Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-05-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-8655-1116/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
2YT-8655-1116/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00472-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Staugienė
Pareiškėjas
B. D.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Civilinė byla Nr. 2YT-8655-1116/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00472-2022-8

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 23 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,sekretoriaujant Eglei Valikonienei,dalyvaujant pareiškėjai B. D.,pareiškėjos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,suinteresuoto asmens atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja B. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 55), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos B. D. tėvai A. M. (Š.), gimusi 1932 metais, ir A. Š., gimęs 1928 metais, buvo tremtyje ir negalėjo grįžti į Lietuvą, o pareiškėja B. D., būdama nepilnametė, nuo savo gimimo (1957 m. )taip pat negalėjo grįžti į Lietuvą iki 1964 m. gegužės 22 d.

2. Pareiškime (b. l. 1-4) paaiškino, kad ji 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) su prašymu dėl darbo stažo trukmės ir senatvės pensijos perskaičiavimo. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. gavo pranešimą, kad į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą yra neįskaitytas laikotarpis nuo 1957 m. balandžio 21 d. iki 1964 m. gegužės 22 d., kadangi Lietuvos Respublikos Prokuratūros pažymėjime, Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjimuose nėra duomenų apie tėvų tremties laiką, draudimą grįžti gyventi į vietas, iš kurių buvo ištremti po paleidimo iš tremties. Pareiškėjos teigimu, iš Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjimų galima tiksliai nustatyti tėvų tremties pradžią, tačiau duomenų apie jos pabaigą bei apie šio apribojimo panaikinimo datą ir leidimą grįžti ir gyventi Lietuvoje nepilnai išlikusiame archyviniame fonde, nėra. Kaip matyti iš Lietuvos žemdirbystės instituto Eksperimentinio ūkio direktoriaus V. P. 1964 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 146/k pareiškėjos tėvas A. Š. buvo priimtas dirbti į Eksperimentinio ūkio statybos skyrių vairuotoju (šoferiu) nuo gegužės 25 d. Taigi šią datą -1964 m. gegužės 22 d. - galima laikyti pareiškėjos tėvų A. Š. ir A. Š. bei kartu su jais buvusių tremtyje gimusių vaikų B. Š. (D.) ir R. Š., faktinio grįžimo dieną, o kartu ir leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje diena.

3. Teismo posėdyje pareiškėja B. D. ir jos atstovė pareiškimą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad nuomonę dėl pareiškimo pareikš teismo posėdžio metu. Atsiliepime paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai yra suteiktas nukentėjusio nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens (tremtinio) statusas. Tačiau nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas nepatvirtina antrosios būtinos faktinės sąlygos tremties laikotarpiui įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą – negalėjimo grįžti ir gyventi Lietuvoje po tėvų tremties pasibaigimo. Argumentas, kad grįžimo iš tremties faktinį laiką įrodo pareiškėjos tėvo priėmimas dirbti Eksperimentinio ūkio Statybos skyrių šoferio pareigose nuo 1964 m. gegužės 25 d. yra atmestinas, nes įsakymas priimti į darbą nepatvirtina fakto, jog pareiškėjos tėvams nuo tremties pasibaigimo iki pat 1964 m. gegužės mėn. 22 d. (minėto įsakymo data) buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, t.y. kad minėtas įsakymas yra pirmasis pareiškėjos tėvo darbas sugrįžus iš tremties. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo mamos darbą Lietuvoje laikotarpiu iki 1964 m. gegužės 22 d. Pareiškėjos teismui pateiktuose dokumentuose yra pateikti duomenys apie neteisėtai represuotus pareiškėjos tėvus, jų laisvės atėmimo vietas bei laikotarpius iki pareiškėjos gimimo, t.y. iki 1957 m. balandžio 21 d., tačiau nė viename iš jų duomenų apie tėvų tremties faktą ir laikotarpius nėra.

5. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyriaus atstovė pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena laikantis CPK 444–448 straipsniuose nustatytos tvarkos. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

7. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekdama, kad į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą būtų įskaitytas laikotarpis nuo 1957 m. balandžio 21 d. iki 1964 m. gegužės 22 d. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai būtų perskaičiuotas įgytas darbo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai, tai turėtų įtakos pareiškėjos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui.VSDFV Kauno skyriaus sprendimu buvo atsisakyta įskaityti šį laikotarpį į socialinio draudimo stažą, kadangi kadangi Lietuvos Respublikos Prokuratūros pažymėjime, Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjimuose nėra duomenų apie tėvų tremties laiką, draudimą grįžti gyventi į vietas, iš kurių buvo ištremti po paleidimo iš tremties.

8. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu Nr. I-549 (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4 punkte nustatyta, kad asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtina dokumentai: 6.4.1. darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; 6.4.2. darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais; 6.4.3. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais; 6.4.4. valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; 6.4.5. kariniais liudijimais (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais; 6.4.6. atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, jei šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą; 6.4.7 valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, jei asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją; 6.4.8. kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimais; 6.4.9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio – teisinio statuso pažymėjimais ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių – laisvės kovotojų struktūrose išbūtą faktinį laiką; 6.4.10. tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų pažymomis apie dvasininkų tarnybos laiką; 6.4.11. buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais; 6.4.12. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotomis pažymomis (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotais pažymėjimais), įrodančiomis buvimo I grupės invalidu laiką, arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – gydytojų konsultacinė komisija) pažymėjimais, įrodančiais buvimo vaiku invalidu laiką; 6.4.13. Fondo administravimo įstaigoje esančiais dokumentais, įrodančiais invalidumo pensijų mokėjimo laiką. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių (gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą. Nuostatų 20 punkte nustatyta, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų faktiniu tremties laiku laikomas laikotarpis nuo asmenų ištrėmimo dienos (gimusiųjų tremtyje – nuo gimimo dienos, savo noru nuvykusių pas savo šeimas į tremtį – nuo Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose dokumentuose nurodytos datos) iki tremties pabaigos (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų gimusių tremtyje nepilnamečių vaikų – iki tėvų arba vieno iš tėvų, jei tremtyje buvo tik vienas iš tėvų arba jei tėvų tremtis baigėsi skirtingu metu, tremties pabaigos), o asmenų, kuriems, pasibaigus kalinimo ar tremties laikui, buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), ir kartu su jais buvusių jų nepilnamečių vaikų – iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos (jei yra duomenų apie faktinį asmens grįžimą į Lietuvą anksčiau, nei jam leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, – iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos). Jei Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose pažymėjimuose nurodyta, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje data laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėliau kaip 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų kalinimo ir (ar) tremties laikas įskaitomas remiantis Nuostatų 6.4.9 papunktyje nurodytų institucijų pažymėjimais (kartu pateikiami tame papunktyje nurodyti teisinio statuso pažymėjimai).

9. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto tėvų santuokos liudijimo, Š. A. A., 28 metų, ir M. O. (Apolonija), 24 metų, susituokė 1956 metų Komių ATSR Intos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 13, 14). Pareiškėja B. D. (iki santuokos Š., b. l. 17) gimė 1957 m. balandžio 21 d., gimimo vieta - Intos m., Komių ATSR (b. l. 15, 16). Ten pat gimė ir pareiškėjos brolis R. Š. 1958 m. (b. l. 18, 19). Kaip matyti iš pateiktų 1998 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymėjimo Nr. 5910-Š (b. l. 9), pareiškėjos motina, atlikusi bausmę Komijos ASSR Mineralnyj lageryje, 1955 m. spalio 1 d. iš įkalinimo vietos buvo paleista ir išsiųsta į tremtį Komijos ASSR, Intos m. 1998 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymėjimas Nr. 5909-Š (b. l. 11) patvirtina, kad pareiškėjos tėvas, atlikęs bausmę Komijos ASSR Mineralnyj lageryje, 1955 m. vasario 12 d. iš įkalinimo vietos buvo paleistas ir išsiųstas į tremtį Komijos ASSR. Archyvo pažymėjimuose pažymima, kad duomenų apie pareiškėjos motinos ir tėvo tremties pabaigą nėra (b. l. 9, 11).

10. Taigi pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji gimė abiems jos tėvams esant tremtyje Komių ATSR Intos mieste. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai yra suteiktas nukentėjusio nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens (tremtinio) statusas. Pareiškėjos tremtinio statusą patvirtina 2020 m. sausio mėn. 6 d. pažymėjimas Nr. 064038 (b. l. 23).

11. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime teigia, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad jos tėvams ar vienam iš tėvų, pasibaigus juridinės tremties laikui, buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė.

12. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad duomenų apie tėvų tremties pabaigą bei apie šio apribojimo panaikinimo datą ir leidimą grįžti ir gyventi Lietuvoje nepilnai išlikusiame archyviniame fonde nėra.

13. Teismo posėdyje pareiškėja B. D. paaiškino (2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad ji kreipėsi į įvairias institucijas, kad gautų dokumentus, patvirtinančius tremties pabaigą, tačiau tokių dokumentų jai gauti nepavyko. Ji kreipėsi į Migracijos skyrių, tačiau šis ją nukreipė į VĮ Registrų centre. VĮ Registrų centre buvo duomenys tik apie gyvenamąją vietą nuo 1975 metų. Pareiškėja teigia, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos archyvą, tačiau ten nurodė, kad tokių duomenų nėra ir nukreipė į Ypatingąjį archyvą. Visus dokumentus, kuriuos pareiškėjai pavyko gauti, ji pateikė teismui.

14. Pareiškėja grįžimo iš tremties faktinį laiką sieja su jos tėvo priėmimu dirbti Eksperimentinio ūkio Statybos skyrių šoferio pareigose nuo 1964 m. gegužės 22 d. Pareiškėja pateikė teismui 1964 m. gegužės 22 d. įsakymo nuorašą apie A. Š. priėmimą dirbti į ūkio Statybos skyrių šoferio pareigas (b. l. 20-21).

