Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Iš A. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 736,35 Eur (septyni šimtai trisdešimt šeši eurai trisdešimt penki centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas nesutinka su nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausme bei jos dydžiu ir nepagrįstai nenustatytomis papildomomis nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje neįžvelgusi jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistosios A. K. teisinei padėčiai.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų taikymo

Dėl nuteistajai A. K. paskirtos bausmės

16. Vertinant byloje esančius duomenis apie nuteistosios asmenybę paminėtina, kad A. K. pirmą kartą nusikalto būdama dvidešimties metu. Visgi, nei ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos, nei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimais, nei teismo suteiktas pasitikėjimas, nutraukiant jos priežiūrą anksčiau termino, nepasiteisino, nes, kaip nustatyta ir neginčijama šioje byloje, 2024 m. vasario 8 d. A. K. vėl padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. nepaisant skiriamų bausmių pobūdžio, jos nusikalstamas elgesys kartojasi (t. 2, b. l. 90–100). Be to, pirmiau aptarti duomenys vertintini ir su byloje esančia informacija apie tai, kad A. K., be kita ko, 2023 m. sausio 19 d. bausta už administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. kad ji būdama neblaivi (nustatytas 3,82 prom. neblaivumas) nesudarė saugios aplinkos savo vaikams gimusiems (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 103–105). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi (įsiteisėjo 2023 m. spalio 21 d.) nutarta išduoti leidimą iš motinos A. K. paimti jos vaikus gimusius (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad motinos A. K. pakartotinis alkoholio vartojimas sukelia grėsmę vaikų socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. sausio 10 d. ne kartą buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, o 2023 m. rugpjūčio 23 d. nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį vaiką (t. 3, b. l. 34–33; iš šių duomenų negalima daryti išvadų apie tai, kad nuteistoji smurtavo vaikų atžvilgiu, tačiau leidžia spręsti apie nuteistosios piktnaudžiavimą alkoholiu ir netinkamą vaikų priežiūrą). Nusikalstamą veiką nuteistoji A. K. padarė taip pat būdama neblaivi (nustatytas 2,82 prom. neblaivumas), ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino jos atsakomybę sunkiančia aplinkybe bei šią ir dar vieną nustatytą nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdama recidyviste) įvertino parinkdamas bausmės rūšį ir dydį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjas teismui pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad A. K. nuo 2024 m. gegužės 2 d. dirba valytoja UAB „A.“, darbdavio charakterizuojama teigiamai – pavyzdingai ir laiku vykdo jai pavestas funkcijas, nusiskundimų dėl darbo drausmės ir elgesio neužfiksuota (t. 3, b. l. 33).

17. Atsižvelgiant į tai, net ir nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl padaryto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir šiuo metu jos vykdoma darbinė veikla bei nuteistosios ir nukentėjusiojo susitaikymas, negali būti pervertintos. Minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta nuteistajai nustatant skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį. A. K. skirta artimesnė minimaliai ketverių metų laisvės atėmimo bausmė (BK 135 straipsnio 2 d. sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų), kuri teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei aiškiai per griežta, nei neteisinga. Teisėjų kolegija, sutinka su gynėjo argumentu dėl nuteistosios veikimo netiesiogine tyčia, tačiau ir tai, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nekeičia išvadų dėl nuteistajai skirtos bausmės rūšies ir nustatyto jos dydžio.

18. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajai A. K. skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvertino tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste ir tai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Vis dėlto, atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, baudžiamasis įstatymas pasikeitė ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK pataisos yra aktualios sprendžiant bausmės klausimą nuteistajai A. K..

19. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

20. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. K. labai sunkų BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikaltimą įvykdė po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, įsiteisėjimo. A. K. labai sunkų tyčinį nusikaltimą – sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo savo šeimos nario – sugyventinio sveikatą įvykdė esant neišnykusiam teistumui už tyčinių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis padarymą (t. 2, b. l. 90–100). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad praeityje A. K. buvo teista dar šešis kartus, be kita ko, ir už tyčinius turtinio pobūdžio bei disponavimo draudžiamomis medžiagomis nusikaltimus. A. K. už nusikalstamų veikų padarymą buvo skiriamos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos nuteistajai teigiamos įtakos nepadarė (t. 2, b. l. 90–100). Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ji tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padariusi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydama visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro itin pavojingus labai sunkius nusikaltimus, o tai rodo didesnį jos asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, A. K. padarė būdama recidyviste.

