Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš J. V. priteista nukentėjusiajai K. D. 20000 litų, nukentėjusiajai A. D. 20000 litų, nukentėjusiajam V. D. 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad 2009-12-04, apie 18⁵⁰ val., Raseinių rajono Viduklės seniūnijoje, kelio Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 53-iame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau K.E.T.) 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 19 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti), 28 punkto (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.), 141.3 punkto (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus ir kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdamas lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė ir mirtinai sužalojo priešpriešiais dviračiu atvažiuojančią D. D.. Ši J. V. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, tačiau atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes iš kaltinimo pašalintina dalis kaltinimų dėl K.E.T. reikalavimų pažeidimo.

Spręsdamas J. V. kaltės klausimą ir priimdamas J. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl LR BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė 2009-12-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir kortelėmis, kuriose nurodytas eismo įvykio vietos bendras vaizdas, J. V. vairuoto automobilio ir žuvusiosios vairuoto dviračio apgadinimai, duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą, įvykio vietoje rasti objektai ir kiti duomenys (4-14 b. l.), 2009-12-05 specialisto išvada Nr. M 149/09(10), kurioje nurodyta, kad žuvusiosios D. D. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo žandikaulių lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, atvirų skeveldrinių dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio, kairio šlaunikaulio, alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimų, krūtinkaulio kūno, stuburo juosmeninės dalies 2-3 slankstelių skersinių ataugų, daugybinių šonkaulių lūžimų, kepenų, blužnies, inkstų, širdies sienelės plyšimų, kas sukėlė vidinį nukraujavimą, trauminį šoką. Sužalojimų išdėstymas kūno paviršiuje, jų pobūdis, lūžimų bei vidaus organų plyšimų pobūdis, rūbų pažeidimų išsidėstymas bei pobūdis rodo, kad smūgis kietais bukais daiktais , kuo galėjo būti kokios tai transporto priemonės dalys, suduotas į priekinius kūno paviršius (25-30 b. l.), nukentėjusiojo V. D. duotais parodymais, kad žuvusiosios jo žmonos dviratis buvo su žibintu, ant jos rankinės buvo atšvaitas (143 b. l.), 2011-03-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-3140(10), kuriame nurodyta, kad automobilis „Ford Mondeo“, (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. V., dviratininkę D. D. partrenkė kairėje kelio pusėje žiūrint Raseinių link, arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, prieš kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir kelkraštyje užfiksuotus daiktus. Automobilis priekinės dalies kaire puse trenkėsi į dviračio priekinį ratą, o smūgio metu tarp automobilio „Ford Mondeo“ priekinės dalies frontalinės plokštumos ir dviračio išilginės ašies buvo artimai status kampas. Tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį degė dviračio priekinis baltos spalvos žibintas ir dviratininkė D. D. buvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo J. V. veiksmai, – išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė priešpriešiais atvažiuojančią dviratininkę D. D., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, o dviratininkės D. D. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (162-165 b. l.), ir kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo J. V. veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. J. V. nusikalstama veika pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai, nes vairuodamas kelių transporto priemonę, jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, įvykusio eismo įvykio metu žuvo žmogus.

