- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-86-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00266-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, rizika nuo 60 balų bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo iki 32 balų. Nuteistojo elgesys nuoseklus, nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija konstatavo, kad šiuo metu yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamos elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už apysunkio ir trijų sunkių nusikaltimų padarymą, anksčiau yra teistas, iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti, šiuo metu išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas R. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir grąžinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Kauno apylinkės teismui tvirtinti iš naujo.
4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. P. anksčiau neteistas, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nebaustas, vieną kartą skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nusikalstamo elgesio rizika žema – 32 balai, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat nustatyta. Šiuo metu A. P. bausmę atlieka, gyvena ir dirba pataisos namuose be sargybos.
4.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad visi formalūs pagrindai taikyti lygtinį paleidimą yra. Tačiau vertindamas nuteistojo asmenybę padarė faktinių aplinkybių akivaizdžiai neatitinkančias išvadas. Teismo išvada, kad nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnio patyrimo, nėra pagrįsta, kadangi iki 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio priėmimo A. P. nebuvo teistas. A. P. nuo 2014 m. balandžio 18 d., kai suėmimas buvo pakeistas švelnesne kardomąja priemone, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dirbo, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, sukūrė šeimą. Dar iki nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo jis integravosi į visuomenę, susitvarkė gyvenimą. Daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Visos šios aplinkybės yra nurodytos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendyje. Būtent šie faktai rodo, kad A. P. pasimokė iš savo patyrimo, padarė išvadas ir nėra linkęs nusikalsti. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės nurodytos ir Komisijos nutarime.
4.3. Skunde pažymima, kad teismas iš viso nekreipė dėmesio į aplinkybes, kad A. P. atliko 2/3 jam paskirtos bausmės, turi šeimą, du mažamečius vaikus. Laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, preliminariai susitarė dėl darbo vietos, kur išėjęs į laisvę iš karto galės įsidarbinti. Teismo teiginys, kad pakeičiant laisvės atėmimo bausmę į lygtinį paleidimą yra iškreipiama bausmės esmė ir pažeidžiamas teisingumo principas, tiesiogiai prieštarauja BVK septintajam skirsniui ir lygtinio paleidimo institutui. Kai teismas neanalizuodamas komisijos nutarime pateiktų duomenų, nenurodydamas padarytų išvadų neteisingumą ar prieštaravimą įstatymams pagrindžiančių argumentų, pats sprendžia taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą neatsižvelgdamas į komisijos išdėstytus motyvus, yra diskredituojama komisijos veikla ir pažeidžiamos BVK 157 straipsnio nuostatos bei šiame straipsnyje išdėstytos lygtinio paleidimo procedūros. Atmetus nepagrįstus teiginius dėl ankstesnio teistumo ir polinkio nusikalsti nutartyje jokių kitų esminių argumentų, objektyvių faktų ar kitų aplinkybių, kodėl Komisijos nutarimas netvirtinamas, nėra nurodyta.
4.4. Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi lygtinai paleidžiamam asmeniui teismas nutartyje turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas ir jų vykdymo laiką. Todėl patenkinus skundą byla turėtų būti grąžinta apylinkės teismui spręsti klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, kartu išsprendžiant ir kitus įstatyme numatytus klausimus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo A. P. gynėjo advokato R. J. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato R. J. skundas tenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo Komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, kuris vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo gynėjo skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nuteistasis A. P. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiat klausimą dėl A. P. lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad A. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Tačiau konstatuodamas, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankami manyti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, teismas padarė nepagrįstas, šioje byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas.
11. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo pozityvius mąstymo ir požiūrio pokyčius apibūdinančių aplinkybių, kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimą, vertinimui. A. P. atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, bet iš karto įdarbintas nebuvo. Nors iš pradžių nuteistasis reiškė abejones dėl gaunamo atlyginimo už darbą, bausmės atlikimo metu savo vertybines nuostatas keitė, 2018 m. liepos 2 d. pradėjo dirbti skalbyklos darbininku. Darbinę veiklą tęsia ir šiuo metu dribdamas už pataisos įstaigos ribų. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad A. P. yra preliminariai susitaręs dėl darbo jį paleidus lygtinai, rodo, kad nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas. Šiuo metu bausmę A. P. atlieka be sargybos, taikomą priežiūrą ir apribojimus, poreikį laikytis visiems privalomų elgesio normų supranta. Nuteistasis tiek padarytus nusikaltimus, tiek savo paties nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, nesiekia savęs pateisinti. Anksčiau A. P. kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų nepripažino, todėl šis su nuteistojo nuostatomis susijęs teigiamas pokytis sudaro pagrindą tikėtis, kad ir laisvėje nuteistasis rinksis tik teisėtus elgesio būdus ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturi, išėjęs į laisvę su šeima gyvens tėvų namuose. Bausmės atlikimo metu santykiai su šeima nenutrūko, nuteistasis ryšius su artimaisiais palaiko. Ryšių su artimaisiais palaikymas, taip pat konkretūs darbinės veiklos planai, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, nusiteikimas laikytis skirtų įpareigojimų socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip faktoriai, mažinantys nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
12. Pagrįstai manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, leidžia ir nuteistojo išimtinai teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu (vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas), taip pat nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pažangą ją mažinant. Pagal OASys metodiką A. P. nusikalstamo elgesio rizika yra 32 balai, t y. priskiriama žemai rizikos grupei. Nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šis veiksnys (informacija apie teisės pažeidimus) iš esmės yra susiję su aplinkybėmis, kurių nuteistasis, net ir nepriekaištingai elgdamasis, pakeisti negali. A. P. elgesys viso bausmės atlikimo metu rodo, kad jis deda maksimalias pastangas mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą patvirtina ne tik nuobaudų neturėjimas, pozityvus elgesys, bet ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo vidutinės 60 balų bausmės atlikimo pradžioje iki šiuo metu nustatytos žemos 32 balų rizikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. P. nusikalstamo elgesio rizika per mažiau negu metus laiko sumažėjo 28 balais ir iš vidutinės tapo žema, viso bausmės atlikimo metu neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, laiko, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ženkli.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išnykusiam teistumui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. P. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
15. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nuteistojo gynėjas skunde prašo klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo perduoti iš naujo spręsti apylinkės teismui, tačiau tam nėra pagrindo. Apygardos teismas, nustatęs, kad esant visoms lygtinio paleidimo taikymo sąlygoms apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą, šį klausimą pats gali išspręsti iš esmės negrąžindamas bylos apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. gynėjo advokato R. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti šias pareigas:
-per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
-per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.