21. Šios išvados nekeičia nei jau minėti BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai, nei tai, kad nuteistoji nagrinėjamu atveju padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, o ankstesni padaryti tyčiniai nusikaltimai buvo susiję su disponavimu draudžiamomis medžiagomis ar turtinių teisių pažeidimu. Tokios pozicijos dėl pasikeitusių BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir recidyvisto statusui svarbių aplinkybių vertinimo teisėjų kolegijos laikosi atsižvelgdama ir į įstatymo leidėjo valią, pagal kurią asmens pripažinimo recidyvistu statusą gali lemti daugelis aplinkybių ir tam nebūtina nustatyti vien tik vienarūšius ir ankstesnių teistumų kontekste pasikartojančius to paties pobūdžio nusikaltimus.

22. Iš parengiamųjų BK 27 straipsnio projekto derinimo dokumentų (pvz., Įstatymo projekto ir jo Aiškinamojo rašto, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. balandžio 10 d. išvados Nr. 102-P-10) matyti, kad pirminio BK 27 straipsnio pakeitimo projekto variante buvo nurodyta, jog asmenį recidyvistu teismas gali pripažinti, jeigu jis būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą vėl padaro vieną ar daugiau „panašių pagal savo pobūdį“ tyčinių nusikaltimų. Tačiau projekto derinimo ir svarstymo stadijoje šios nuostatos ir toks vertinimas dėl asmens pripažinimo recidyvistu buvo kritikuojamas, iš esmės motyvuojant tuo, kad nuolatinis tyčinių nusikaltimų darymas, neišnykus teistumui, nepriklausomai nuo to, kokioms įstatymo ginamoms vertybėms padaryta žala, rodo asmens pavojingumą (tokias pastabas, be kita ko, pateikė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (žr. jau minėtą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 102-P-10). Toks požiūris į recidyvisto statusui svarbių aplinkybių reikšmę lėmė atitinkamas BK 27 straipsnio 1 dalies projekto korekcijas, leidžiančias daryti išvadą, kad asmens pripažinimą recidyvistu, be kitų įstatyme numatytų aplinkybių, gali lemti pasikartojantis tyčinių nusikaltimų darymas, tačiau sprendžiant dėl tokio statuso pripažinimo, nebūtina nustatyti vien tik vienarūšius ir ankstesnių teistumų kontekste pasikartojančius to paties pobūdžio tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad keičiant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės buvo siekiama atsisakyti automatinio asmens pripažinimo recidyvistu, kai net nėra atliekamas kokybinis asmenį charakterizuojančių ir kitų aplinkybių vertinimas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, teismui palikta pakankamai plati diskrecija, nes be įstatyme griežtai apibrėžtų sąlygų (asmuo gali būti pripažintas recidyvistu, jeigu: 1) šis asmuo jau yra teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu; 2) jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka; 3) jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų), teismas, turi atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis ir griežtai apibrėžtas, pavyzdžiui į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (pagal BK 27 straipsnio 1 dalį „Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“).

23. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, kad nuteistoji byloje nustatytą tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė jau būdama teista už tyčinius nusikaltimus, kuriuos buvo padariusi būdama pilnametė. Teistumai už paskutinius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje, nebuvo išnykę ar panaikinti ir ji vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Vien tik faktas, kad naujas smurtinis nusikaltimas ir ankstesni nuteistosios padaryti nusikaltimai nėra vienarūšiai nesudaro pagrindo naikinti teismo išvadas dėl nuteistosios pripažinimo recidyviste ir atitinkamos sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimo. Darydamas šias išvadas teismas įvertino jau aptartas nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos priežastis ir pavojingumo laipsnį, nesikeičiantį nuteistosios elgesį ir gyvenimo būdą po ankstesnių teistumų. Šių aplinkybių kontekste itin svarbus faktas apie nuteistosios piktnaudžiavimą alkoholiu ir smurtinį nusikaltimą padarytą esant neblaiviai. Ankstesnės nusikalstamos veikos susijusios su piktnaudžiavimu kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir BK 201 straipsnyje numatytais stipriais alkoholiniais gėrimais. Iki paskutiniojo nuosprendžio už šias veikas ji buvo teista tiek už turtines, tiek ir to paties pobūdžio nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (t. 2 b. l. 90–100)). Visų šių duomenų visuma, suteikia teisėjų kolegijai pagrindą spręsti, kad dageliu atveju nuteistosios A. K. nusikalstamas veikas lydėjo iš esmės nesikeičiantis gyvenimo būdas, todėl keisti teismo išvados, kad nusikalstamą veiką A. K. padarė būdama recidyvistė nėra jokio pagrindo.

24. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi būti nurodomas ir sprendimas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, tačiau, šioje situacijoje teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino nuteistąją recidyviste, kad šiuo aspektu keisti sprendimo nėra jokio pagrindo, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu BPK normose tokio reikalavimo nebuvo, šio sprendimo rezoliucinėje dalyje to papildomai nenurodo.

