Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. J. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. 1 778,18 eurų (tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai, 18 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. K. 17 000 (septyniolika tūkstančių) eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. J. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 18 val. iki 2020 m. sausio 1 d. 02.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su kartu alkoholį vartojusiu P. K., tyčia sudavė jam aštuonis smūgius peiliu į krūtinę, galvą, kairę ir dešinę rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines krūtinės ląstos žaizdas su kairio plaučio, širdiplėvės, širdies, plautinio kamieno bei kylančiosios aortos dalies sužalojimais ir pjautines žaizdas kaktos dešinėje ir abejose plaštakose, bei penkiolika smūgių rankomis, kojomis ir medine kėde į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, dešinio antakio išorinio galo projekcijoje, abipus skruostuose, kairio smilkinio projekcijoje, kairio užausio srityje, pakaušio kairėje, odos nubrozdinimus apatinio žandikaulio dešinėje, nosies nugarėlėje, kairio smilkinio projekcijoje, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, dėl ko, nuo durtinių pjautinių krūtinės ląstos žaizdų su kairio plaučio, širdiplėvės, širdies, plautinio kamieno bei kylančiosios aortos dalies sužalojimais, kas komplikavosi širdies suspaudimu išsiliejusiu krauju širdiplėvės ertmėje, ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, P. K. įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo S. J. kaltės

4. Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde neginčija, kad jis buvo nukentėjusiojo P. K. bute įvykio metu, tačiau neigia nužudęs nukentėjusįjį P. K., teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nes niekas nužudymo momento nematė, kelia versiją, kad nukentėjusįjį P. K. galėjo nužudyti kitas asmuo.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

6. Nuteistasis S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad abejoja tuo, kad nužudė nukentėjusįjį P. K., mano, kad negalėjo jo nužudyti, nes to nepamena, buvo labai girtas, atsibudo netvarkingame, su apdaužytais daiktais kambaryje šalia nukentėjusiojo P. K. kūno su kruvinu veidu, suprato, jog bute įvyko muštynės, ir išėjo namo (t. 5, b. l. 6-9). Nuteistasis S. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis mano, jog tai jis nužudė P. K., nes tuo metu bute buvo tik jis, kitų asmenų nematė, tą dieną pas nukentėjusįjį P. K., išskyrus jį, S. B. ir P. K. sūnų, jokių kitų asmenų nebuvo. Nuteistasis S. J. pabudo šalia gulinčio P. K. kūno, nuteistojo S. J. rankos buvo kruvinos (t. 3, b. l. 68-71). Nuteistasis S. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad jis neatsimena visų įvykio aplinkybių, pamena, kad atsibudo pats kruvinas su kruvinomis rankomis, o šalia jo gulėjo kruvinas nukentėjusysis P. K., t. y. buvo kruvinas P. K. veidas ir megztinis. Nuteistasis S. J. įtaria, kad tarp jo ir P. K. buvo muštynės, tačiau šio fakto neprisimena (t. 3, b. l. 58-59).

7. Nors nuteistasis S. J. negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių dėl to, kaip buvo nužudytas nukentėjusysis P. K., byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę nėra, tačiau nuteistojo S. J. kaltė įrodyta netiesioginiais įrodymais, t. y. iš dalies paties nuteistojo S. J. parodymais, nukentėjusiojo J. K., liudytojų S. B., D. S., D. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

8. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykio dieną kambaryje, kuriame buvo nužudytas P. K., be paties nukentėjusiojo P. K. dar buvo du asmenys – nuteistasis S. J. ir S. B., o įvykio metu su nukentėjusiuoju P. K. buvo tik nuteistasis S. J.

9. Nukentėjusysis J. K., nukentėjusiojo P. K. sūnus, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. tėvo kambaryje buvo iš viso trys asmenys ‑ jo tėvas P. K. ir tėvo du draugai – S. B. ir nuteistasis S. J. Nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad pirmoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną suklydo nurodęs, kad tėvas buvo su trimis savo draugais (t. 2, b. l. 21-22), tai nurodė supainiojęs dienas, nes vyras su akiniais buvo pas tėvą svečiuose 2019 m. gruodžio 30 d. (t. 4, b. l. 161-163). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis J. K. nurodė ir akistatos metu su liudytoju J. D. Pastarasis taip pat nurodė, kad pas P. K. lankėsi dieną anksčiau, gruodžio 30 d., kol gruodžio 31 d. 1 val. nakties abu išėjo (t. 2, b. l. 31-32). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo J. K. parodymais. Be to, šiuos parodymus patvirtina liudytojų S. B., D. S., taip pat ir paties nuteistojo S. J. parodymai. Liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo P. K. kambaryje buvo trise – jis (S. B.), nukentėjusysis P. K. ir nuteistasis S. J.; nukentėjusiojo sūnus, kuris buvo atskirame kambaryje, neužilgo išvažiavo (t. 4, b. l. 163-165). Nukentėjusysis J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iš buto išėjo pas savo motiną švęsti Naujųjų metų apie 16.00 – 17.00 val. ir grįžo namo tik kitą dieną po policijos pareigūno skambučio (t. 4, b. l. 161-163). Liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis išėjo namo apie 18.00 val., tuo metu P. K. sūnaus bute jau nebuvo. Liudytojui S. B. išėjus, bute liko tik nukentėjusysis P. K. ir nuteistasis S. J. (t. 4, b. l. 163-165). Liudytojas D. S., nukentėjusiojo P. K. kaimynas, teisiamajame posėdyje parodė, kad įvyko dieną P. K. bute buvo S. B. ir S. J., tai jam apie 15.00 val. telefonu pasakė S. B., kuris kvietė liudytoją į svečius pas P. K., tačiau liudytojas atsisakė. Liudytojas D. S. matė pro virtuvės langą kaip S. B. išėjo namo apie 18.30 val. (t. 4, b. l. 190-191). Taigi nuo 18.00 – 18.30 val. nukentėjusysis P. K. bute liko su nuteistuoju S. J. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo P. K. bute įvykio metu būtų kitų pašalinių asmenų. Tai savo parodymuose nenurodė ir pats nuteistasis S. J. Nuteistasis S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pamena kaip išėjo namo S. B., o paskui jis atsibudo netvarkingame, su apdaužytais daiktais kambaryje šalia nukentėjusiojo P. K. kūno su kruvinu veidu (t. 5, b. l. 6-9). Ikiteisminio tyrimo teisėjui nuteistasis parodė, kad jis mano, jog tai jis nužudė P. K., nes tuo metu bute buvo tik jis, kitų asmenų nematė, tą dieną pas nukentėjusįjį P. K., išskyrus jį, S. B. ir P. K. sūnų, jokių kitų asmenų nebuvo (t. 3, b. l. 68-71).

10. Nukentėjusysis J. K. parodė, kad apie 15 val. girdėjo, kaip jo tėvas su nuteistuoju S. J. ginčijosi dėl muzikos (t. 4, b. l. 161-163). Liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nekonfliktavo su nukentėjusiuoju P. K. ir nuteistuoju S. J., tačiau apie 15.00 val. nuteistasis S. J. susiginčijo žodžiais su P. K. dėl leidžiamos rusiškos muzikos, o apie 17.00 val. dėl žvejybos, bet tuo metu muštynių ir susistumdymo tarp jų nebuvo. Kol liudytojas S. B. buvo bute, visi buvo sveiki (t. 4, b. l. 163-165). Nuteistasis S. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis buvo susiginčijęs su P. K. dėl jo leidžiamos muzikos, nes ji nuteistajam nepatiko (t. 5, b. l. 6-9). Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad du kartus girdėjo triukšmą P. K. bute (kuris yra virš jo buto), pirmą kartą apie 21.00 – 21.10 val. – tris kartus stiprų kritimo garsą, kad net pas liudytoją bute sudrebėjo sekcija, ir butelių skambėjimo triukšmą, du žingsnius, o paskui apie 22.40 – 22.45 val. – bildesį, triukšmą kaip kažkas virto, nukrito ir P. K. balsą-riksmą, liudytojas pamanė, kad nukrito P. K. Liudytojas D. S. negirdėjo kitų žmonių balsų (t. 4, b. l. 190-191). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kambaryje, kuriame rastas nukentėjusiojo P. K. lavonas, daiktai ir baldai buvo ištepti krauju, daiktai išvartyti, buvo sulaužytas kompiuterio monitorius, sudaužyti indai, balkono durų stiklas buvo išdaužtas, stikle buvo įstrigusi kėdė, balkono stiklintas langas, esantis prieš balkono įėjimo duris, buvo suskaldytas (2020 m. sausio 1 d. apžiūros protokolas ir priedas, t. 1, b. l. 35-37; 43-76). Įvykio vietoje ant daiktų (paklodės, kėdės, dviejų peilių rankenų) buvo rasta taip pat nuteistojo S. J. kraujo, tame tarpe susimaišiusio su nukentėjusiojo P. K. krauju (2020 m. sausio 9 d. specialisto išvada Nr. S 10/2020(01), t. 1, b. l. 134-152; 2020 m. sausio 21 d. specialisto išvada Nr. S 40/2020(01), t. 1, b. l. 157-174), kas papildo 2020 m. sausio 1 d. specialisto išvadą Nr. 5/2020 (01) apie S. J. sužalojimus – kraujosruvas ir nubrozdinimus (t. 3, b. l. 155-156). Atsižvelgiat į tai, darytina išvada, kad nuo apie 21.00 val. iki 22.45 val. tarp nukentėjusiojo P. K. ir nuteistojo S. J. vyko konfliktas, kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas ir daužomi daiktai, kurio pasėkoje peiliu buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis P. K.

11. Tai, kad tuo metu S. J. buvo P. K. bute ir S. J. konflikto metu sužalojo P. K., patvirtina paties S. J. parodymai, kad jis atsibudo pats kruvinas su kruvinomis rankomis netvarkingame, su apdaužytais daiktais kambaryje šalia nukentėjusiojo P. K. kūno su kruvinu veidu ir megztiniu, nuteistasis suprato, kad įvyko muštynės bei išėjo namo (t. 3, b. l. 58-59, 68-71; t. 5, b. l. 6-9). Liudytojas D. J., nuteistojo S. J. brolis, teisiamajame posėdyje parodė, kad S. J. namo grįžo 2019 m. gruodžio 31 d. apie 23.00 val. (t. 4, b. l. 165-166). Be to, nuteistasis S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis prieš užeidamas namo išmetė išpurvintą striukę ir batus, o namuose iš karto nusiprausė (t. 5, b. l. 6-9). Nuteistasis S. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnui parodė, kad jo rankos buvo kruvinos, todėl, grįžęs namo, nuėjo į vonią išplauti rankas, negalėjo paaiškinti, iš kur pas jį ant rankų atsirado sužalojimai (išskyrus kairės rankos bevardį pirštą, kurį sužalojo darbe). S. J. kruviną striukę ir batus išmetė prie savo namų laiptinės (t. 3, b. l. 56-59, 68-71). Ant nuteistojo kūno bei 2020 m. sausio 1 d. rankų specialisto išvadoje Nr. 5/2020 (01) buvo konstatuoti daugybiniai sužalojimai (kraujosruvos, nubrozdinimai) (t. 3, b. l. 155-156). Byloje nėra duomenų, kad šie sužalojimai nuteistajam S. J. būtų padaryti kitoje vietoje, to nenurodė ir pats nuteistasis S. J., priešingai, jis parodė, kad grįžęs namo nusiprausė ir nuėjo miegoti, buvo namuose, kol jo neišsivežė policija (t. 5, b. l. 6-9). Be to, nei liudytojas J. K., nei S. B. neparodė, kad jiems dar būnant pas P. K. jie ant S. J. kūno būtų matę kraują ar sužalojimus. Liudytojas D. J. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. ryte brolis buvo namuose, miegojo (t. 4, b. l. 165-166). Ant liudytojo S. B., kuris taip pat buvo nukentėjusiojo bute iki 2019 m. gruodžio 31 d. 18.30 val., kūno jokių sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 105-106). Liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kol jis buvo P. K. bute, visi buvo sveiki (t. 4, b. l. 163-165). Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad, kol liudytojas buvo bute, S. J. rankos nebuvo sužalotos, S. J. ir P. K. nebuvo sumušti, butas buvo tvarkingas, daiktai nebuvo sudaužyti ar sulaužyti (t. 2, b. l. 118-119). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad tarp nuteistojo S. J. ir nukentėjusiojo P. K. iš pradžių kilo žodinis konfliktas, o vėliau, jiems vieniems likus bute, kilo muštynės, kurių metu jie abudu vienas kito atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, o nuteistasis S. J. nukentėjusiajam P. K. peiliu padarė mirtinus sužalojimus, dėl kurių P. K. įvykio vietoje mirė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino S. J. kaltu ir jį nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

12. Tai, kad ant tikėtino nužudymo įrankio – peilio (mėlynos spalvos plastmasine rankena), kuriuo galimai nukentėjusiajam buvo padarytos dvi mirtos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje (2020 m. kovo 2 d. specialisto išvada Nr. MK 16/2020 (01), t. 1, b. l. 122-128) nerasta nuteistojo S. J. pėdsakų, nepaneigia to, kad nuteistasis S. J. šiuo peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį: ant nusikaltimo įrankių jį naudojusio asmens pėdsakų išlieka ne visuomet. Kaip jau minėta anksčiau, įvykio metu, išskyrus S. J., nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kurie galėtų sužaloti P. K.

13. Tuo tarpu aplinkybė, kad ant vienos iš penkių cigarečių nuorūkų, gulėjusių ant nukentėjusiojo P. K. lavono, buvo rasta nuteistojo S. J. DNR (2020 m. sausio 21 d. specialisto išvada Nr. S 40/2020(01), t. 1, b. l. 157-174), parodo tik faktą, kad nuteistasis S. J. buvo įvykio vietoje, rūkė, tačiau savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad nuteistasis S. J. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, juo labiau, kad ant likusių cigarečių nuorūkų buvo rasti ir liudytojo S. B. pėdsakai. Labiausiai tikėtina, kad ant grindų buvo tiesiog išbarstytos vakaro metu surūkytos nuorūkos (kitos buvo rastos prie sofos, prie staliuko), tačiau apie inkriminuotą smurtą jos konkrečiu atveju nieko neparodo. Todėl nagrinėjamu atveju cigaretės nuorūka su nuteistojo S. J. DNR nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad S. J. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau S. J. kaltė įrodyta kitais bylos duomenimis.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje neliko nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, laikėsi BPK 20, 301, 305 straipsnių nuostatų ir S. J. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

15. Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais.

16. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, o tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos, turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

17. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė visuomenėje vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.

18. Byloje nustatyta, kad S. J. nužudė P. K. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo S. J. priteisė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. 1 778,18 eurų atlyginti jos patirtas laidojimo išlaidas (t. 4, b. l. 169-175).

19. Taip pat apygardos teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, tame tarpe ir jo turtinę padėtį (niekur nedirba), nukentėjusiojo P. K. elgesį įvykio metu, nukentėjusiojo P. K. sūnaus J. K. dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pagrįstai priteisė iš nuteistojo S. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. K. 17 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad liko vienas be tėvo, su kuriuo kartu gyveno dviese po skyrybų, su kuriuo pastoviai matydavosi, palaikė draugiškus santykius, tėvas jį rėmė (t. 4, b. l. 161). Netikėti šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija nemato pagrindo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nors tarp S. J. ir P. K. jau įvykio išvakarėse kilo žodinis konfliktas, tačiau, kita vertus, vėliau nukentėjusiojo atžvilgiu S. J. smurtavo itin intensyviai, daugybiniais smūgiais, taip pat panaudodamas peilį. Be to, liudytojas D. J. parodė, kad jo brolis kartais tampa agresyvus (t. 4, b. l. 165). Tuo tarpu panašių aplinkybių apie nukentėjusiojo charakterį byloje apklausti liudytojai nenurodė; nukentėjusysis J. K. ir liudytojas J. S., atvirkščiai, parodė, kad P. K. buvo ramaus būdo, į agresiją nelinkęs (t. 4, b. l. 161; 189). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktikoje už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamas sumas, tad nelaikytina nepagrįstai didele.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.