Tikrinant byloje esančius įrodymus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą ir pašalinti prieštaravimus, Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nutartimi buvo paskirta autotechninė ekspertizė (146, 147 b.l.). Atlikus minėtą ekspertizę, pateiktos išvados, kad tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį degė dviračio priekinis baltos spalvos žibintas ir dviratininkė D. D. buvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo J. V. veiksmai, – išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė priešpriešiais atvažiuojančią dviratininkę D. D., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, o dviratininkės D. D. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, o tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį dviračio priekinis baltos spalvos žibintas nedegė ir dviratininkė D. D. nebuvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai vienareikšmiškai nustatyti, kas sąlygojo šio eismo įvykio kilimą negalima (162-165 b. l.). Pirmosios instancijos teismas siekdamas išsiaiškinti ar eismo įvykio metu D. D. tamsoje buvo matoma kitiems eismo dalyviams, t.y. ar matomose vietose dėvėjo atšvaitus, taip pat ar švietė ant dviračio įrengtas baltos spalvos žibintas, apklausė žuvusiosios D. D. vyrą nukentėjusįjį V. D., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad žuvusioji su savimi turėjo prožektorių, ant abiejų rankovių ir rankinės buvo atšvaitai, degė priekinis dviračio žibintas, kurį uždegdavo dinama (143, 144 b. l.). Šiuos nukentėjusiojo parodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtina įvykio vietoje rastas atšvaitas ant žuvusiosios rankinės, sudužusio dviračio priekinio žibinto detalės (4 - 9, 14 b. l.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, aukščiau minėtų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė ir konstatavo, jog ant žuvusiosios D. D. priekinės dviračio dalies buvo pritvirtintas baltos spalvos žibintas, tačiau iš esmės nebuvo tirta aplinkybė ar šis žibintas eismo įvykio metu švietė, taip pat ar žuvusiosios turėti atšvaitai buvo pritvirtinti taip, kad juos būtų galėjęs matyti iš priekio atvažiuojantis nuteistasis, tai apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu, papildomai buvo apklaustas nukentėjusysis V. D. (292 b.l.), kuris nurodė, kad ant jo žuvusios žmonos D. D. naudojamo dviračio buvo dvi lempos: viena baltos spalvos - priekyje, kita raudonos spalvos – gale. Abi šios lempos buvo maitinamos nuo „dinamos“, kuri buvo gamyklinė, pritvirtinta prie priekinio rato iš dešinės pusės, laidai taip pat buvo išvedžioti gamykloje. Be lempų tiek dviračio priekyje, tiek gale buvo ir atšvaitai: priekyje – baltos spalvos, o gale – raudonos. Sekančią dieną po įvykio jo žentas A. B. įvykio vietoje šalikelėje rado lempos stiklą ir „dinamą“. Apie rastus daiktus jis sakė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau niekas iš jo neprašė šių daiktų pateikti. Be šių daiktų jo žmona dar turėjo du atšvaitus – vieną dėvėdavo ant kairės rankovės, o antras buvo pritvirtintas prie rankinės rankenos. Rankinę ji persimesdavo už nugaros, kad matytųsi iš galo. Taip pat turėjo prožektorių, kurį naudodavo, kai stumdavosi dviratį nuo kelio iki namų. Šį prožektorių policijos pareigūnai rado jos rankinėje. Jis matydavo, kad žmona visada vakarais grįždavo įjungusi dviračio lempą. Taip pat buvo apklausta ir nukentėjusioji A. D. (292-293 b.l.), kuri nurodė, jog ant dviračio priekyje buvo baltos spalvos lempa, o gale – raudonos. Taip pat ant ratų buvo atšvaitai. Įvykio dienos ryte ji su seserim laukė autobuso ir matė kaip mama pravažiavo į darbą ir ant dviračio visi atšvaitai buvo. Kaip mama grįždavo iš darbo ji negali pasakyti.

Apeliacinės instancijos teismas netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais pagrindo neturi, nes jie yra nuoseklūs, kadangi analogiškus parodymus nukentėjęs V. D. teikė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (143 b.l.),

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiojo V. D. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, ekspertų išvadas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagrindinė byloje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo J. V. veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą.

Vertinant išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl J. V. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo J. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, laikydamasis LR BPK 20, 301, 305 straipsnių reikalavimų, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad eismo įvykis buvo padarytas ir dėl dviratininkės padarytų pažeidimų, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl J. V. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė LR BPK 20, 301, 305 straipsnių reikalavimus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, išsamiai neištyrė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, neteisingai nustatė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir visiškai nemotyvuodamas, besąlygiškai vadovaudamasis sąlygine Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-03-25 ekspertizės akto Nr. 11-3140(10) išvada priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykis kilo J. V. lenkiant kitą transporto priemonę (kaip jis pats nurodo – motorolerį) bei išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Nors J. V. neigia, kad susidūrimas su dviratininke įvyko priešpriešinio eismo juostoje, tačiau tokia jo teikiama įvykio versija paneigiama objektyviais įrodymais – autoavarijos vietos plane (6 b.l.) yra užfiksuota, kad visi daiktiniai įrodymai išsibarstę kairėje kelio pusėje (žiūrint automobilio „Ford Mondeo“ judėjimo kryptimi) tuo tarpu dešinėje pusėje stovi tik pats įvykyje dalyvavęs automobilis. Ant automobilio variklio dangčio ir priekinio stiklo užfiksuotos balto skysčio dėmės, tokios pačios dėmės yra važiuojamosios kelio dalies kairiajame krašte – per 0,42 m. link važiuojamosios kelio dalies vidurio nuo ištisinės baltos linijos kairiajame kelkraštyje. Taip pat, kaip jau buvo minėta anksčiau, visi kiti daiktiniai įrodymai irgi yra būtent šioje vietoje išsibarstę apie 16 m. plote išilgai kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Toks daiktinių įrodymų išsidėstymas bei ekspertizės akte (162-165 b.l.) pateikta išvada, kad automobilis „Ford Mondeo“ priekinės dalies kaire puse trenkėsi į dviračio priekinį ratą, o smūgio metu tarp automobilio priekinės dalies frontalinės plokštumos ir dviračio išilginės ašies buvo artimai status kampas, neabejotinai patvirtina, jog J. V. vairuojamas automobilis dviratininkę partrenkė kairėje kelio pusėje žiūrint Raseinių kryptimi, arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, automobiliui ir dviračiui kontaktuojant artimai stačiu kampu, prieš kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir kelkraštyje užfiksuotus daiktus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, eismo įvykio kilimui įtakos taip pat turėjo tai, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats J. V., po motorolerio aplenkimo nuvažiavus dar apie 200 m. jis žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl akivaizdu, jog tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad jis galėtų stebėti automobilio važiavimo kryptimi esančio eismo situaciją bei ją vertinti, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (5 b.l.) yra užfiksuota, jog matomumą nežymiai riboja tvyrantis lengvas rūkas.

Vertinant aptartas įvykio aplinkybes bei išvardintus įrodymus kolegija konstatuoja, jog pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo K.E.T. 141.3 punkte nustatyto reikalavimo, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, nesilaikymas. Tuo tarpu kiti kaltinime nurodyti K.E.T. pažeidimai tokie kaip 9 punkto reikalavimas, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 19 punkto reikalavimas, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, 28 punkte reikalavimas, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, be jokios abejonės įtakojo, tačiau ne tiesiogiai, eismo įvykio kilimą, nes tai yra bendros normos ir reikalavimai taikomi visiems eismo dalyviams (K.E.T. 9 punktas) ar visiems transporto priemonių vairuotojams (K.E.T.19.; 28 punktai).

J. V. taip pat buvo inkriminuota ir tai, kad savo veiksmais pažeidė K.E.T. 133 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 134 punkto reikalavimą, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, inkriminuotos aplinkybės dėl šių nurodytų K.E.T. 133 ir 134 punktų pažeidimo pašalintinos, nes akivaizdu, jog šių K.E.T. punktų pažeidimas galimas tik nustačius esmines sąlygas, t.y. ar J. V. eismo įvykio metu buvo pasirinkęs saugų važiavimo greitį, nes ekspertizės metu (165 b.l.) nenustatyta kokiu greičiu susidūrimo metu važiavo jo automobilis ir svarbiausia ar jis dėl susiklosčiusių eismo sąlygų (stebėjimo per galinio vaizdo veidrodėlį aplenkto motorolerio ir eismo įvykio vietoje buvusio lengvo rūko) galėjo pastebėti atsiradusią kliūtį, t.y. dviratininkės D. D. vairuojamą dviratį, ir dėl to sulėtinti greitį.

Skundžiamu nuosprendžiu iš J. V. nukentėjusiosioms K. D. ir A. D. buvo priteista po 20000 Lt, o nukentėjusiajam V. D. – 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi baigiamosiose kalbose teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė teismo, jeigu teismas nustatytų nuteistojo kaltę ir netenkintų jų prašymo dėl išteisinimo, spręsti klausimą dėl priteistų civilinių ieškinių ir mažinti jų dydį, tai apeliacinės instancijos teismas turi svarstyti šį klausimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjęs V. D. kartu su nepilnametėmis nukentėjusiomis K. D. ir A. D. buvo pripažintas civiliniu ieškovu 78000 Lt sumai – 3000 Lt turtinei ir 75000 Lt neturtinei. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai priteistiną sumą mažino, atsižvelgė į draudimo bendrovės bei paties nuteistojo gera valia sumokėtą žalos atlyginimo sumą, įvertino nuteistojo materialinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą teisingai vertino aplinkybes į kurias tikslinga atsižvelgti nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimą ir teismo nustatytas bendras nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis – 50000 Lt - iš esmės atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, esant panašioms faktinėms aplinkybėms (kasacinės nutartys 2K-371/2010, 2K-196/2009).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina ir atsižvelgia į aplinkybę, jog specialisto išvadoje (25-27 b.l.)yra nurodyta, kad lavono kraujyje tyrimo metu rasta 2,13 promilės, o šlapime 2,54 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį, tačiau nustatytas girtumas įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo, nors važiuodama neblaivi žuvusioji D. D. ir pažeidė K.E.T. reikalavimus, nes, kaip jau buvo minėta, automobilio ir dviratininkės susidūrimas įvyko dviratininkės važiavimo krypties eismo juostoje arčiau jos važiavimo krypties dešiniojo krašto.

Vertinant šioje nutartyje ir skundžiamame nuosprendyje aptartus bei išdėstytus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra nustatyti jokie žuvusiosios D. D. kalti veiksmai, kurie kažkaip būtų turėję įtakos eismo įvykio kilimui, o vairuotojas J. V., būdamas pakankamai atidus, turėjo galimybę prieš lenkimo manevrą įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei vertinant eismo situaciją galėjo arba atidėti lenkimo manevrą, arba savalaikiai grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl J. V. kaltės pažeidus K.E.T. 9, 19, 28 ir 141.3 punktų reikalavimus ir padarius LR BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

2011 m. gegužės 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti iš nustatomosios dalies pašalinant inkriminuotą aplinkybę, kad J. V. savo veiksmais pažeidė K.E.T. 133 punktą (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 punktą (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.