25. Gynėjo prašoma švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog po nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeistos BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. Taip pat buvo pakeistos ir BK 75 straipsnio nuostatos, išplečiant skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

26. Naujos redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies sąlygų taip pat yra dalinis ar visiškas turtinės žalos atlyginimas. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, šiame kontekste įvertinama tai, kad nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme dėl tiriamo nusikaltimo padarymo metu nustatyto jos neblaivumo laipsnio, negalėjo nurodyti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių. Pirmosios apklausos metu – 2024 m. vasario 9 d. teigė, kad ji būdama virtuvėje, netoliese pamatė M. K., kuris pasakė, kad jam bėga kraujas. Šiuo metu negali pasakyti ar tai ji sužalojo M. K., nes tokios aplinkybės neprisimena. Tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir visas aplinkybes prisimena tik protarpiais, t. y. prisimena, kad buvo atvykę pareigūnai ir medikai bei, kad jie klausinėjo apie virtuvėje rastą peilį (t. 3, b. l. 85–86). Vėlesnių apklausų metu pirmiausia teigė, kad ji pamačiusi sužalotą M. K., buvo įsitikinusi, jog jį sužalojo ji, nes daugiau niekas negalėjo sužaloti, bet paties fakto neprisimina. Vėliau jau teigė, neprisipažįstanti sužalojusi M. K., to neprisimena dėl buvusio neblaivumo. Apie tai, kad atvykusiems pareigūnams pasakė, jog parodymus duos suderinusi su nukentėjusiuoju, pasakė tik todėl, jog manė, kad M. K. papasakos, kas jį sužalojo (t. 2, b. l. 121–123, 136–137). Pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir nurodė, kad gali būti, jog galėjo tai padaryti. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena nei kur, nei kaip dūrė. Tai buvo prisigėrusių žmonių konfliktas, todėl dėl savo veiksmų labai gailisi (t. 3, b. l. 3). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistoji A. K. bendradarbiavo su teisėsauga ir tuoj po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ją padariusi bei padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip pat nuteistoji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nėra atlyginusi nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, nors iš pateiktų duomenų matyti, kad A. K. šiuo metu dirba ir gauna pajamas (t. 3, b. l. 5, 33). Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

27. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat ir pirmosios instancijos teisme nuteistosios ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jų tarpusavio ryšį bei siekį sukurti šeimą, neįžvelgia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ar skirti trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, to neleidžia daryti ir akcentuotos aplinkybės dėl nuteistosios tinkamo elgesio po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo ir jos siekio pasitaisyti. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra svarbios ir aplinkybės dėl nusikaltimo pavojingumo bei nusikaltimą lėmusių priežasčių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji piktnaudžiavo alkoholiu, nagrinėjamu atveju būtent alkoholis ir kaip nurodė pati nuteistoji, neblaivių asmenų konfliktas lėmė tokį veikimo būdą dėl kurio asmuo galėjo netekti gyvybės – ji nukentėjusiajam dūrė peiliu ir jį sužalojo į gyvybiškai svarbią vietą krūtinės srityje. Nuteistosios piktnaudžiavimas alkoholiu, o taip pat jos atlikti itin pavojingi veiksmai, teisėjų kolegijai rodo būtinybę nuteistosios asmenybę ir tokį jos elgesį vertinti kaip labai pavojingą ir po ankstesnių valstybės taikytų priemonių bei iš esmės nesikeičiančio nuteistosios požiūrio į jos elgesį ir gyvenimo būdą, taikyti griežčiausią bausmės rūšį, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamoje situacijoje nėra per griežta ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad gynybos akcentuotas nuteistosios elgesys ir siekis pasitaisyti bei daugiau nenusikalsti yra labai svarbus, tačiau jis negali būti deklaratyvus, todėl paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis galės būti vertinamas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (bausmės atlikimo metu, esant nuoširdžioms nuteistosios pastangoms, ji galės dalyvauti įvairiose nusikalstamą elgesį koreguojančiose programose, be to, įstatyme yra įtvirtinta galimybė esant tam tikroms sąlygoms nuteistajai atliekančiai laisvės atėmimo bausmę taikyti lygtinį paleidimą). Visa tai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes, viena vertus, tokioje situacijoje bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nebūtų nei teisingas, nei koreguojantis nuteistosios elgesį, kita vertus, jis apskritai nėra galimas, nes A. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nei anksčiau galiojusios, nei naujosios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatos, nenumato galimybės asmeniui, nuteistajam už labai sunkų nusikaltimą, nei visiškai, nei iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

29. Atsižvelgdama į visas pirmiau paminėtas aplinkybes apie A. K. taikytas poveikio priemones, jos atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, naujų nusikaltimų darymą, teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Sprendimas paskirti A. K. švelnesnę bausmės rūšį ar sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą nagrinėjamoje situacijoje būtų neteisingas, neatitiktų veikos pavojingumo ir rodytų, kad valstybės ir teismo pasitikėjimu gali būti piktnaudžiaujama.

30. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė yra teisinga ir jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios A. K. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą.