- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- ATP-1066-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00421-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo L. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 6 d., apie 17 val., Miknaičių kaime, Šakių rajone, vairuodamas kombainą ACROS 5660, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė ir nulaužė betoninį elektros stulpą Nr. 201/20; taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231 punkto reikalavimus.
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu L. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad L. I., atlikdamas žemės ūkio darbus (pjovęs žirnius) traktoriumi privačiame savo žemės sklype, sugadino (nuvertė) gelžbetoninę elektros tiekimo oro linijos atramą, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais transporto priemonės vairuotojas atsako ne už eismo įvykį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet priklausomai nuo kilusių padarinių arba civiline tvarka už turto sugadinimą, arba baudžiamąja tvarka už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – L. I. pagal ATP 130 str. 1 d. paskirti 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, pagal 127 str. 2 d. paskirti 150 Lt baudą ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Skunde nurodo, kad Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) numatyta bendroji sąvoka „Eismo įvykis“, kuri apibrėžia, kad įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju judant javų nuėmimo kombainui buvo apgadintas AB „Lesto“ turtas. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuo atveju L. I., vairuodamas javų nuėmimo kombainą, kliudė elektros perdavimo linijos stulpą ir jį nulaužė, dėl ko transporto priemone buvo padaryta žala ir tai visiškai atitiko KET 234 punkto reikalavimus, kad jeigu eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, taip pat KET 233 punktas įpareigoja su eismo įvykiu susijusius eismo dalyvius nevartoto alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad L. I. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., įvykio ir sudėties bei prašoma skirti nuobaudas, numatytas šių straipsnių sankcijose.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. I. 2014 m. rugpjūčio 6 d., apie 17 val., Miknaičių kaime, Šakių rajone, vairuodamas kombainą ACROS 5660, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė ir nulaužė betoninį elektros stulpą Nr. 201/20.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, o teismo išvados, kad nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., įvykio ir sudėties, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Kelių eismo saugumo ir iš dalies kelių transporto priemonių eksploatavimo taisyklių bendrieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m spalio 12 d. įstatyme. Minėtieji reikalavimai yra sukonkretinti Kelių eismo taisyklėse, nustatančiose eismo tvarką keliais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad teismai kiekvienu atveju turi skirti dėmesį atribojimui, ar konkrečioje situacijoje yra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų atsargumo reikalavimų kitose veiklos srityse pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. I., atlikdamas žemės ūkio darbus (pjovęs žirnius) traktoriumi privačiame savo žemės sklype, sugadino (nuvertė) gelžbetoninę elektros tiekimo oro linijos atramą. Kaip ir visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktiką tokiais atvejais transporto priemonės vairuotojas atsako ne už eismo įvykį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet priklausomai nuo kilusių padarinių arba civiline tvarka už turto sugadinimą, arba baudžiamąja tvarka už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014). Nagrinėjimu atveju L. I. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, kad <...> alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad L. I. eismo įvykyje nedalyvavo, todėl jis neturėjo pareigos nevartoti alkoholinių gėrimų, taigi administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio pažeidimo padarymo jo atžvilgiu taip pat buvo nutraukta visiškai teisėtai ir pagrįstai.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei pagrįstai administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. nutraukė, nesant L. I. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Keisti ar naikinti Kauno Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.