Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir M. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžiu, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Iš M. K. ir A. S. solidariai priteista G. L. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. M. K. ir A. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti iki jie sulauks pilnametystės arba prieš pilnametystę įgis turtą ar uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, 20 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo vykdymas subsidiariai nustatytas iš Ž. K., R. K., L. S. ir A. S..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. S., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 5 d., laikotarpyje nuo 18 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytą valandą, šalia nenaudojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pakraštyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas lytiškai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrą su (duomenys neskelbtini) G. L., gim. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. S., bei jų nusikalstamuose veiksmuose dalyvaujant neturintiems amžiaus, nuo kurio atsiranda atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus, A. S. ir E. B., nugirdė G. L. alumi, panaudojo fizinį smurtą, suduodant smūgius, A. S. ir E. B. laikant nukentėjusiosios rankas, kojas bei užspaudžiant burną, padarė kairės kaktos pusės, kairio skruosto odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir dešinėje čiurnoje, tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir atėmė galimybę priešintis, bei pasinaudoję jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią lytiškai su nukentėjusiąja santykiavo bei sudarė sąlygas A. S. tenkinti lytinę aistrą (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais M. K. išžagino ir seksualiai išprievartavo mažametę G. L.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nuteistasis M. K. neneigia savo kaltės dėl (duomenys neskelbtini) G. L. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, jis neginčija ir šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir prašo jas sumažinti.

Šis apelianto prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. K. nusikalto būdamas nepilnamečiu ir skirdamas jam bausmes bei nustatydamas konkrečius jų dydžius, vadovavosi bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais BK 91 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padaryti du labai sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 6 dalis) žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, veikta iš anksto apgalvota tiesiogine tyčia. Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, prieš (duomenys neskelbtini) asmenį. Nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai sukeltos sunkios pasekmės. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad nagrinėjamas įvykis G. L. psichiką tebeveikia traumuojančiai ir veiks ateityje jos emocijų ir elgsenos ypatumus, santykius su kitais asmenimis. Byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikos padarytos bendrininkų grupe ir apeliantas nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir apelianto asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad nuteistasis M. K., būdamas jauno amžiaus, teisiamas trečią kartą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyvus – jis buvo vyriausias ir laikomas grupės lyderiu. (Duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės pedagogės charakterizuojamas kaip lengvai bendraujantis, įtaigus, tačiau nepaisantis mokykloje nustatytos tvarkos, priekabiaujantis prie silpnesnių. 2009-03-06 mokyklos administracija už mokinio taisyklių pažeidinėjimą M. K. buvo laikinai pašalinusi iš mokyklos. M. K. buvo teikiama psichosocialinė pagalba, jam ir jo motinai buvo teikiamos socialinės pedagogės konsultacijos, tačiau, pedagogų nuomone, taikytos elgesio korekcijos priemonės nedavė laukiamų rezultatų - jam labiausia tiktų nuolatinė specialistų priežiūra uždaro tipo ugdymo įstaigoje (t. 2, b. l. 74-75). (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja nurodė, kad motinos pastangos paveikti sūnų, kad jis gerai mokytųsi tinkamai elgtųsi, nedavė rezultatų, tėvas gyvena atskirai (t. 2, b. l. 84). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad jis įkalinimo įstaigoje yra drausmingas. Iš nepilnamečių pataisos namų išduotos charakteristikos matyti, kad nuteistasis M. K. mokosi, pamokų metu elgiasi drausmingai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nuteistiesiems skirtuose renginiuose. Su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, lyderio pozicijų nesiekia, elgiasi drausmingai (t. 2, b. l. 78). Visos aptartos aplinkybės buvo detaliai ir išsamiai ištirtos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje.

Baudžiamasis įstatymas už mažamečio asmens išžaginimą (BK 149 straipsnio 4 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų, o už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą (BK 150 straipsnio 4 dalis) laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 13 metų. Sutinkamai su BK 90 straipsnio 5 dalimi nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų, o pagal BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmės minimumą nepilnamečiui sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, nuteistajam M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes mažesnes nei BK 149 straipsnio 4 dalies ir 150 straipsnio 4 dalies sankcijose nepilnamečiams nustatyti bausmės vidurkiai. Laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis nėra įstatyminio pagrindo.

