Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-479-789/2017 Proceso Nr. 3-61-3-02158-2016-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2; 12.2.3; 12.13; 55.1.

2017 m. sausio 23 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2016-05-25 teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2015-12-22 sprendimą Nr. FR0682-794 (toliau – ir Klaipėdos AVMI Sprendimas), panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-02-29 sprendimą Nr. 68-51 (toliau – ir VMI Sprendimas), panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-05-02 sprendimą Nr. S-89(7-57/2016) (toliau – ir MGK Sprendimas) (b. l. 1–5).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2015-09-30 patikrinimo akte Nr. FR680-674 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodė, kad pareiškėjui priskaičiuotina papildomai sumokėti į biudžetą 3 372,78 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2011 m. Paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI padarė išvadą, kad pareiškėjui 2011 m. trūko 72 209 Lt pajamų išlaidoms pagrįsti. Teigė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjo mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Mano, kad pareiškėjo pajamos, santaupos ir išlaidos galėjo būti nustatytos pagal realiai buvusius faktus, jei mokesčių administratorius būtų įvertinęs tai, kad nuo 2008 m. pareiškėjas vedė bendrą ūkį su sutuoktine, todėl jų pajamos ir išlaidos 2011 m. buvo bendros. Taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius neįvertino iki santuokos sudarymo pareiškėjo sutuoktinės sukauptas santaupas bei neįvertino pareiškėjo galimybės sutaupyti automobilio įsigijimui reikalingos sumą, ar jos dalį. Paaiškino, kad pareiškėjas su sutuoktine bendrą ūkį vedė ne nuo santuokos sudarymo (2011-07-09), o nuo 2008 m. Nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė turėjo sukaupusi mažiausiai 40 000 Lt santaupų. Teigė, kad, atliekant pareiškėjo 2007–2011 m. pajamų ir išlaidų skaičiavimus neįtraukus jo sutuoktinės, su kuria minėtu laikotarpiu pareiškėjas vedė bendrą ūkį, atlikti skaičiavimai buvo netikslūs ir nepagrįsti.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pateiktais dokumentais nustatė, kad iki 2007 m. pareiškėjas niekur nedirbo ir pajamų negavo. Pareiškėjo 2007–2009 m. gautos pajamos sudarė 15 760 Lt, o patirtos išlaidos sudarė 42 609 Lt. Įvertinus pareiškėjo 2007–2009 m. gautas pajamas, patirtas išlaidas ir turėto piniginių lėšų likučio (banke ir ne banke) pokyčius kiekvienų metų pradžiai ir pabaigai, nustatyta, kad 2007–2009 m. pajamų – išlaidų balansai buvo neigiami, t. y. Pareiškėjui trūko pajamų patirtoms išlaidoms pagrįsti: 2007 m. – 5 448 Lt, 2008 m. – 19 792 Lt, 2009 m. – 1 752 Lt. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. gavo 75 469,20 Lt pajamų ir patyrė 71 517,31 Lt išlaidų, 2011 m. gavo 51 464,70 Lt pajamų ir patyrė 128 894,62 Lt išlaidų. Nurodė, kad, įvertinusi pareiškėjo 2011 m. turėtas išlaidas ir pajamas, nustatė, kad pareiškėjui 2011 m. trūko 72 209 Lt patirtoms išlaidoms padengti, t. y. automobiliui Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) įsigyti.

VMI atsiliepime paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas gyveno santuokoje ir vedė bendrą namų ūkį nuo 2011-07-09, o išlaidas automobiliui Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) įsigyti patyrė 2011-03-01, t. y. iki santuokos sudarymo. Mano, kad pareiškėjo išlaidos už įsigytą turtą iki santuokos sudarymo pagrįstai priskirtos išimtinai tik pareiškėjui. Nurodė, kad įvertino pareiškėjo pateiktus ir mokestinėje byloje esančius duomenis apie jo sutuoktinės gautas pajamas užsienyje, kurios sudaro 4 441 Airijos svarų, t. y. apie 19 468,54 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė gavo ne tik pajamas, tačiau patyrė ir išlaidas, todėl pateikti duomenys nesudarė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo sutuoktinė turėjo piniginių lėšų dengti pareiškėjo 2011 turėtas išlaidas. Pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė nei tiriamuoju, nei tikrinamuoju laikotarpiu nėra deklaravusi, jog turi santaupų ne bankinėse įstaigose. Piniginių lėšų bankinėse įstaigose mokesčių administratorius nenustatė, o kitokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo poziciją, jis nepateikė. Pareiškėjas apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio nesutikimo motyvais, kurių objektyviais įrodymais nepagrindė (b. l. 36–41).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad

formaliai vertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos ir bendro ūkio vedimo aplinkybes. Prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas neprivalėjo deklaruoti visų savo išlaidų.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad mokesčių administratorius atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir 2015-09-30 surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. turėjo 72 209 Lt neapmokestintų pajamų, nuo kurių privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) (MGK byla, b. l. 34–41). Klaipėdos AVMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir pareiškėjui nurodė sumokėti 3 378,42 Eur GPM bei susijusias sumas (MGK byla, b. l. 16–18). Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVMI Sprendimu, pateikė VMI skundą, kuriame prašė Klaipėdos AVMI Sprendimą panaikinti (MGK byla, b. l. 11–14). VMI Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (MGK byla, b. l. 7–9). Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu, dėl jo teikė skundą MGK, kuri MGK Sprendimu jo skundą atmetė ir paliko galioti VMI Sprendimą (MGK byla, b. l. 1–4, 144–150). Pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, mano, kad mokesčių administratorius mokėtinus mokesčius apskaičiavo neišsamiai ir netinkamai įvertinęs pateiktus motyvus, todėl prašo ginčijamus sprendimus panaikinti.

Iš ginčijamo VMI Sprendimo matyti, kad pareiškėjui mokėtini mokesčiai apskaičiuoti, vadovaujantis VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), taikant išlaidų metodą. Išlaidų metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas; taikant šį metodą, vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis (Taisyklių 14, 15 p.). Kai nėra įmanoma tiksliai nustatyti neapmokestintų pajamų šaltinį, yra taikoma MAĮ 70 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014, 2006-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-836/2006).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad VMI patikrinimo metu vertino pareiškėjo pajamas ir patirtas išlaidas laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. VMI Sprendime nurodė, kad mokesčio bazę pareiškėjui nustatė remdamasi bankų sąskaitų išrašais, pareiškėjo paaiškinimais, mokesčių administratoriaus turima informacija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, Lietuvos statistikos departamento pateikta informaciją bei kita patikrinimo metu surinkta informacija. VMI Sprendime nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių faktiškai patirtas išlaidas būtiniems poreikiams patenkinti bei išlaidas namų ūkiui ir buičiai sutvarkyti. Mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose konstatavo, kad pareiškėjo išlaidos viršijo disponuojamas pajamas ir šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių realius pajamų šaltinius pagrindžiančių įrodymų. Byloje iš esmės spręstinas klausimas, ar mokesčių administratorius pagrįstai mokesčius apskaičiavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str., ir ar apskaičiuotų mokesčių sumos iš esmės yra pagrįstos byloje esančiais duomenimis.

Pareiškėjas skunde teigia, kad pareiškėjo pajamos, santaupos ir išlaidos galėjo būti nustatytos pagal realiai buvusius faktus. Kaip matyti iš MAĮ 70 str. 1 d., mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitą, (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT 2010-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010). Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. nustatyti mokesčių mokėtojo elgesio atvejai, kada mokestinės prievolės dydis gali būti apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kiek tai susiję su VMI administruojamais mokesčiais, yra detalizuojami Taisyklių 4 p. Pagal Taisyklių 4.1 p. įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais).

MGK byloje pateiktas pareiškėjo 2015-09-14 paaiškinimas Nr. AC19-46, kuriame nurodyta, jog 2011 m. pareiškėjas įsigijo automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt, tačiau iš kokių pajamų – neaiškins (MGK byla, b. l. 42). MGK byloje taip pat pateikti duomenys apie mokestinio patikrinimo metu pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas (MGK byla, b. l. 84–87, 90–91, 93–95, 124, 127, 137–138). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nustatyta, kad 2011 m. pareiškėjo išlaidos ženkliai viršijo jo gautas pajamas ir pareiškėjas iš esmės negalėjo objektyviais įrodymais pagrįsti šių patirtų išlaidų. Minėtų duomenų pagrindu mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2011 m. gautas pajamas ir turėtas išlaidas, nustatė, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų automobiliui Mercedes (duomenys neskelbtini) įsigyti. Taigi, šiuo atveju mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagrįstai ir teisėtai taikė mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydamas išlaidų metodą ir kvalifikuodamas pareiškėjo pajamas kaip nepagrįstas realiais gavimo šaltiniais.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini) galėjo įsigyti iš santaupų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d. yra nurodyta, jog įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendra įrodinėjimo taisyklė, kuri suponuoja išvadą apie vienodą proceso šalių teisę bei pareigą teikti įrodymus. Ji šiuo atveju neatsiejama nuo MAĮ 67 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti atsakovės sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontraargumentų teikimu. MAĮ 67 str. 2 d. yra nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Tačiau apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai. Taigi, pagal MAĮ 67 str. įtvirtintas įrodinėjimo taisykles neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka būtent mokesčių mokėtojui (LVAT 2016-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2626-575/2016). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo turėtas santaupas, o tik abstrakčiai nurodė, kad tokių galėjo turėti.

Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje iš esmės akcentuoja aplinkybę, kad mokesčių administratorius nevertino pareiškėjo sutuoktinės R. M. (buvusi pavardė Z., toliau – R. M., Sutuoktinė) pajamų ir išlaidų bei teigė, kad Sutuoktinė pareiškėjų davė lėšų įsigyti automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini). Tarp ginčo šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėjas ir R. M. santuoką įregistravo 2011-07-09, tuo tarpu automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įsigijo 2011-03-01 (MGK byla, b. l. 121), t. y. iki santuokos su R. M. sudarymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 str. nustatyta, kad sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad iki santuokos sudarymo įgytas turtas yra laikytinas asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad CK nustato specialų turto režimą tik sutuoktinių turtui. Teismas vertina, kad dėl kartu gyvenančių asmenų turto laikymo bendrąja jungtine partnerių nuosavybe, taip pat ir dėl pareiškėjo sutuoktinės galimo lėšų naudojimo automobiliui Mercedes (duomenys neskelbtini) įsigyti, galėtų būti sprendžiama teismine tvarka arba sutuoktinių rašytiniu susitarimu. Šiuo aspektu teismas neneigia galimybės, kad asmenys iki santuokos sudarymo iš esmės gali vesti bendrą ūkį, tačiau pažymi, jog tokios aplinkybės turi būti įrodytos byloje esančiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti pareiškėjo ir Sutuoktinės bendrai turėtas išlaidas, gyvenimą kartu ar kitas aplinkybes, kurios galėtų būtų vertinamos kaip bendro ūkio vedimo požymiai. Teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos (LVAT 2011-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-999/2010). Teismas vertina, kad pareiškėjas nepateikė jokių juridinę galią turinčių įrodymų, pagal kuriuos teismas ar mokesčių administratorius galėtų vertinti, kad pareiškėjas ir Sutuoktinė bendrai vedė ūkį iki santuokos sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys patyrė išlaidas įsigyjant automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, neįrodžius pareiškėjo ir Sutuoktinės bendro ūkio vedimo, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo vertinti, ar Sutuoktinė galimai turėjo lėšų ir suteikė jas pareiškėjui automobilio Mercedes (duomenys neskelbtini) įsigijimo tikslais.

Pareiškėjas MGK Sprendimo nepagrįstumą grindžia ir tuo aspektu, jog MGK Sprendime neteisingai vertino pareiškėjo argumentus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu MGK jis dėstė, norėdamas paaiškinti pradinio atsisakymo teikti duomenis mokesčių administratoriui priežastis. Šiuo atžvilgiu sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad MGK Sprendime neteisingai įvertino pareiškėjo argumentus minėtu aspektu. Tačiau teismas pažymi, kad šis MGK Sprendimo netikslumas nelėmė pareiškėjui nepalankaus galutinio sprendimo priėmimo. Teismas vertina, kad MGK Sprendimas iš esmės yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, jis nei teismui, nei MGK nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas pajamas ar išlaidas.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad mokesčių administratorius tinkamai ir išsamiai ištyrė mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.