Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. S., jo gynėjai advokatei S. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsiskyrusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S.

2020 m. gruodžio 23 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš R. G., sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą, taip mušdamas nukentėjusiajai R. G. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje nežymiai ją sužalojo.

V. S.

teismo posėdyje paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis 2020 m. gruodžio 23 d. vakarop parėjo iš koridoriaus namo. Gal buvo išgėręs. Prie jo buto durų atlėkė kaimynė R. G., ji mosikavo rankomis, visokiais žodžiais jį puolė, pravardžiavo banginiu. V. S. truputį susinervino, jam buvo nemalonu dėl pravardžiavimo. V. S. rankomis saugojosi savo veidą, suėmė R. G. už rankų ir stipriai pastūmė, gal ir pataikė jai rankomis į veidą, bet užsimojęs kumščiu, kaip būna muštynėse, jai netrenkė. Gal ją ir stūmė dėl to prasivardžiavimo. Kaimynė gal į sieną atsitrenkė, lyg nebuvo ant grindų nukritusi. Kraujo nematė nei ant kaimynės, nei aplink, nekreipė dėmesio, atsirakinęs duris, įėjo į kambarį. Atvyko policijos pareigūnai. Paskui kitą dieną jis su kaimyne susitaikė, jos atsiprašė. V. S. niekur nedirba, turi neįgalumą. Jis yra sveikas žmogus, jokių susirgimų jam nenustatyta, nevartoja jokių vaistų. Vaistus gėrė po 2000 m. buvusios galvos operacijos. Panašius parodymus V. S. davė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48-49).

Nukentėjusioji R. G. teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu jai kitas kaimynas, R., irgi gyvenantis bendrabučio trečiame aukšte, davė šokoladą. V. S. tuo metu ėjo iš tualeto. Ji pašaukė V. S., pavadindama banginiu, ateiti, pavaišins šokoladu. Tuo metu ji stovėjo prie virtuvės durų. V. S. dėl to, kad ji pavadino jį banginiu, kirto kumščiu jai į nosį, prakirto ir lūpą. R. G. po smūgio atsitūpė, iš nosies krešuliais bėgo kraujas, ji supykusi pradėjo V. S. keikti, išsikvietė policiją. Įvykį matė nukentėjusiosios mažas vaikas ir kaimynė V. I., kuri tuo metu irgi buvo koridoriuje. Įvykio metu nukentėjusioji irgi buvo neblaivi, bet viską gerai prisimena. Vėliau V. S. jos atsiprašė, jie susitaikė.

R. G. 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė, kad V. S. 2020 m. gruodžio 23 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje trečiame aukšte be jokios priežasties sudavė jai kumščiu į veidą ir prakirto viršutinę lūpą (b. l. 1-6).

Įvykio vietos apžiūros 2020 m. gruodžio 24 d. protokole su nuotraukomis užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje - trečiojo aukšto koridoriuje šalia įėjimo į bendro naudojimo virtuvę ant grindų rastos kraujo dėmės. Ant virtuvės įėjimo durų staktos dešinės pusės rastos mažos galimai kraujo dėmės (b. l. 10-17).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T. J. 2020 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 19.42 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), 2 korpuso 3 aukšte pranešėjos kaimynas V. S. praskėlė lūpą. Atvykusius juos pasitiko pranešėja R. G., kuri teigė, kad kaimynas V. S. jai ranka sudavė į veidą, dėl to jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, GMP pranešėja atsisakė. Pasibeldus į nurodytą butą, buto duris atidarė V. S., kuris paaiškino, kad kaimynės jis nemušė, tiesiog buvo nuėjęs iki tualeto, jam grįžtant į kambarį staiga prie jo atbėgo kaimynė ir rankomis ar nagais stvėrė jam už atlapo. T. V. S. pastūmė ją ir uždarė savo buto duris. T. J. bendraujant su V. S., prie jo kolegos priėjo V. I., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri teigė, kad matė visą įvykį ir, jei reiks, galės paliudyti. Aiškinantis įvykio aplinkybes, abu asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, kur 20.05 val. V. S. nustatytas 1,39 promilės girtumas, 20.09 val. R. G. nustatytas 2,19 promilės girtumas (b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. 2020 m. gruodžio 28 d. išvadoje Nr. G1085/2020(06) nurodyta, kad R. G. muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y. nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Visi pirmiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie patvirtina, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. R. G. parodė, kad V. S. sudavė jai kumščiu į veidą ir prakirto viršutinę lūpą. Iš esmės panašiai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino pats V. S.. V. S. pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį objektyviai patvirtina specialisto išvada. T. V. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių – nežymaus R. G. sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent V. S. pavartoti fiziniai smurtiniai veiksmai – smūgis ranka į veidą - sukėlė specialisto išvadoje konstatuotus padarinius: nukentėjusiajai R. G. nežymiai sutrikdyta sveikata. Darytina išvada, kad V. S. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Todėl šiuo atveju pagrįstai V. S. buvo inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs smurtiniu fiziniu veiksmu, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai, nes nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Taigi, byloje įrodyta, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kurios požymiai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