15. Pareiškėja B. D. teismo posėdyje paaiškino (2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad kai grįžo iš tremties jai buvo 7 metai. Ji su tėvais apsigyveno Kėdainių rajone jos seneliui (tėvo tėvui) A. Š. priklausančioje sodyboje. Ten ji pradėjo lankyti pradinę mokyklą, baigė pirmos klasės vieną trimestrą. Pareiškėjos teigimu, minėta pradinė mokykla nėra išlikusi, gauti dokumentų ji negali. Kai jos šeima gavo butą, 1965 metais jie persikraustė į (duomenys neskelbtini). Čia ji lankė mokyklą. Pareiškėjos teigimu, visa jos šeima (jos tėvas, motina, brolis ir ji) iš tremties grįžo vienu metu. Pareiškėja pateikė teismui Kėdainių rajono gimnazijos 2020 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. R3-75 (b. l. 22), patvirtinančią, kad B. D. 1965 m. vasario 15 d. pradėjo lankyti Kėdainių rajono vidurinę mokyklą.

16. Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. Š. parodė (2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad 1956 m. balandžio 17 d. ji susituokė su A. Š.. Jų santuoka tęsėsi iki sutuoktinio A. Š. mirties 2006 m. birželio 19 d. Jie susilaukė dviejų vaikų: dukros B. D. ir sūnaus R. Š.. A. Š. gimė Molėtų r. ir ten gyveno iki 1951 m. balandžio 11 d., kai ją areštavo už netarybinę veiklą. Ji buvo laikoma Švenčionyse, kur ją nuteisė ir išvežė į Lukiškes. 1952 metais ją išvežė iš Lietuvos į Leningrade esantį paskirstymo punktą. Čia ji išbuvo 2 savaites ir ją išvežė į Komiją. Iš pradžių ji buvo laikoma 3 mėnesius karantine, vėliau išvežta į 4 lagerį. 1955 m. rugsėjo 30 d. vyko teismo posėdis ir ji 1955 m. spalio 1 d. ji buvo išleista į tremtį K. I. mieste. Intos mieste ji susituokė su savo vyru A. Š. ir susilaukė vaikų. Iš pradžių gyveno Intoje Darbininkų g. bute. Vėliau įsikėlė į butą Poliarnos g., kur su vyru ir vaikais gyveno iki 1964 m. balandžio pabaigos. Liudytojos teigimu, tremtyje jiems buvo taikomi ribojimai: jie periodiškai turėdavo atsižymėti; jie buvo stebimi ir neturėjo teisės išvykti į geležinkelio stotį; Jie galėjo judėti tik Intos miesto ribose. 1964 m. praėjo atidavinėti pasus. A. Š. vyras savo pasą atgavo 1964 m. kovo mėn. A. Š. savo pasą atgavo 1-2 sav. vėliau. Tada jiems davė popierinius leidimus išvykti. Jiems būnant tremtyje jos vyras susirašinėjo laiškais su savo seserimi E. Š. (K.), kuri laiškuose rašė broliui, kad yra galimybė įsidarbinti Eksperimentiniam ūkyje vairuotoju, kur taip pat dirbo jos vyras M. Liudytoja ir jos vyras laukė dokumentų, o kai tik gavo pasus ir leidimus, susikrovė daiktus, nusipirko bilietus ir traukiniu išvyko iki Maskvos. Nuo leidimų gavimo iki išvažiavimo praėjo maždaug 2 savaitės. Jie iš Maskvos traukiniu išvyko į Vilnių. Iš Vilniaus traukiniu atvažiavo iki Kėdainių r. Atvykę į Kėdainius jie tą pačią dieną apsigyveno Kėdainių r. pas liudytojos vyro tėvus. (duomenys neskelbtini)jos dukra pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Jos vyras pradėjo dirbti Eksperimentiniame ūkyje vairuotoju. Vėliau jie persikraustė į Kėdainių r. 1966 m. ji išleido sūnų į mokyklą ir pati išėjo dirbti. Tai buvo jos pirmas darbas grįžus į Lietuvą.

17. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

18. Tiek pareiškėjos B. D. paaiškinimai, tiek liudytojos A. Š. parodymai vertintini kaip detalūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys rašytinei bylos medžiagai, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, kartu su pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojos parodymais neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, t. y. pareiškėja įrodė, kad jos tėvai buvo tremtyje ir negalėjo grįžti į Lietuvą, o pareiškėja B. D., būdama nepilnametė, nuo savo gimimo (1957 m. balandžio 21 d.) taip pat negalėjo grįžti į Lietuvą iki 1964 m. gegužės 22 d. Pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

19. Juridinio fakto nustatymas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. jai galės būti perskaičiuotas stažas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai, tai turėtų įtakos pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

20. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai A. M. (Š.), gimusi 1932 metais, ir A. Š., gimęs 1928 metais, buvo tremtyje ir negalėjo grįžti į Lietuvą, o pareiškėja B. D., būdama nepilnametė, nuo savo gimimo (1957 m. balandžio 21 d.) taip pat negalėjo grįžti į Lietuvą iki 1964 m. gegužės 22 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pensijų socialinio draudimo stažo skaičiavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Dalia Staugienė