Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinio atsakovei G. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu notarų biuro notaro patvirtintą G. S. oficialųjį testamentą

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nutartyje nurodė, kad:

2.1. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodė, kad atsakovė sudarė testamentą, kuriuo jos vardu esantį žemės sklypą paliko nežinomiems asmenims. Ieškovo teigimu, testamentas buvo sudarytas 2022-2023 metais, tikslios informacijos pateikti negali, kadangi neturi testamento kopijos, o pati atsakovė neprisimena kada ir kur sudarė testamentą.

2.2. Testamentą galima ginčyti teismo tvarka tik testatoriui mirus, nes tik nuo šio momento testamentas, kaip vienašalis sandoris, įgyja teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis).

2.3. VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registro duomenys teikiami tik po testatoriaus mirties, išskyrus atvejus, kai kreipiasi fizinis asmuo, nori gauti Testamentų registro duomenis apie save.

2.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo V. S. ieškinys atsakovei G. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nenagrinėtinas teisme, nes ieškovas kaip atsakovės globėjas gali pats kreiptis dėl duomenų pateikimo globotinės vardu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ją priėmusiam teismui, o to nepadarius persiųsti skundą Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. 2024-07-08 nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Skundžiamos nutarties motyvai išdėstyti minėtoje nutartyje, o pagrindinis motyvas priimant skundžiamą nutartį buvo tai, jog esant gyvai atsakovei (testatorei) negalima ginčyti testamento, o tą galima padaryti tik atsakovei (testatorei) mirus.

3.2. Skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino fakto, jog ieškovas 2024-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bylos Nr. e2YT-3473-994/2024 yra paskirtas testatorės globėju bei turto administratoriumi, Šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog testatorė yra neveiksni ir už ją ieškovas gali priimti sprendimus paveldėjimo teisiniuose santykiuose palikimo priėmimo, testamentas ir kt. Tai reiškia, kad ieškovas už testatorę gali priimti sprendimus atsakovei (testatorei) esant gyvai t. y. keisti, pildyti, panaikinti bei sudaryti naujus testamentus. Skundžiamoje nutartyje teismas šio fakto nevertino ir nepasisakė.

3.3. Nei LR CK nei teismų praktika nereglamentuoja panašaus atvejo, kai testatorius yra gyvas, jis yra pripažintas neveiksniu ir už jį veikia globėjus, kuris įgyvendindamas 2024-03-18 teismo sprendimų gina savo globotinės interesus ir juos gindamas susiduria su situacija, fiksuota skundžiamos nutarties pagrindiniame motyve.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį buvo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. CPK 137 str. 1 d. 1 p. pasakyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

7. LR CK 5.17. str. 1 d. pasakyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

8. Ieškovas yra atsakovės sutuoktinis. LR CK 5.13 str. pasakyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Tai reiškia, kad ieškovas, mirus atsakovei, taptų jos įpėdiniu.

9. Išties, kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, testamentą galima ginčyti teismo tvarka tik testatoriui mirus, nes tik nuo šio momento testamentas, kaip vienašalis sandoris, įgyja teisinę galią.

10. Tačiau nagrinėjamu atveju situacija yra išskirtinė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimu nuspręsta: Pripažinti G. S. neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: <...> paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) <…> Nustatyti neveiksniai nurodytų santykių srityse pripažintai G. S. globą nurodytose srityse ir jos globėju tose srityse bei turto administratoriumi paskirti V. S..

11. Tai reiškia, kad G. S. kitų (vėlesnių) testamentų nebesudarys, o ieškovas jos testamentą bet kokiu atveju ginčys.

12. Užkirtus kelią paveldėtojui ginčyti testamentą šiuo metu ir sprendžiant, kad tai jis gali daryti tik testatorei mirus, būtų neužtikrintas teisinių santykių tikrumas, einant metams sumenktų ar visiškai išnyktų įrodinėjimo galimybės, ieškovas dėl savo amžiaus gali prarasti gebėjimus atstovauti savo interesus teisminiuose ginčuose. Tokia procesinė situacija nebūtų teisinga ir sąžininga ieškovo atžvilgiu ir trukdytų teisingai išspręsti ginčą.

13. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai, todėl ginčijama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo.