Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

dalyvaujant ieškovo BUAB ,,Panevėžio balsas“ atstovams administratoriui R. Z., advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio balsas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-95-544/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio balsas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Eksena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ 2007 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Eksena“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 1 d. šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir 370 000 Lt vertės turtą grąžinti ieškovui (CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 str.). Nurodė, kad ieškovo valdybos posėdyje 2004 m. gruodžio 21 d. ieškovo direktorius E. P. buvo įpareigotas pasirašyti 247,45 kv. m ploto ieškovui priklausiusių administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, kuria paduoti minėtas patalpas atsakovui UAB „Eksena“ už ne mažesnę kaip 237 940 Lt be PVM kainą, o gautas lėšas panaudoti patalpų nuomai. Ieškovo akcininkai 2005 m. vasario 10 d. susirinkime vienbalsiai pritarė minėtam valdybos nutarimui. Ieškovas 2006 m. vasario 1 d. su atsakovu UAB ,,Eksena“ sudarė ginčo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iš ieškovo nupirko minėtą nekilnojamą turtą už 370 000 Lt. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta remonto darbų sutartis Nr. 05-04-01, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suremontuoti minėtas ieškovui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o minėta ginčo pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta šio remonto atlikimo 2006 m. vasario 1 d. Ieškovas minėtas ginčo patalpas pardavė atsakovui už 370 000 Lt, tačiau į šią sumą buvo įskaičiuota minėto remonto vertė ir realiai atsakovas už nupirktą turtą sumokėjo tik 65 000 Lt.

Ieškovas teigė, kad atsakovo AB „Eksena“ akcininkai, turėję daugiau kaip 3/4 ieškovo akcijų, kontroliavo ieškovą, ginčo sandorio sudarymo metu šalys buvo susijusios per valdymo organus, atsakovo akcininkai galėjo priimti bet kokius sprendimus balsuodami ieškovo akcijomis. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Panevėžio balsas“ 2004 m. gruodžio 21 d. valdybos nutarimas parduoti ginčo patalpas ir 2005 m. vasario 10 d. akcininkų susirinkimo nutarimas pritarti minėtam valdybos sprendimui pažeidžia ieškovo interesus ir imperatyvius reikalavimus būti lojaliam bendrovės atžvilgiu, veikti išimtinai bendrovės interesais, laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl turi būti taikomos CK 6.67 straipsnio 2, 4 ir 7 punktuose numatytos atsakovo nesąžiningumo prezumpcijos ir ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu minėtais bei CK 1.80, 1.81, 1.82 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

Atsakovas UAB ,,Eksena“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vien akcininkų sutapimas nereiškia ir nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Teigė, jog minėtuose 2004 m. gruodžio 21 d. ir 2005 m. vasario 10 d. protokoluose atsispindi valdymo organų siekis atgaivinti UAB ,,Panevėžio balsas“ veiklą ir išgelbėti bendrovę nuo bankroto, rasti būdų veikti pelningiau, grąžinti įsiskolinimus, gauti mokestinę paskolą, todėl ieškovo organų sprendimai neprieštaravo jo veiklos tikslams. Sprendimas parduoti ginčo patalpas kaip tik ir buvo sąlyga ieškovo skolų panaikinimui ir veiklos atgaivinimui. Be to, akcininkai dėl minėtų sprendimų priėmimo negalėjo gauti kokios nors naudos sau ar atsakovui, nes 2006 m. vasario 1 d. jie nebuvo atsakovo akcininkais. Atsakovo teigimu, ieškovo argumentai dėl atsakovo ir jo akcininkų nesąžiningumo yra nepagrįsti. Atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu už nusipirktas patalpas, nes ieškovo skolos atsakovui buvo įskaitytos už nusipirktas administracines patalpas.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė esant sandorių negaliojimo pagrindus, nepateikė duomenų, kurie paneigtų valdymo organo narių veiklos teisėtumą ir patvirtintų teisingumui bei sąžiningumui priešingą sandorio tikslą. Teismas nenustatė, jog sudarant ginčo sandorį būtų padaryti juridinio asmens organų ir valdymo organų kompetencijos pažeidimai.

Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl ieškovas, ginčijantis sandorio teisėtumą, turėjo įrodyti jo nesąžiningumą (CK 1.82 str. 1 d. ). Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad byloje yra duomenų apie CK 6. 67 straipsnio 2 ir 7 punktuose nurodytas aplinkybes, tačiau, teismo nuomone, vien tai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį nurodytu pagrindu, nes neįrodytos kitos aplinkybės, būtinos taikyti šį sandorio negaliojimo pagrindą. Nors šalių akcininkai buvo susiję tarpusavyje verslo ryšiais ir per bendrovių organus, tačiau, teismo teigimu, galiojantys įstatymai nedraudė bendrovėms sudarinėti sandorius su savo akcininkais ar jų įmonėmis.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad buvo pažeisti ieškovo kaip juridinio asmens tikslai. Nurodė, jog iš UAB „Panevėžio balsas“ įstatų matyti, kad bendrovės veiklos tikslai yra veiklos įplaukų ir pelno gavimas, naujų darbo vietų kūrimas, sąžininga konkurencija, akcininkų turtinių interesų tenkinimas. Pagal bylos duomenis, faktinė ieškovo ūkinės veiklos vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o pagrindinė vykdoma ūkinės veiklos rūšis yra susijusi su laikraščio „Panevėžio balsas“ leidimu bei kita veikla, reikalinga leidžiant šį laikraštį. Teismas sprendė, jog pardavus ginčo patalpas galimybė užsiimti minėta veikla ir siekti nurodytų tikslų nebuvo pažeista ar atimta. Be to, teismas nustatė, kad dar iki ginčo sandorio sudarymo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ieškovas UAB „Panevėžio balsas“ jau buvo nemokus su neaiškia veiklos perspektyva. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas nepaneigė to fakto, kad atsakovas ieškovo poreikių tekinimui išleido daugiau nei 400 000 Lt. Visą ieškovo patalpų remonto laikotarpį ieškovas turėjo galimybę naudotis atsakovo lėšomis jam įrengtomis patalpose (duomenys neskelbtini), ir jas įsigyti.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo patalpos prieš sudarant sutartį buvo suremontuotos, o remontas kainavo daugiau kaip pusę patalpų pirkimo-pardavimo kainos ir nors už kapitalinį remontą sumokėjo atsakovas, jo sumokėtos sumos buvo įskaitytos į pirkimo-pardavimo kainą ir realiai atsakovas už patalpas sumokėjo tik 65 000 Lt. Sudarytas ginčo pirkimo-pardavimo sandoris buvo naudingas išimtinai atsakovui, nes jis įgijo mažesne negu rinkos verte patalpas, be to, jas gavo po atlikto kapitalinio remonto. Bendrovės sandorio sudarymo metu buvo tarpusavyje susijusios per valdymo organus ir atsakovo akcininkai galėjo priimti bet kokius sprendimus balsuodami turimomis ieškovo akcijomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo kontroliuojamas atsakovo, atsakovo nesąžiningumo prezumpcija turi būti konstatuota pagal CK 6.67 straipsnio 2, 4, 7 punktus. Ieškinys nebuvo pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes sandorį ginčija pats skolininkas, bet ne kreditorius. Atsakovas yra nesąžiningas, todėl sandorį galima pripažinti negaliojančiu CK 2.83, 2.84, 1.82 straipsnių pagrindu. Ieškovo akcininkai, priimdami sprendimą parduoti patalpas ir žinodami, kad bus parduotos suremontuotos patalpos, kai vien tik remonto vertė siekia 218 289,50 Lt, veikė prieš ieškovo interesus ir pažeidė imperatyvų reikalavimą būti lojaliems bendrovės atžvilgiu. Ieškovas neteko lėšų, už kurias buvo suremontuotos patalpos. Teismas nevertino to, kad valdymo organų veiksmai buvo ekonomiškai bendrovei nenaudingi, vedantys bendrovę prie bankroto ir prieštaraujantys pelno siekimo tikslui bei bendrovės poreikių tenkinimui (CK 2.34 str. 3 d.). Nepagrįstas teismo aiškinimas, kad atsakovas ieškovo poreikių tenkinimui išleido virš 400 000 Lt. Atsakovas savo vardu ir nuosavybės teise įsigijo patalpas, kurias vėliau išnuomavo ieškovui. Atsakovas atliko remontą ieškovui išnuomotose patalpose, tačiau atlikto remonto negalima laikyti, kaip atlikto ieškovo interesais, nes atsakovas suremontavo savo patalpas ir pagerino savo patalpų būklę bei padidino jų vertę. Be to, ieškovas mokėjo atsakovui nuomos mokestį už patalpas, kas padengė atsakovui patalpų remonto ir įsigijimo išlaidas. Ieškovas, netekęs savo patalpų, buvo priverstas patalpas nuomotis iš atsakovo ir patyrė dar didesnius nuostolius. Akivaizdu, kad parduoti savo patalpas ir nuomotis patalpas iš atsakovo buvo ekonomiškai nenaudinga ir netikslinga. Teismas neteisingai nustatė ginčo patalpų rinkos kainą, nes rėmėsi nepagrįsta teismo eksperto išvada dėl ginčo patalų vertės. Išsamiausia ir labiausiai atitinkanti turto vertinimui keliamus reikalavimus yra S. R. atlikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo patalpų vidutinė rinkos vertė 2005 m. vasario 9 d. buvo 727 000 Lt. Teismas neturėjo vadovautis eksperto pateikto turto vertės nustatymu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Eksena“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad patalpos buvo parduotos išimtinai atsakovo interesais. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šalių santykius ir padarė pagrįstą išvadą, jog sandoris ieškovui nebuvo ekonomiškai nenaudingas. Ieškovas aplinkybių dėl sandorio nenaudingumo neįrodė, o ieškovo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu. Nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl atsakovo nesąžiningumo, nes ieškovo akcininkai, priėmę sprendimą parduoti minėtas patalpas, ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo atsakovo akcininkais ir negalėjo iš tokio sandorio pasekmių pasipelnyti. Ieškovo argumentai dėl atsakovo ir jo akcininkų nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsti, nesąžiningi ir neatitinka tikrovės. Ieškovas neįrodė ir atsakovo nesąžiningumo pagal CK 2.87 straipsnį. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo valdybos 2004 m. gruodžio 21 d. ir ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo 2005 m. vasario 10 d. sprendimai nėra nuginčyti, todėl negalima preziumuoti sudaryto sandorio neteisėtumo ir nesąžiningumo. Apeliantas neįrodė savo teiginių, kad sandoris buvo sudarytas per maža, rinkos sąlygų neatitinkančia kaina. Teismas pagrįstai vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės išvadomis.Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja vienašalės restitucijos taikymo. Tai tik dar labiau sustiprina argumentus, kad apeliantas piktnaudžiauja savo teisėmis, nesąžiningai pareikšdamas ieškinį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Eksena“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 1 d. šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir 370 000 Lt vertės turtą grąžinti ieškovui. Ieškovo nuomone, anksčiau šioje nutartyje minėti UAB ,,Panevėžio balsas“ 2004 m. gruodžio 21 d. valdybos nutarimas ir 2005 m. vasario 10 d. akcininkų susirinkimo nutarimas pažeidžia ieškovo interesus ir imperatyvius reikalavimus akcininkams būti lojamiems bendrovės atžvilgiu, veikti išimtinai bendrovės interesais, laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str., 2.82 - 2.84 str., 2.87 str., ABĮ). Ieškovas teigė, kad turi būti taikoma CK 6.67 straipsnio 2, 4, 7 punktuose numatyta atsakovo nesąžiningumo prezumpcija ir ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu minėtais ir CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 straipsnių pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, jog ieškovo minėti ginčo sandorio negaliojimo pagrindai nebuvo įrodyti. Teismas teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo privatiems juridiniams asmenims uždrausti laisvai disponuoti savo teisėmis bei turtu, o byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų valdymo organo narių veiklos teisėtumą ir patvirtintų teisingumui iš sąžiningumui priešingą sandorio tikslą. Teismas nuomone, ieškovas neįrodė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis, tuo tarpu UAB ,,Panevėžio balsas“ valdymo organai veikė pagal jiems suteiktus įgaliojimus, bendrovės interesais ir minėtų įgaliojimų neviršijo. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl atsakovo nesąžiningumo, sudarant ginčo sandorį, nurodydamas, kad vien tai, jog bendrovių akcininkai buvo tarpusavyje susiję verslo ryšiais ir per bendrovių organus, tačiau įstatymai nedraudė bendrovėms sudarinėti sandorius su savo akcininkais ar jų įmonėmis.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ prašė panaikinti šį teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė šios bylos esmės ir dėl minimos priežasties galėjo būti neteisingai išspręstas šis civilinis ginčas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Kaip teisingai nurodė apeliantas apeliaciniame skunde, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, kai keliamas klausimas dėl juridinio asmens valdymo organų veiklos tinkamumo bei atitikimo juridinio organo interesams bei tikslams, valdymo organų sprendimus reikia vertinti ne tik pagal formalią jų išraišką, tačiau ir pagal siektą tikslą bei realiai atsiradusias pasekmes. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo valdyba bei akcininkų susirinkimas, priimdami ginčijamus sprendimus, formaliai veikė pagal jiems įstatymų bei bendrovės įstatų suteiktus įgaliojimus, neperžengė kompetencijos ribų ir pan., tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas nepakankamai įvertino šių priimtų sprendimų pasekmės bendrovei. Siekiant įvertinti susidariusią situaciją juridinio asmens organų veikimo sąžiningumo prasme, atsakyti į klausimą, ar ginčo sandoris buvo ekonomiškai naudingas bendrovei ir atitiko jos tikslus, būtina atsižvelgti į faktinių aplinkybių visumą bei iš to išplaukiantį rezultatą.

2004 m. rugpjūčio 5 d. UAB ,,Eksena“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė pagal UAB ,,Panevėžio balsas“ poreikius suremontuoti bendrovei UAB ,,Eksena“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir išnuomoti jas, o vėliau – parduoti už rinkos kainą UAB ,,Panevėžio balsas“, su sąlyga, jei UAB ,,Panevėžio balsas“ sutinka parduoti suremontuotas jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5-8). Šiame akcininkų susirinkime dalyvavo ir vienbalsiai minėtam pasiūlymui pritarė UAB ,,Eksena“ akcininkai: E. Ž. , J. M. , A. K. , A. M. , R. M. , V. U. , A. Z. ir B. L. , turintys 72 procentus visų bendrovės akcijų. 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2004 m. lapkričio 24 d. UAB ,,Eksena“ ir UAB ,,Panevėžio balsas“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01 ir Nr. 02, pagal kurias atsakovas išnuomavo ieškovui savo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 22-25, 26-29). 2004 m. gruodžio 21 d. UAB ,,Panevėžio balsas“ valdyba, susidedanti iš A. Z. , A. K. , B. L. ir E. Ž. , nutarė įpareigoti bendrovės direktorių E. P. pasirašyti minimų administracinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Panevėžio balsas“ parduotų šias patalpas pirkėjui UAB ,,Eksena“ už ne mažesnę kaip 237 940 Lt be PVM kainą (t. 1, b. l. 26-29). Svarstant šį klausimą, akcininkas B. L. teigė, kad minėtas pasiūlymas teikiamas ,,įvertinus susidariusią sunkią ekonominę padėtį ir tai, kad nėra galimybių savalaikiai grąžinti įsiskolinimus, bei atlikti esamų patalpų būtiną remontą (250 000 Lt), bei esamų plotų trūkumą“, o gautas lėšas planuojama panaudoti patalpų nuomai. 2005 m. vasario 10 d. minėtam 2004 m. gruodžio 21 d. UAB ,,Panevėžio balsas“ valdybos nutarimui pritarė bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo akcininkai: B. L. , E. Ž. , A. G. , A. V. , A. K. , A. M. ir V. Z. , valdantys 80, 66 procentus visų bendrovės akcijų (t. 1, b. l. 30-34). Taigi 2005 m. vasario 10 d. UAB ,,Panevėžio balsas“ akcininkai nutarė parduoti minėtas bendrovei priklausančias patalpas UAB ,,Eksena“. Atsakovo UAB ,,Eksena“ akcininkais 2004 m. liepos 30 d. bei 2004 m. gruodžio 31 d. buvo minėti UAB ,,Panevėžio balsas“ akcininkai: E. Ž. (979 akcijos), V. Z. (878 akcijos), A. V. (682 akcijos), B. L. (682 akcijos), A. K. (682 akcijos), A. M. (878 akcijos), kuriems priklausė 4 781 UAB ,,Eksena“ akcijų iš 8 880 visų akcijų (t. 1, b. l. 70-71, 136). Kaip minėta, gautas lėšas buvo planuojama panaudoti patalpų nuomai, o UAB ,,Eksena“ minėtame 2004 m. rugpjūčio 5 d. akcininkų susirinkime nurodytos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nupirktos nebuvo. 2005 m. balandžio 29 d. atsakovas UAB ,,Eksena“ ir ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ sudarė remonto darbų sutartį Nr. 05-04-01, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti kapitalinį minėtų ieškovui priklausančių patalpų remontą, o ieškovas - už tai sumokėti 218 289,50 Lt (t. 1, b. l. 35-38). 2005 m. lapkričio 1 d. nuomos sutartimi ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ neterminuotai išnuomavo minėtas suremontuotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), UAB ,,Reklamos poreikis“ (t. 1, b. l. 183-186). 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. lapkričio 3 d. ir 2007 m. sausio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais ieškovas ir atsakovas užskaitė tarpusavio skolas (t. 1, b. l. 131, 132, 133). 2006 m. vasario 1 d. ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ ir atsakovas UAB ,,Eksena“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko minėtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-58). Šios sutarties 4 punkte šalys nurodė, jog turto pardavimo kaina yra 370 000 Lt, o 5 punkte patvirtino, kad pirkėjas šią kainą sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį, o šalys yra tarpusavyje atsiskaičiusios. Šalys neginčija to, jog realiai pagal šią sutartį buvo atsiskaityta atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o atsakovas ieškovui sumokėjo tik likusią 65 000 Lt sumą. 2007 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ su nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, kuris 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2008 m. gegužės 26 d. ieškovas dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Panevėžio balsas“ bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. birželio 5 d. šią teismo nutartį paliko nepakeistą (t. 3, b. l. 149 - 150, 151).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant patikrinti apeliacinio skundo argumentus ir turint galvoje šias aplinkybes bei pagrindus, kuriais remdamasis ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį, yra reikšminga atkreipti dėmesį į pastarosios bendrovės finansinę būklę 2004 – 2006 metais. Kaip matyti iš minėto 2005 m. vasario 10 d. akcininkų susirinkimo protokolo, tvirtinant metinę finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) ataskaitą už 2004 m., N. P. nurodė, kad nuostolis iki mokesčių už 2004 m. sudarė 92 000 Lt, kai 2003 m. gautas pelnas 261 000 Lt, nuo veiklos pradžios nuostolis padidėjo iki 262 500 Lt. Taip pat teigė, kad teigiami rezultatai už 2003 m. gauti grupės akcininkų investicijų dėka, kas sustabdė gresiančią bankroto bylą (t. 1, b. l. 31). Akcininkai vienbalsiai patvirtino šią pelno ataskaitą už 2004 m. Pagal 2004 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą, bendrovė turėjo turto už 2 157 220 Lt, o įsipareigojimų už 1 639 201 Lt (t. 1, b. l. 59), pagal 2004 pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovė patyrė 116 054 Lt nuostolių, nors prieš tai buvusiais finansiniais metais turėjo 261 019 Lt pelno (t. 1, b. l. 61). Iš UAB ,,Panevėžio balsas“ 2005 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 1 532 528 Lt, o įsipareigojimų už 1 520 362 Lt (t. 1, b. l. 63), 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2005 m. bendrovė patyrė 82 853 Lt nuostolius ( t. 1, b. l. 64). Bendrovės 2006 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad bendrovė turėjo turto už 799 435 Lt, o įsipareigojimų – už 1 055 562 Lt (t. 1, b. l. 66); 2006 metais patyrė 268 293 Lt nuostolių (b. l. 67). Iš šių dokumentų galima spręsti, kad jau nuo 2004 metų sparčiai mažėjo bendrovės turimo turto, kiekvienais metais buvo patiriami vis didesni nuostoliai ir didėjo problemos atsiskaitant su bendrovės kreditoriais. Akivaizdu, jog šios aplinkybės buvo žinomos ir bendrovės akcininkams, ką patvirtina ir minėtuose 2004 m. gruodžio 21 d. valdybos posėdyje bei 2005 m. vasario 10 d. akcininkų susirinkimuose svarstyti klausimai bei anksčiau nurodyti akcininkų teiginiai. Be to, aplinkybę, kad jau 2004 metais ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog dar iki ginčo sandorio sudarymo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ieškovas UAB ,,Panevėžio balsas“ jau buvo nemokus su neaiškia veiklos perspektyva. Kaip buvo minėta, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, kuria UAB ,,Panevėžio balsas“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2008 m. birželio 5 d. Bankroto administratorius Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2009 m. sausio 12 d. pažymą Nr. 2, kurioje nurodė, jog dar 2004 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Panevėžio balsas“ kreditorinis įsiskolinimas buvo 1 639 201 Lt, o 2005 m. gruodžio 31 d. – 1 481 871 Lt. Pagal administratoriaus pateiktą pažymą Nr. 4, bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2006 m. vasario 1 d. buvo 1 488 567 Lt. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 str.). Taigi, kaip matyti iš šių aplinkybių, tuo metu, kai UAB ,,Panevėžio balsas“ priklausančios patalpos buvo perleistos atsakovui minėtomis sąlygomis, dėl kurių ieškovas realiai už parduotą turtą gavo tik 65 000 Lt, bendrovė įvairiems kreditoriams jau buvo skolinga labai dideles sumas. Be to, bendrovė, pardavusi nuosavybės teise priklausiusias patalpas, turėjo nuomotis kitas, o pagal bankroto administratoriaus 2009 m. sausio 12 d. pažymą, už patalpų nuomą 2005 m. kovo 1 d. – 2007 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas atsakovui, kuriam minėtomis sąlygomis buvo perleidžiamas vienintelis vertingas turtas, buvo priskaičiuota 179 318,67 Lt nuomos mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant ekonominiams sunkumams per mažų ūkinei veiklai vykdyti patalpų pardavimas ir galimybė lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti, o vėliau – ir įsigyti suremontuotas didesnes patalpas iš atsakovo, atitiko ieškovo veiklos tikslus ir sudarė galimybę vykdyti pasirinktą veiklą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo išvada padaryta nepilnai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui už ginčo patalpas visą sutartyje numatytą 370 000 Lt kainą, kurią ieškovas būtų galėjęs panaudoti savo finansinės padėties gerinimui. Atvirkščiai, bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog pirmiausia buvo priimtas sprendimas parduoti ginčo patalpas atsakovui, paskui šios patalpos suremontuotos, o pats patalpų pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas praėjus metams nuo to laiko, kai bendrovės akcininkai įpareigojo direktorių pasirašyti šį patalpų pirkimo – pardavimo sandorį, tai yra po to, kai patalpos buvo suremontuotos bei ieškovas buvo įsiskolinęs atsakovui tiek už jam parduodamų patalpų remontą, tiek už atsakovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą. Pažymėtina, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), taip ir nebuvo parduotos ieškovui, nes šis, kaip minėta nebeturėjo lėšų joms įsigyti. Akivaizdu, kad ši aplinkybė turėjo būti ir buvo žinoma šį sandorį paminėtu būdu projektavusiems tiek ieškovo, tiek atsakovo akcininkams.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino ginčo sandorio pasekmių bendrovei bei to, kiek sąmoningi bendrovės akcininkų, susijusių su atsakovo akcininkais, sprendimai lėmė tokias pasekmes. Teismas privalėjo ne tik formaliai vertinti UAB ,,Panevėžio balas“ akcininkų priimtų sprendimų teisėtumą, nustatyti, ar nebuvo pažeista juridinio asmens organų kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka ir pan., tačiau taip pat turėjo ištirti ieškovo nurodytus pagrindus, kuriais remdamasis šis prašė panaikinti ginčo sandorį. Teismas netyrė ir nevertino anksčiau nurodytų aplinkybių ir šiuo aspektu nevertino, ar ieškovo valdymo organai, priimdami sprendimus dėl turto pardavimo, neveikė prieš ieškovo interesus, ar nepažeidė imperatyvų reikalavimą būti lojaliems bendrovės atžvilgiu, veikti išimtinai bendrovės naudai (CK 2.82, 2.87 str., ABĮ).

Nors teismas pagrįstai nurodė, jog privatūs asmenys turi teisę laisvai verstis verslu, tačiau ši laisvė, kaip ir kitos asmenų turimos teisės ir laisvės, negali būti įgyvendinama nesąžiningai, pažeidžiant kitų asmenų teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 str.). Netinkama juridinio asmens veikla gali būti netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla. Ji suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo nario pareigos yra skirstomos į sąžiningumo ir protingumo, lojalumo ir kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005). Sąžiningumas reikalauja, kad būtų veikiama juridinio asmens naudai tokiu būdu, jog priimami sprendimai neatneštų žalos. Lojalumas reikalauja, kad juridinio asmens valdymo organas rūpintųsi juridinio asmens gerove ir siektų įgyvendinti jo tikslus. Šios pareigos tinkamam vykdymui prieštarautų veikla, kai juridinio asmens valdymo organas sąmoningai veikia taip, jog juridinis asmuo patiria nuostolių, nebeišgali atsiskaityti su kreditoriais ar pan. Situacija, kai juridinio asmens organai, taip pat akcininkų susirinkimas, veikia kelių akcininkų interesais, prieštaraujantiems paties juridinio asmens tikslams, taip pat gali būti CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimas ir kvalifikuojama kaip netinkama veikla. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turi būti nurodomos netinkamos veiklos neigiamos pasekmės, o aplinkybės, ar veikla tinkama, neturi būti akivaizdžios ir reikalauti tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Bendrovės valdymo organų bei dalyvių netinkamos veiklos padariniai yra ir gresiantis įmonės nemokumas, pelno negavimas. Kaip netinkama veikla nurodyta jos ekonominis nenaudingumas. Kaip matyti iš ieškinio bei apeliacinio skundo turinio, ieškovas, keldamas reikalavimus, rėmėsi būtent tokia netinkama juridinio asmens organų veikla, tačiau teismas, neradęs formalių kompetencijos ar sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, nepakankamai ištyrė minėtos veiklos tinkamumą atsiradusių pasekmių atžvilgiu.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Taigi, juridinio asmens valdymo organų bei dalyvių minėta pareiga veikti sąžiningai, būti lojaliems bendrovei ir pan., apima ir pareigą būti sąžiningiems bendrovės kreditorių atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai nenagrinėjo ir neįvertino, nors tai sudaro nagrinėjamo ieškinio pagrindą (CPK 265 str. 2 d., 185 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, spręsdamas, jog ginčo sandorio negalima laikyti ekonomiškai nenaudingu ieškovui, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad teismo paskirta ekspertizė nustatė, jog ginčo patalpų rinkos vertė 2006 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 10 d. nepakito ir yra 405 000 Lt. Teismas nurodė, jog šios ekspertizės išvados ženkliai nesiskiria nuo turto vertintojo korporacijos „Matininkai‘ atlikto turto įvertinimo, kurį pateikė atsakovas. Teismas nesirėmė ieškovo nurodyta 2006 m. vasario 1 d. ginčo turto balansine verte bei VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nurodydamas, kad jie neatspindi realios rinkos vertės. Teismas taip pat nesirėmė ir ieškovo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita.

Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada dėl ginčo turto vertės. Nurodo, kad eksperto išvada yra nepagrįsta, nes ekspertas rėmėsi palyginamaisiais objektais, esančiais toli nuo ginčo patalpų. Be to, ekspertas lyginimui paėmė objektus iš kitos verčių zonos, nei vertinamas objektas. Taip pat apeliantas nurodė, jog ekspertas neatsakė į užduotą klausimą, nes nenurodė, kokia vertinamo objekto rinkos kaina buvo nurodytais laikotarpiais. Bylos medžiaga patvirtina šiuos apelianto teiginius. Taigi apeliantas ginčija šio įrodymo įrodomąją vertę ir teigia kad, priešingai nei konstatavo teismas, teismo ekspertizės išvada nėra pakankamas įrodymas, paneigiantis ieškinio argumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors minėtos apelianto pastabos dėl ekspertizės akto buvo išdėstytos raštu ir pateiktos teismui, taip pat šalys jas nurodė teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė. Kaip žinoma, eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 177 str.). Be to, kaip žinoma, pagal CPK 270 straipsnio ketvirtąją dalį, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomas ne tik įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, tačiau ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismo neargumentavo savo išvados, kodėl jis nesirėmė ieškovo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, kodėl jas laikė netinkamomis ir pan. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą išnagrinėti bei aptarti visus byloje esančius įrodymus ir argumentus, o sprendimą grįsti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.).

