Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovui advokatui G. B., suinteresuotiems asmenims V. K., D. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, dalyvaujant byloje suinteresuotiems asmenims V. K., D. K., V. K., I. K. ir VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas A. K. nurodo, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o ginčijama teismo nutartis yra teisėta.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. Mačiulių prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007, ir kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

Tais atvejais, kai sprendimas įtakoja į bylą neįtrauktų asmenų teises, proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus, atnaujinus procesą peržiūrint pačių teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Proceso atnaujinimas byloje nėra savitikslis, o reiškia procesinį veiksmą, kuriuo sudaromos teisinės prielaidos peržiūrėti jau įsigaliojusius teismo sprendimus (CPK 365 straipsnis). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo į teismą su prašymu (b. l. 49-51, t.1, b.l. 5-8, t.2) atnaujinti procesą kreipėsi tuo pagrindu, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu išsprendęs civilinę bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, nusprendė ir dėl jo - neįtraukto į bylą asmens, teisių ar pareigų. Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi patenkino prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Tuo atveju, kai procesas byloje atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), visa byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 2K-3-544/2004). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atnaujinus procesą byla nagrinėtina iš naujo, tačiau atsižvelgiant tik į tai, kiek įsiteisėjęs Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimas gali pažeisti suinteresuoto asmens V. K. teises ir įstatymų saugomus interesus.

Pagal bylos duomenis matyti, jog civilinėje byloje pareiškėjas A. K. pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, yra išaiškinęs, kad pagal CK nustatytą reglamentavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai).

2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);

3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. 4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

Viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Aplinkybės, kad neteisėtai statybai panaudotos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, įdėtas jo darbas, lėšos ar panaudoti kiti jo ar pasitelkti resursai, neturi teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; bylos Nr. 2K-3-514/2008).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, dėl pareiškėjo A. K. daiktų valdymo teisėtumo sprendė, kad valdymo teisėtumą nustatė Jurbarko rajono apylinkės teismas, o atnaujinus procesą nagrinėjamu atveju teismas nevertino teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Su tokiu teismo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, nes nagrinėjant A. K. pareiškimą pirmosios instancijos privalėjo, net ir nesant ginčo dėl pareiškėjo valdymo teisėtumo, savo iniciatyva (CPK 443 straipsnis) aiškintis aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas, ar teisės aktų nustatyta tvarka pastatytas nekilnojamasis daiktas, turėtų taikyti statybą reglamentuojančius teisės aktus.

Kolegija pažymi, kad šioje byloje teismas taip pat nepasisakė dėl CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, taikymo, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo nuo 2003 metų liepos 1 d., ir pagal 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 m., tačiau teismas nenustatinėjo nuo kada pareiškėjas pageidaujamus įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatus pradėjo valdyti, ar iki 2003 m. liepos 1 d. buvo praėję dešimt metų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo, taip pat darytina išvada, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atnaujintą bylą, iš esmės nenagrinėjo pareikštų reikalavimų, nerinko įrodymų ir nenagrinėjo aplinkybių susijusių su pareikštais reikalavimais. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami įrodymai ir nedaromos išvados dėl pareiškimo reikalavimų esmės (neatskleista bylos esmė), panaikinus apskųstą nutartį byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 2A-287/2007).

Esant šioms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.