- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2YT-781-979/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00031-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po tėvo A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė ir valdo jo palikimą: 0,3000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1,7000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1,3000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 4,6400 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. D.. Motina J. M. D., kuri buvo tėvo R. D. sutuoktinė, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai A. ir J. M. D. daugiau vaikų neturėjo, pareiškėjas buvo jų vienintelis sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Dar esant gyvam pareiškėjo tėvui A. D., Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, todėl vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, pareiškėjo tėvas padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko jo tėvo B. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Tačiau nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos jau A. D. mirus, o būtent 2000 m. birželio 1 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus: 0,3000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1,7000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1,3000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4,6400 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuo nuosavybės atkūrimo į šiuos sklypus pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad nuosavybės bei paveldėjimo teisės į šiuos žemės sklypus pereina jam savarankiškai, kadangi jis yra vienintelis pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą. Atitinkamai pareiškėjas niekada nesikreipė dėl jų teisinės registracijos savo vardu. Dėl aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto priėmimo pareiškėjas pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė, kadangi tuo metu pareiškėjo tėvas jokio turto nepaliko ir nuosavybės teisės į žemę jam dar nebuvo atkurtos. Pareiškėjas nurodė, kad savo tėvo palikimą yra priėmęs ir jį valdo, nes minėtus žemės sklypus prižiūri bei naudoja savo reikmėms jau daug metų, nuo pat tėvo A. D. mirties, t. y. daugiau kaip 21 metus. 0,3000 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra sodyba, kurioje pareiškėjas gyvena, ir kurią paveldėjo iš savo motinos J. M. D.. Pareiškėjas po savo tėvo A. D. mirties bei atkūrus jam nuosavybės teises, jo palikimą, t. y. žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai pradedamas juos valdyti, nežiūrint į tai kad šis palikimas atsirado praėjus 7 metams po tėvo mirties. Aplinkybes, kad žemės sklypus pareiškėjas yra priėmęs kaip palikimą ir faktiškai jį valdo, patvirtina ir seniūno pažyma, kuria seniūnas patvirtina, jog pareiškėjas po savo tėvo A. D. mirties prižiūri, tvarko ir naudojasi 7,94 ha ploto žeme, esančia (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie palikėjo palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą. Prašo priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra. Kadangi palikėjo palikimą sudaro ir statiniais neužstatyti žemės sklypai, dėl pareiškime pareikšto prašymo turėtų pasisakyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AD Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra. Po jo mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis.). Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. į 7,94 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos 2000 m. birželio 1 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jau mirusiojo A. D. vardu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Nagrinėjamu atveju, palikėjo A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis R. D. faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu (žemės sklypais). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikėjo palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas, nepareiškė.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas, pripažintina, kad po tėvo A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įpėdinis – R. D. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad palikėjo sūnus R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.