2017 m. rugpjūčio 17 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą (1 t., b. l. 33-34) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistams pavesta atsakyti į klausimus: kokie kūno sužalojimai padaryti V. S., jų lokalizacija ir mechanizmas; ar sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka padaryti sužalojimai; kiek trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai; ar padaryti sužalojimai galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-37) nurodyta, kad V. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kairėje viršraktikaulinėje srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje ir abiejų kelių išorinių paviršių srityje, paviršinės muštinės žaizdos kairėje alkūnėje ir nugaros abiejose pusėse, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, ūmi subdurinė hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, krūtinės ląstą, abi rankas ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimų visuma, dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir dislokaciją ūmios subdūrinės hematomos, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje viršraktikaulinėje srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje ir abiejų kelių išorinių paviršių srityje, paviršinės muštinės žaizdos kairėje alkūnėje ir nugaros abiejose pusėse tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasėkoje: mažiausiai dviejų trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į krūtinės ląstos sritį pasėkoje, mažiausiai trijų trauminių poveikių į rankų sritį pasėkoje ir mažiausiai dviejų trauminių poveikių į kojų sritį pasėkoje. Galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, padarymo galimybė, griūnant ir galva atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius, mažai tikėtina, nėra objektyvių trauminio poveikio žymių galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje ar kairėje momeninėje srityje, kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nenustatyta kurios nors galvos srities minkštųjų audinių komponento išryškėjimo bei nenustatyta kontūzinių židinių galvos smegenų kaktinėse ir smilkininėse skiltyse. Galvos sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, padarymo galimybė, trauminių poveikių rankomis ir kojomis į galvos sritį visumos pasėkoje, neatmetama.

2017 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 94-95, 96-97) užfiksuota, kaip liudytoja Edita A. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus vietoje ir nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidinėje pastato pusėje, parodė vietą, kurioje rado ant žemės šortus ir marškinėlius bei parodė vietą prie pastato ant betoninio blokelio, kur ji padėjo rastus šortus ir marškinėlius.

2017 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 101-102, 103) užfiksuota, kaip liudytojas V. K. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus vietoje ir nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidinėje pastato pusėje, parodė vietą prie pastato, kurioje 2018 m. rugpjūčio mėn. matė stovinčią moterį, vardu J. ir du vyriškius, kurie akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivūs. Po to liudytojas, už 15 m. nuo šios vietos, prie kitos šio pastato sienos parodė vietą prie laiptų, kur du vyriškiai ir moteris, kuriuos jis matė prieš tai, atėjo į tą vietą ir ten stovėjo, taip pat liudytojas paaiškino, kad po to vienas iš vyriškių sėdėjo ant laiptų ir kažką gėrė iš butelio.

2017 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., b. l. 107-109) nurodyta, kad liudytojas V. B. atpažino A. P. kaip asmenį apie kurį jis yra davęs parodymus, t. y. A. P. su V. V. buvo atėjęs pas jį 2017 m. rugpjūčio mėn., A. P. tuo metu buvo kruvinu veidu.

2017 m. rugpjūčio 25 d. daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 130-132, 133) užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2017 m. rugpjūčio 13 d. darytas garso įrašas. Protokole užfiksuotas moterų pokalbis, kviečiama pagalba sužalotam asmeniui.

2017 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 134-137) užfiksuoti apžiūrėti daiktai – šortai bei marškinėliai, kurie 2017 m. rugpjūčio 13 d. rasti ir išimti įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini). Šortai yra rusvos spalvos 60 cm ilgio, 70 cm pločio. Abejose šortų pusėse yra kišenės. Šortuose įvertas odinis rudos spalvos diržas. Ant šortų matomos purvo dėmės, jokių pažeidimų nematyti. Marškinėliai yra trumpomis rankovėmis, oranžinės spalvos. Ilgis marškinėlių yra 80 cm, plotis 60 cm. Ant marškinėlių priekinės dalies yra 60 cm x 50 cm mėlyna spalva, virš jos yra trys juostos baltos ir trys raudonos. Ant marškinėlių matosi purvo dėmės, pažeidimų nematyti.

