Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

2021-06-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-524-548/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
II-524-548/2021
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00136-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ričardas Juodis (pirm.)
Pareiškėjas
P. M.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-524-548/2021Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00136-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.5.3; 16.9.6; 21.10.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 16 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei, Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant pareiškėjui P. M.,

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 promilių girtumas, 2021 m. balandžio 12 d. 06.34 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už administracinio nusižengimo padarymą P. M. paskirta 800,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. M. prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminui, arba, netenkinus pirmojo prašymo, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sutrumpinti. Skundas motyvuotas tuo, jog pareiškėjas neginčija pažeidimo padarymo fakto, tačiau mano, kad administracinis nusižengimas yra padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl kaltės. Įvykio dieną, pareiškėjas visiškai nesijautė neblaivus, jis alkoholį vartojo tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, todėl nemanė, kad po tiek laiko alkoholis jo organizme vis dar bus išlikęs. Taip pat, jam buvo nustatytas 0,76 promilių girtumo laipsnis, todėl pareiškėjo atžvilgiu neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, jog būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių terminui. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, kaip jau minėta aukščiau, yra neatsargumo, o ne tyčios pasekmė. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jo padarytas pažeidimas yra žymiai mažiau pavojingas už tą, kuris padaromas vairuojant transporto priemonę tik ką vartojus alkoholio. Pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo pareiškėjas neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik prieš einant miegoti, t. y. iš vakaro. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis yra dirbantis, yra baigęs mokslus, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, paskirtą 800 Eur baudą yra sumokėjęs. Be to, pareiškėjas turi 40 metų vairavimo stažą, kas neabejotinai mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taip pat pareiškėjui kyla problemų patenkinti visus kasdienius poreikius, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas gyvena užmiestyje, t. y. (duomenys neskelbtini). Šioje gyvenamojoje vietoje viešasis transportas nėra pakankamai išvystytas, todėl kyla susisiekimo problemos, su kuriomis pareiškėjas susiduria kasdien. Taip pat pareiškėjas neturi galimybės nuvykti į darbo vietą ir iš jos grįžti namo, nes nuo jo gyvenamosios vietos iki darbovietės yra 13 km atstumas. Kitas svarbus dalykas, kad pareiškėjui yra nustatytas tik 50 procentų darbingumas, dėl ko pareiškėjui tenka reguliariai lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, į kurias, neturint teisės vairuoti transporto priemones, negali nuvykti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra vedęs, neturi vaikų, todėl iš esmės nėra nieko, kas galėtų jam padėti susisiekimo klausimais. Be to, pareiškėjas turės išklausyti privalomus papildomus vairuotojo mokymus, kurio metu patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų (b. l. 3-12).

Atsiliepimas

Protokolą surašiusi institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba – pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėta, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi jis, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus skunde išdėstytus prašymus. Pareigūnas priėmė pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, protokolą surašiusi institucija prašo apelianto skundo netenkinti (b. l. 39).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. M. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir to neneigia, dėl jo gailisi, tačiau pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Jis, 2021 m. balandžio 12 d. 6.30 val., kai tuo metu jį sustabdė policijos pareigūnai, vyko į darbą. Alkoholinius gėrimus vartojo 2021 m. balandžio 11 d. apie 20.00 val., t. y. trise vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę, kurios išgėrė apie du butelius. Įvykio dieną jis jautėsi įprastai, nesijautė, jog būtų apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nemanė, kad įpūs į alkotesterį tiek promilių. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones jam kyla problemų vykti į darbą, todėl negalėdamas nuvykti į darbovietę, jis prarastų darbą. Tai neigiamai paveiktų jį patį. Be to, jis turi 50 procentų nedarbingumą, dėl ko jam reikia vykti į gydymo įstaigas. Jis transporto priemones vairuoja 40 metų, niekada nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, išskyrus dabartinį. Nors visos šios aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, tačiau nepagalvojo apie galimas pasekmes, nes manė, kad alkoholis bus pasišalinęs iš jo organizmo, priešingu atveju jis nebūtų tada vairavęs. Teismo prašo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sutrumpinti iki 6-10 mėnesių.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas P. M. surašytas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 promilių girtumas, 2021 m. balandžio 12 d. 06.34 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).

Administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. I. P. M. 2021 m. balandžio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog jis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, galvojo, jog šiandien, t. y. 2021 m. balandžio 12 d., neįpūs promilių. Su padarytu pažeidimu sutinka, dėl jo gailisi. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, nes labai gailisi dėl to (b. l. 27-28); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. balandžio 12 d. surašytas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 29-31); 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas sustabdyti P. M. teisę vairuoti transporto priemonę (b. l. 32); 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas nušalinti P. M. nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 33).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pareiškėjas P. M. skundu prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – terminą iki 6-10 mėnesių. Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad specialiosios teisės atėmimas apsunkina jo kasdienę veiklą, kyla kliūčių nuvykti į darbo vietą, kuri yra 13 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, be to, turi 50 procentų nedarbingumo lygį, dėl ko jis turi reguliariai vykti į gydymo įstaigas, jis nėra vedęs, neturi vaikų, todėl nėra kam padėti. Taip pat jis gyvena užmiestyje, o viešasis transportas nėra pakankamai išvystytas. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jis per 40 metų vairavimo laikotarpį vieną kartą yra baustas, neturėjo tyčios padaryti pažeidimą, dėl jo labai gailisi, pripažįsta ir neginčija pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėjas nepagalvojo, kad iš po vakarykštės dienos vartotas alkoholis nebus dar pasišalinęs iš organizmo ir, kad įpūs tiek promilių.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių P. M. administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad P. M., būdamas pakankamai brandi asmenybė, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik darbas, jo interesai ar sveikatos problemos dėl kurių tenka važiuoti į gydymo įstaigas, nelaikytinos aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu. P. M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodyti nepatogumai, kuriuos sukelia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesudaro pagrindo jo teisinės atsakomybės švelninimui trumpinant jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, darbo funkcijų sumažėjimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir P. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad P. M., būdamas socialiai atsakingas už save, kurio gyvenimiškus nepatogumus, galimai atsirandančius dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo pareiškėjas nurodo ir savo skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Vertintina ir tai, kad pareiškėjui 2021 m. balandžio 12 d. nustatytas 0,76 promilių girtumas, t. y. 0,36 promilėmis leistiną ribą viršijantis girtumas. Tai, kad pareiškėjas po šio įvykio savo noru išklausys 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes minėtų veiksmų atlikimas yra privalomas visiems asmenims, kurie padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus būdami neblaivūs ir siekia atgauti prarastą teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis).

Teismas taip pat pažymi, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 6 dalyje numatytiems terminams. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o P. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. M. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis