Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-04 · Administracinė byla Nr. I-3946-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
I-3946-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00821-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3946-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00821-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; (S) 55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose.

Skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad nuo 2016 m. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose (toliau - Alytaus PN). Pažymėjo, kad Alytaus PN netinkamai įrengtos dušo patalpos. Nurodė, jog yra pensinio amžiaus žmogus ir jam reikia kiekvieną dieną apsiprausti po šiltu vandeniu, o pataisos namuose tokia galimybė nėra suteikiama. Po dušu galima nusiprausti tik kartą į savaitę. Nurodė, jog duše nėra atskirų kabinų apsiprausti, nėra atskirų persirengimo kabinų. Jis jautė nepatogumus, diskomfortą, dvasinį bei moralinį pažeminimą ir pan. Nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja, prašė skundą tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 15-18; toliau – ir atsiliepimas) nurodė, kad teisė praustis kūną šaltu vandeniu nėra ribojama, yra sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Pertvaros dušinėse yra įrengtos, nors nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo arba neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, kaip jis paskaičiuotas, tai leidžia daryti išvadą, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl to paties dalyko kreipiasi antrą kartą, kadangi dėl maudymosi duše po šiltu vandeniu ir privatumo užtikrinimo dušinėje yra priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3387-402/2018, todėl prašo teismo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja, apie posėdžio vietą ir laiką proceso šalims pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas dalyje netenkintinas, dalyje byla nutrauktina.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3387-402/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00571-2018-8) išnagrinėjo pareiškėjo A. A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje kreipėsi dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, dėl to, jog prausiantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes nėra atskirų kabinų, nėra atskirų persirengimo kabinų, nėra kur pasikabinti rūbų, netinkamas apšvietimas, temperatūra. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, atskirų kabinų, atskirų persirengimo kabinų įrengimo, yra tarp tų pačių šalių, ginčo dalykas bei pagrindas sutampa, nagrinėjamoje byloje ir kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3387-402/2018, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, atskirų kabinų, atskirų persirengimo kabinų įrengimo, nutrauktina.

Teismas šioje byloje vertina neturtinės žalos atlyginimą dėl kitų pareiškėjo nurodytų netinkamų sąlygų Alytaus pataisos namuose, t. y. neužtikrinant galimybės praustis po šiltu vandeniu kiekvieną dieną.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2011-03-31 nutartis Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas nurodo, kad praustis buvo leidžiama tik kartą per savaitę.

Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimybės kekvieną dieną nusiprausti šiltu vandeniu būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją, būtų teikęs prašymą ar skundą, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti.

Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Įvertinus byloje esančius duomenis, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. Š. bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, atskirų kabinų, atskirų persirengimo kabinų įrengimo, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė