Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria jam ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi V. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šios priemonės taikymas vėlesnėmis teismų nutartimis jam buvo tęsiamas.

2. Skundžiama nutartimi V. K. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas tai motyvavo tuo, kad V. K. ambulatorinis stebėjimas neužtikrina priverčiamųjų medicinos priemonių tikslų – neleisti jam daryti pavojingas veikas, kadangi jis nesilaiko ambulatorinio gydymo režimo, nereguliariai vartoja vaistus, gydymo metu vartoja alkoholį, galimai panaudojo fizinį smurtą prieš motiną, dėl ko prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, savo elgesiui bei ligai nėra pakankamai kritiškas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Esminis apelianto argumentas yra tai, kad jis pageidauja būti gydomas ne VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Iš skundo matyti, kad jis neginčija paties priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo iš ambulatorinio jo gydymo į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas tokios priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

7. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo kita, pagrįstai rėmėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) centro V. K. psichikos būklės įvertinimo aktu, šio centro atstovės V. D., V. K. gydančios gydytojos psichiatrės A. Š. ir jo motinos O. R. paaiškinimais. Šiais duomenimis nustatyta, kad V. K. nereguliariai vartoja vaistus, vartoja alkoholį, būdamas neblaivus galimai sumušė savo motiną, jis nėra kritiškas dėl savo būklės ir veiksmų, jam pasireiškia haliucinacijos. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ambulatorinio gydymo metu V. K. motina neturėjo įtakos jo elgesiui, ji toleravo jo alkoholio vartojimą, nors tai daryti su vaistais yra pavojinga tiek pačiam V. K., tiek ir aplinkiniams. Be viso to, šiuo metu prieš V. K. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už nežymų motinos sveikatos sutrikdymą. Šio įvykio metu V. K. taip pat buvo neblaivus. Visa tai rodo, kad V. K. psichinės sveikatos būklė negerėja. Priešingai, byloje yra duomenų, kad dėl kritikos stokos savo psichikos būklei ir elgesiui jis tampa pavojingesnis visuomenei. Kaip nurodė V. K. gydanti gydytoja A. Š., dėl V. K. elgesio ir sveikatos būklės ji išrašė jam siuntimą gydytis stacionariai psichiatrijos ligoninėje. Bylos duomenimis, šiuo metu V. K. ir gydomas psichiatrijos stacionare. Tai vėlgi leidžia spręsti, jog jo psichikos būklė negerėja bei nėra stabili.

8. V. K. pageidauja priverstinį gydymą stacionare tęsti ne VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o kitoje gydymo įstaigoje. Tačiau asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nėra laisvas pasirinkti konkrečią gydymosi įstaigą. Lietuvos Respublikoje tik VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė pagal kompetenciją taiko specializuotą stacionarinį gydymą, kuomet asmeniui skiriama priverčiamoji medicinos priemonė. Tai patvirtina ir į bylą gautas pranešimas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, kuriame nurodyta, jog Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra vienintelė specializuota įstaiga, teikianti tokią paslaugą.

9. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, padarė teisingą išvadą, jog V. K. taikytą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tikslinga ir reikalinga pakeisti į jo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taigi, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, šio teismo išvadų, su kuriomis apygardos teismas sutinka, apelianto skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti V. K. (V. K.), kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.