Apeliantas, nesutikdamas su teismo priimtu sprendimu, taip pat nurodė, kad atsakovas turi būti laikomas nesąžiningu turto įgijėju, nes ginčo turtą gavo pagal iš anksto sugalvotą planą praturtėti UAB ,,Panevėžio balsas“ sąskaita, o ieškovui palikti susikaupusių beviltiškų kreditorinių reikalavimų naštą. Šiuos teiginius apeliantas grindė tuo, jog UAB ,,Panevėžio balsas“ ir UAB ,,Eksena“ sprendimų, kurių pagrindu sudarytas ginčo pirkimo – pardavimo sandoris, priėmimo metu buvo tarpusavyje susijusios per valdumo organus ir atsakovo akcininkai galėjo priimti bet kokius sprendimus balsuodami turimomis ieškovo akcijomis bei turtu (CK 6.67 str. 2, 7 p.). Teismas, atmesdamas šiuos apelianto teiginius, nurodė, jog nors šalių akcininkai buvo susiję tarpusavyje verslo ryšiais ir per bendrovių organus, tačiau, teismo teigimu, galiojantys įstatymai nedraudė bendrovėms sudarinėti sandorius su savo akcininkais ar jų įmonėmis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas šią išvadą, nepakankamai atsižvelgė į priimtų sprendimų pasekmes ieškovui, todėl toks formalus vertinimas nagrinėjamu atveju nėra teisingas. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Pažymėtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, negali būti laikomas sąžiningu toks įgijėjas, kuris perima skolininko turtą ir turtines teises per jam atstovaujančio bendrovės vadovą, žinodamas apie skolininko kreditorius, mokumo sumažėjimą pagal metų suvestinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės duomenis. Šioje byloje, kaip minėta, tiek ieškovo valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo metu, tiek ginčo sandorio sudarymo metu, ieškovas turėjo didelių finansinių sunkumų, ženklių kreditorinių įsiskolinimų, tuo tarpu ieškovo ir atsakovų akcininkai, kaip minėta, buvo susiję. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo pagrindą iš esmės nagrinėti ir atsakovo sąžiningumo klausimą, kaip nurodė ieškovas, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų nagrinėjamam ginčui reikšmingų klausimų: neįvertino ginčo sandorio pasekmių bendrovei bei to, kiek sąmoningi bendrovės akcininkų, susijusių su atsakovo akcininkais, sprendimai lėmė tokias pasekmes, nevertino, ar ieškovo valdymo organai, priimdami sprendimus dėl turto pardavimo, neveikė prieš ieškovo interesus, ar nepažeidė imperatyvų reikalavimą būti lojaliems bendrovės atžvilgiu, veikti išimtinai bendrovės naudai, be to, ar tai nebuvo nesąžiningas elgesys bendrovės kreditorių atžvilgiu ir pan., tai yra neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi anksčiau šioje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, kuria UAB ,,Panevėžio balsas“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais – apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Bankroto procese, kaip ir darbo, šeimos bei ypatingosios teisenos bylose, teismas – tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos, kuris privalo išnagrinėti taip pat ir faktinę bylos dalį, turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, todėl teismui suteiktos kur kas didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą. Be to, pažymėtina, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios bankroto procedūras yra viešosios teisės normos, o esant viešajam interesui būtina užtikrinti, kad bankroto procedūros vyktų griežtai pagal įstatymo nustatytą tvarką bei reikalavimus, nes, kaip minėta anksčiau, nuo bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės turto klausimai tampa aktualūs ne tik jos savininkams, tačiau ir visiems įmonės kreditoriams. Taigi, aplinkybė, kad po to, kai ši byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, įsiteisėjo minima teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, įpareigoja apeliacinės instancijos teismą atsižvelgti viešąjį interesą ir būti aktyviu. Pažymėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas remiasi ieškovo nemokumo aplinkybe. Be to, dar iki priimant sprendimą šioje byloje, tai yra iki 2008 m. balandžio 24 d., teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, o ši aplinkybė, kuri teismui buvo žinoma, turėjo būti vertinama kaip svarbi nagrinėjant šią bylą ir sudarė pagrindą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės minima nutartis. Kaip žinoma, pagal esamą teismų praktiką, bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, privalomai turi būti atsižvelgiama į tokios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, BUAB ,,Panevėžio balsas“ bankroto administratorius palaiko ieškinio reikalavimus, iš esmės remiasi CK 6.66 straipsnio nuostatomis, tačiau nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios yra minimos ieškinyje bei apeliaciniame skunde. Taigi, nors ieškiniu bei apeliaciniu skundu reikalavimai buvo keliami paties skolininko, šiuo metu tie reikalavimai faktiškai yra palaikomi ir bankroto administratoriaus, ginančio visų bendrovės kreditorių interesus.

Kaip žinoma, actio Pauliana institutas bei CK 6.66 straipsnis numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio pirmosios dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Būtent šios aplinkybės, kaip jau ne kartą buvo minėta, iš esmės buvo nagrinėjamos teisme, tik žvelgiant ne iš kreditorių teisių gynimo pozicijos, o iš bendrovės, paliktos be turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, pozicijos.

Taigi akivaizdu, jog bankroto administratoriui palaikant pareikštą ieškinį bei apeliacinį skundą, situacija, susijusi su ginčo sandorio sudarymu, to pasekmėmis ir pan., turėtų būti įvertina per kreditorių teisių gynimo prizmę. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, bankroto administratorius savo poziciją grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta ieškinyje bei apeliaciniame skunde, bei į tai, kad teismas neįvertino susidariusios situacijos kreditorių teisių gynimo aspektu, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir minimu pagrindu (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio balsas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Eksena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.