- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- A20.-235-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00218-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Vitalijui Kovaliovui (Vitalij Kovaliov),
Irako Respublikos piliečiams K. J. M. A. ir S. M. R. A., jų įgaliotajam atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos piliečiams K. J. M. A. ir S. M. R. A. ir jų nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., A. K. J. A., D. K. J. A. ir D. K. J. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius teikimu prašo skirti Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems K. J. M. A. ir S. M. R. A. (toliau – ir užsieniečiai) bei jų nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., A. K. J. A., D. K. J. A. ir D. K. J. A., 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2022 m. kovo 16 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 26 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio užkardos veikimo teritorijoje Varėnos r. sav., Šalčininkų sen., Liudvinavo k. prieigose, 1 km nuo valstybės sienos buvo pastebėta ir sulaikyta penkiolikos asmenų grupė. Sulaikytoje grupėje buvo ir užsieniečiai su savo nepilnamečiais vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 26 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, turėdami asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau dokumentuose nebuvo teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir esant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Sulaikyti užsieniečiai pateikė prieglobsčio prašymus.
2021 m. rugpjūčio 26 d. VSAT pareigūnai iš K. J. M. A. priėmė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jam ir jo šeimai ir atliko pirminius prieglobsčio prašytojų apklausos veiksmus.
Migracijos departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi apgyvendino užsieniečius VSAT. Vėliau užsieniečių šeima buvo perkelta į Pabėgėlių priėmimo centrą, adresu Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, kur gyvena iki šiol.
2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas Irako Respublikos piliečių K. J. M. A. ir S. M. R. A. ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M32048 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“. Sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo yra pavesta vykdyti VSAT.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečiai nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė Migracijos departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, tačiau Migracijos departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1312 užsieniečių skundą atmetė.
Užsieniečiai nesutiko su priimtu sprendimu ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečių skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21M32048 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti K. J. M. A. ir S. M. R. A. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo K. J. M. A. ir S. M. R. A. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitus skundo reikalavimus atmetė. Užsieniečiai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. K. J. M. A. atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 22S61629 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140(8) straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė analogišką sprendimą Nr. 22S60510 S. M. R. A. ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi užsieniečių skundą atmetė. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodyta, kad užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną ir tik sulaikyti pateikė prieglobsčio prašymus. Minėti užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotasis atstovas teismo posėdžio metu palaikė teikimą jame nurodytais argumentais ir prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Užsieniečiai teismo posėdžio metu su teikimui neprieštaravo ir paaiškino, kad S. M. R. A. su vaikais turi teisę judėti ir ne apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, tačiau tokios teisės neturi šeimos tėvas, tačiau kartu norėtų išvykti į Vilnių ar Kauną.
Užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų įgaliotasis atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečiams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiais prisistatantys K. J. M. A. ir S. M. R. A. ir jų nepilnamečiai vaikai 2021 m. liepos 26 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiai buvo apgyventi VSAT, o vėliau perkelti į Pabėgėlių priėmimo centrą. Užsieniečiams pateikus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Su šiuo sprendimu užsieniečiai nesutiko ir jį apskundė, tačiau Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 9 d. skundą atmetė. Užsieniečiams apskundus minėtos komisijos sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. skundą tenkino iš dalies, skundą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi užsieniečių skundą atmetė, todėl darytina išvada, kad užsieniečiai prarado prieglobsčio prašytojų statusą.
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Užsieniečiai kartu su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 26 d., neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti, kas duoda pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika nėra galutinis jų kelionės tikslas, užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra priimtas sprendimas dėl jų ir nepilnamečių vaikų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas manyti, kad užsieniečiai linkę pažeidinėti įstatymus, ir gali pasislėpti vengdami išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamuoju atveju pasikeitus užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų statusui, kai dėl jų prašymo suteikti prieglobstį jau yra priimtas galutinis sprendimas, byloje visgi nesant duomenų, kad užsieniečiai ir jų nepilnamečiai vaikai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą jie nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečius vaikus, alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas užsienietės S. M. R. A. ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus S. M. R. A. ir jos nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., A. K. J. A., D. K. J. A. ir D. K. J. A. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021). Siekiant sumažinti užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką, taip pat užtikrinant visų šeimos narių apgyvendinimą kartu, K. J. M. A. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje situacijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimas tenkintinas iš dalies, Irako Respublikos piliečiui K.J. M. A. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respulikos pilietei S. M. R. A. ir jos nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., A. K. J. A., D. K. J. A. ir D. K. J. A. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 5 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Irako Respublikos piliečiui K. J. M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respublikos pilietei S. M. R. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. K. J. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. K. J. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. K. J. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.