V. S.

nuo 2016 m. lapkričio 7 d. įrašytas VšĮ Alytaus poliklinika Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą, diagnozės F06.0, F02.8 ir F10.2 (b. l. 66).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-116/2021 konstatuota, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatomi ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ypatingieji epilepsiniai sindromai, potrauminis sindromas. Įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu jam konstatuojama įgyta silpnaprotystė - demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F02.8). V. S. gali teisme pateikti faktines įvykio aplinkybes, tačiau dėl konstatuoto psichikos sutrikimo atlikti laisvės atėmimo bausmės negali. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, kuri įtakojo jo veiksmus. Rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 87-90).

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė psichiatrė L. A. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ir rekomendacijas dėl V. S. gydymo sąlygų. Ji paaiškino, kad V. S. yra nustatyta silpnaprotystė ir demencija sergant kitomis ligomis. Konstatuoja, kad veikos padarymo metu V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Siūlo jam skirti priverčiamąją medicininę priemonę - ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Patvirtina, kad veikos metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų, ir šiuo metu jis negali jų suprasti, valdyti. Įvykio metu jam nekonstatavo jokio ūminio psichinio sutrikimo. Tyrė medicininius dokumentus, atliko tyrimą, iš kurių matyti, kad demencijos, silpnaprotystės, atminties funkcijų sutrikimo lygis yra lengvas, nėra vidutinio ar sunkaus sutrikimo. V. S. neturi gebėjimo kritiškai vertinti situacijos dėl susiformavusios silpnaprotystės sindromo. Jis 2011 m. patyrė galvos smegenų traumą ir po traumos demencijos sindromas buvo žymiai didesnis negu yra dabar. Viskas suintensyvėjo dėl traumos. Prieš 10 metų kognityvinės funkcijos buvo atsistačiusios visiškai, ir medicininėje dokumentacijoje, praėjus 1, 2 metams po traumos, jokio atminties sutrikimo nebuvo konstatuojama, o praėjus 10 metų atmintis yra regresuojanti. Susilaikant nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kontroliuojant epilepsijos priepuolius, tikrai galima šio sindromo progresavimą kontroliuoti. Patekus į Psichikos sveikatos centrą, asmenį prižiūrėtų ne tik socialinis darbuotojas, bet ir specialistas - psichiatras, kuris sprendžia, kokie konkrečiam ligoniui vaistai tinkami, ar jam iš viso reikalingi kažkokie medikamentai. Padeda vien socialinių darbuotojų konsultavimas, bendravimas. Gal jam net nereikės vaistų, gal asmeniui reikalinga tam tikros aplinkos struktūra, nuolatinis tam tikras bendravimas, gydytojas psichiatras nusprendžia susitikimų dažnį su pacientu. Tyrime atsispindi, kad mąstymo operacijos, kuriose išreikštas sprendimų netolygumas ir sumažėjusi tolerancija frustracijai atsitiko po trauminių pakitimų. Asmens pavojingumas išlieka, pasireiškia impulsyvumas, agresyvus elgesys. Po galvos traumos dėl įgytos silpnaprotystės asmuo gydėsi, ambulatoriškai lankėsi pas gydytoją psichiatrą, jam buvo taikytas gydymas. Ambulatorinio stebėjimo V. S. tikrai pakanka, kadangi yra išlikusi dalinė kritika gydymo atžvilgiu. Išvados 6 punkte veikos metu buvo konstatuota didelio susijaudinimo būsena V. S., bet tai nėra afektinis sutrikimas, tai tiesiog buvo emocinio susijaudinimo būsena, kurioje jis negalėjo kontroliuoti savo veiksmų. Dėl organinio smegenų pažeidimo pasireiškia impulsyvumas. Alkoholis nulemia tą sindromo progresavimą.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota, ekspertė psichiatrė ją teisme patvirtino ir palaikė. V. S. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į V. S. socialinį pavojingumą, į tai, kad dėl nustatytų psichikos sutrikimų jo elgesys gali būti neprognozuojamas, į tai, jog jis kėsinosi į kito asmens sveikatą, jam diagnozuotas psichinis sutrikimas yra progresuojantis, įtakojamas ir kitų jo ligų, V. S. savo elgesiui nepakankamai kritiškas, konstatuotina, kad dėl psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti ambulatoriškai, tad jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nutarties paskelbimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, V. S. padarė būdamas nepakaltinamas.

V. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Alytaus poliklinika Psichikos sveikatos centre.

Nuo nutarties paskelbimo panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o V. S. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.