Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudž. byla Nr. 1NTA-455-349/2008

2008 m. spalio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P., jo gynėjo advokato Artūro Balčiūno ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 9 d., apie 17 val. 20 min., Panevėžio rajone, Piniavos gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) tarnybiniame automobilyje ŠKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), davė 200 litų kyšį Panevėžio miesto VPK viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio patruliams S. G. ir E. Ž., siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos, tai yra už tai, kad policijos pareigūnai nefiksuotų pažeidimo dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemonės ir netrauktų administracinėn atsakomybėn.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo skundus atmesti, nuteistasis prašė jo skundą tenkinti, prokurorės skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo ir jo gynėjo skundus tenkinti, prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo

Nuteistojo gynėjas prašymą perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 227 str. 2 d. į BK 227 str. 1 d. argumentuoja tuo, kad nuteistojo veikoje nėra BK 227 str. 2 d. numatytos veikos kvalifikuojančio požymio – didesnės nei 250 MGL vertės kyšio davimo. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. BK 227 str. 2 d. dispozicijoje nurodyti du alternatyvūs papirkimą kvalifikuojantys požymiai – didesnės negu 250 MGL vertės kyšio davimas arba siekimas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Pastarasis veiką kvalifikuojantis požymis pasireiškia tuo, kad kyšis duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus ar neteisėtai neveiktų, ir taip neteisėta veika patenkintų kyšio davėjo interesus. Bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistasis policijos pareigūnams davė 200 Lt vertės kyšį, siekdamas neteisėtos pareigūnų veikos, t. y. už tai, kad pareigūnai nefiksuotų pažeidimo dėl transporto priemonės vairavimo, neturint teisės vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemones ir netrauktų administracinėn atsakomybėn. Nuteistojo gynėjas skunde šių faktinių bylos aplinkybių neginčija. Kadangi nuteistojo veikoje nustatytas vienas iš papirkimą kvalifikuojančių požymių – kyšio davimas valstybės tarnautojams, siekiant jų neteisėtos veikos (neteisėto neveikimo), jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., todėl gynėjo prašymas perkvalifikuoti nuteistojo veiką į BK 227 str. 1 d. atmestinas.

Dėl bausmės

Teismas nuteistajam pagal BK 227 str. 2 d. paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Su tokia bausme nesutinka tiek prokuroras, teigdamas, kad ši bausmė aiškiai per švelni, tiek nuteistojo gynėjas, prašydamas nuteistajam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tiek nuteistasis, teigdamas, kad bausmė per griežta.

BK 54 str. išdėstyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Bausmė laikoma teisinga, kai ji yra adekvati nusikalstamai veikai. Pagrindiniai prokuroro skundo argumentai, kuriais jis motyvuoja savo teiginius dėl paskirtos neteisingos bausmės, yra šie: teismas neatsižvelgė į nuteistojo nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pobūdį, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą, nepagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šie argumentai nepagrįsti. Teismas, bausmės skyrimo motyvuose teisingai nurodydamas, kad J. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, įvertino dvi pirmąsias skunde minimas aplinkybes. Vertinant nuteistojo veikos pavojingumą, būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes. Teismas pripažino, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad papirkimą jis padarė, veikdamas staiga susiformavusia tyčia, tai nebuvo iš anksto apgalvotas ir ruoštas nusikaltimas. Papirkimą privilegijuojantis požymis yra mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio davimas, o nuteistojo pareigūnams duoto kyšio vertė nedaug viršija šį dydį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo veikos pavojingumas nebuvo didelis. Prokuroras, skunde, vertindamas nuteistojo asmenybės pavojingumą, teisingai nurodo, kad jis anksčiau teistas šešis kartus, nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesnės J. P. nusikalstamos veikos buvo kito pobūdžio, analogiškų šiai nusikalstamų veikų jis nėra padaręs, nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs. Be to, bausmės skyrimui reikšmingi kaltininko asmenybės požymiai negali būti susiję tik su jo nusikalstamos praeities vertinimu. Iš nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis 2008-07-31 įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje, darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas gerai, kartu su sugyventine išlaiko jos mažametį vaiką.

Prokuroras prašymą pašalinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi – motyvuoja tuo, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, o savo kaltę pripažino ir pareiškė besigailintis tik teisiamojo posėdžio metu. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytos aplinkybės lengvinančia kaltininko atsakomybę ir tuomet, kai jis ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jo duoti parodymai yra reikšmingi bylos aplinkybių nustatymui ir teisingo sprendimo priėmimui. Nagrinėjant bylą teisme, J. P. išsamiai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškino savo veikos motyvus, gailėjosi nusikaltęs, o tai rodo jo sugebėjimą kritiškai vertinti savo elgesį. Šie parodymai sutapo su liudytojų – policijos pareigūnų S. G. ir E. Ž. parodymais ir neabejotinai turėjo reikšmės bylos aplinkybių nustatymui, todėl teismas pagrįstai pripažino nuteistojo veikoje po nusikaltimo buvus šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nuteistasis skunde savo teiginį apie jam paskirtą per griežtą bausmę sieja ne su bausmės dydžiu, bet su prašymu atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, jokių argumentų dėl bausmės trukmės nenurodo, todėl šis skundo argumentas plačiau nenagrinėtinas.

Gynėjo prašymas skirti nuteistajam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę susijęs su jo prašymu perkvalifikuoti nuteistojo veiką į BK 227 str. 1 d., kurios sankcija numato kelias švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmės rūšis Tuo tarpu BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimas nuteistajam galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta BK 62 str. 1 d. arba 2 d. numatytų sąlygų visuma arba esant pagrindui manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Byloje nėra šiose normose numatytų aplinkybių, to netvirtina ir nuteistojo gynėjas savo skunde, todėl jo prašymas skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė tinkamai individualizuota, atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, ji nėra nei aiškiai per švelni, nei per griežta, todėl ją keisti skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, tik nustačius visas BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. Nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka šiame straipsnyje nurodytas dvi pirmąsias sąlygas. Trečioji būtina sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – yra vertinamojo pobūdžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. trimis pirmaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis nepasinaudojo šia teismo suteikta galimybe ir vėl darė nusikaltimus. Nuteistojo skunde nurodytos ir šiame sprendime jau aptartos jo šeiminės, darbo aplinkybės patvirtina jo skundo teiginius apie pastangas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę, tačiau naujo nusikaltimo padarymas rodo, kad jis nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir nėra pasiruošęs gyventi, laikydamasis įstatymų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, apeliantui realiai neatliekant paskirtosios bausmės. Nuteistasis skunde teigia, kad jam, atliekant laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų jo sugyventinės, jos sūnaus turtiniai interesai ir jo tėvo, kurio nėra kam prižiūrėti sveikata. Šie argumentai nepagrįsti, nes nuteistajam nustatyta neilga bausmės trukmė, nuteistojo tėvui yra nustatytas tik vidutinių poreikių lygis, vadinasi, jam nėra būtina nuolatinė priežiūra, kurios, atsižvelgiant į nuteistojo darbovietės pateiktoje charakteristikoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis dirba kituose miestuose, jis negali užtikrinti, nuteistojo sugyventinė yra darbingas asmuo, o nepilnamečiams vaikams įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama socialinė parama.

Tenkinti skundus juose išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jie atmestini.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo J. P., jo gynėjo advokato Artūro Balčiūno ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinius skundus atmesti.