Nuteistasis, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, skunde nurodo, kad jis daugiau nusikaltimų nedarys, mokysis, padės mamai. Tačiau šios aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu švelninti nuteistajam paskirtas bausmes. Apeliantas skunde kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtas bausmes, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam M.K. už jo įvykdytus labai sunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41, 54, 61, 80, 90, 91 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, subendrindamas nuteistajam M. K. paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Taip pat teismas teisingai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pridėjo dalį neatliktos bausmės, paskirtos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžiu. Taigi, apeliantui teisingai paskirta ir galutinė subendrinta bausmė.

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto nuteistojo M. K. prašymas – sušvelninti jam paskirtas bausmes - atmetamas.

Be to, apeliantas nesutinka ir su iš jo priteistu nukentėjusiajai neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad jis yra per didelis ir prašo jį mažinti.

Šis apelianto prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad iš jo priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra labai didelė.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra priteista ne vien iš apelianto nuteistojo M. K., bet iš kito nuteistojo A. S., t. y. 20 000 Lt suma yra priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų M. K. ir A. S. Tokiu būdu, kiekvienas iš nuteistųjų privalo nukentėjusiajai atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Antra, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ir mažinti jį nėra pagrindo.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje į visas paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas motyvuotai įvertino.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta tyčiniais nuteistųjų veiksmais. (Duomenys neskelbtini) nukentėjusioji buvo išžaginta ir išprievartauta keturių paauglių, jautė fizinį skausmą, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nuteistieji M. K. ir A. S. išžagino ir išprievartavo (duomenys neskelbtini), veikdami iš anksto numatyta tyčia. Nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo pažeminta nukentėjusiosios garbė ir orumas. Dėl mokinių patyčių nukentėjusiajai teko keisti mokyklą. Po įvykio nukentėjusioji išsakydavo suicidines mintis, todėl ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Vėliau, dėl elgesio sutrikimų, depresijos ir nuolatinių kalbų apie savižudybę buvo gydyta (duomenys neskelbtini). Pagal Teismo psichiatrijos – psichologijos išvadą byloje nagrinėjamas įvykis paveikė, veikia ir veiks ateityje nukentėjusiosios emocijų ir elgsenos ypatumus, santykius su kitais asmenimis. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų atsirado dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės, ir ji privalo būti atlyginta.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodytą aplinkybę - jo ir jo tėvų turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo materialinė padėtis bloga, kad jis neturi nei turto, nei uždarbio, taip pat įvertino ir jo tėvų materialinę padėtį bei aplinkybę, kad M. K. motina išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas iš nepilnamečių nuteistųjų M. K. ir A. S. solidariai priteisė 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti iki jie sulauks pilnametystės arba prieš pilnametystę įgis turtą ar uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai priteistą pinigų sumą nusprendė išieškoti iš jų tėvų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta, iš nuteistųjų M. K. ir A. S. priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir mažinti jos nėra teisinio pagrindo. Todėl apelianto prašymas - sumažinti iš jo nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį - atmetamas.

Be to, apeliantas prašo bausmės atlikimo pradžia jam skaičiuoti nuo 2009-07-06, nes būtent tą dieną jis buvo sulaikytas.

Šis apelianto prašymas taip pat negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

Bausmė yra skiriama nuosprendžiu, todėl ji negali prasidėti iki nuosprendžio paskelbimo. Visais atvejais nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o sutinkamai su BK 66 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Nagrinėjamoje byloje, apygardos teismas teisingai nustatė, kad M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia yra 2010-09-06, tai yra nuosprendžio paskelbimo data. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teismas nuteistajam M. K. į bausmės laiką įskaitė ir jo sulaikyme bei suėmime išbūtus laikotarpius nuo 2009-07-06 iki 2009-07-17 bei nuo 2010-07-01 iki 2010-09-06. Todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą - bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti jam nuo 2009-07-06.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.