2017 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 142-144) užfiksuoti apžiūrėti daiktai, pateikti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 140-141) – kaltinamojo A. P. sportiniai bateliai, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 16 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas L. P.. Sportiniai bateliai yra rudos spalvos, medžiaginiai, ilgis 30 cm. Bateliai suvarstyti rudos spalvos raišteliais. Ant batelių jokių sugadinimų nematyti. Ant batelių matosi purvo dėmės.

2017 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 146-149) užfiksuoti apžiūrėti daiktai, pateikti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 145) – marškinėliai trumpomis rankovėmis, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 16 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė kaltinamasis A. P.. Marškinėliai trumpomis rankovėmis yra šviesiai gelsvos spalvos. Marškinėlių plotis 50 cm., ilgis 70 cm. Ant marškinėlių priekinės dalies kairėje pusėje yra užrašas (duomenys neskelbtini). Marškinėliai švarūs, jokių pažeidimų nematyti.

Pranešimo duomenimis (1 t., b. l. 171-174) M. S. 2017 m. rugpjūčio 12 d. 8.22 val. pranešė, jog sidabrinės spalvos Opel markės automobilio vairuotojas konfliktuoja su pranešėju, vairuotojas sunkiai stovi ant kojų ir yra akivaizdžiai neblaivus, nuvažiavo link parduotuvės, vėliau – automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas stovintis kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vairuotojo automobilyje nėra.

Pranešimo pirminiais duomenimis (1 t., b. l. 169-170) R. V. 2017 m. rugpjūčio 12 d. 20.46 val. pranešė, jog prie parduotuvės mušasi du asmenys, vienas – pusnuogis, kitas – su raudonais marškinėliais, tačiau nuvykus į įvykio vietą besimušančių asmenų pareigūnai nerado.

2017 m. rugpjūčio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 70-71) nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), V. V. parodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje jis buvo kartu su A., V. ir J. K.. J. visą laiką buvo kartu, nebuvo išėjusi. Buvo visi. Jis buvo apsirengęs tuos pačius drabužius su kuriais yra apsirengęs šiuo metu, marškinėliais ir mėlynais šortais. A. buvo apsirengęs mėlynais šortais su gėlytėmis ir rudais marškinėliais su petnešom. V. buvo apsirengęs žaliom kelnėm ir marškinėliais šviesia lyg morkinė, geltona. Buvo neblaivūs. Alaus turėjo J.. Kiek turėjo alaus neprisimena. Po to įtariamasis parodė vietą ant betoninių laiptų ir paaiškino, kad jie visi keturi ant jų sėdėjo. Paskui A. pradėjo siūlyti J. važiuoti ir vyko konfliktas. Po to V. V. naudojant manekeną parodė kaip prieš jį stovėjo nukentėjusysis V.. Po to V. V. paaiškino rodydamas ant manekeno, kad jis V. sudavė ranka 5-6 smūgius į nosį, nes net kraujas bėgo. Taip pat V. V. paaiškino, kad jam nukentėjusysis bandė užsimoti, tačiau nepataikė, tik kažkaip praslydo pro kairį žandą. Smūgius V. V. nukentėjusiajam sudavė vieną paskui kitą ir nuo smūgių nukentėjusysis parkrito ant žemės. Kai jis sudavė nukentėjusiajam 5 smūgius, tada nukentėjusysis nukrito ant žemės. Buvo V. kruvinas veidas. Po to V. V. paaiškino, kad kai gulėjo ant žemės V., tai A. priėjęs davė smūgį jam į šoną. Po to parodė vietą kur nukritęs gulėjo V., ant kairio šono. Paaiškino, kad prie gulinčio V. priėjo A. ir jam sudavė smūgius į šoną, tačiau kiek kartų tiksliai pasakyti negali. Smūgius sudavė tik rankomis. Tuo metu jau buvo tamsu. Nukentėjusįjį paliko gulėti toje pačioje vietoje, kur jis ir nukrito. V. kažką sakė apie nosį. Ir po to jis kartu su A. ir J. nuėjo link J. namų.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121), kuriuo prašo priteisti iš V. V. 7 606,68 Eur padarytą žalą.