Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 93-722 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuteistasis A. J. Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo NĮ 30 a str. 1 pastr. 49 str. 1 d. – 15 metų laisvės atėmimo. Aukščiausiojo Federacijos teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi Niurnbergo-Fiurto teismo nuosprendis pakeistas ir galutinė bausmė pakirta – 15 metų laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 2 aplinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 30 a. str. 1 pastr. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta - 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2005 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 11 d. Komisijos 2016 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 93-722 nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 93-722 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis A. J. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 93-722 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis atkartoja Komisijos nutarime išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir nurodo, kad jam nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija - abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra kompetentinga ir įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus. Nuteistojo teigimu, netvirtindamas Komisijos nutarimo, teismas paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog prikišant jam padarytą nusikaltimą – jis yra baudžiamas du kartus. Be to, apylinkės teismo argumentai neatitinka realybės, kadangi jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, be to, yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, jo rizika žema - 28 balai, galiojančių nuobaudų neturi.Nuteistajam taip pat nesuprantamas teismo priekaištas dėl to, kad jis dalyvavo bado akcijoje prieš BVK pakeitimus. Jis nurodo, jog šią akciją palaikė taip pat, kaip ir visi jo lokalinio sektoriaus gyventojai. Nuteistojo nuomone, šis skundžiamos nutarties argumentas yra niekinis.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog suvokia, kad jo prašymas neįpareigoja teismo elgtis kitaip, nei numato įstatymas tačiau prašo teisingai ir objektyviai vertinti visas faktines bylos aplinkybes.Nuteistojo teigimu, jis turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių siektų laisvėje, dirbtų, puoselėtų socialinius ryšius, padėtų šeimai, greičiau išmokėtų priteistą ieškinį. Taip pat pasižada laikytis visų paskirtų įpareigojimų.Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau visgi jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis nors ir suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti dėl prieinamų darbo sąlygų. A. J. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, be to, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams. Nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Teismo vertinimu, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir ta aplinkybė, jog neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas jis vertina kaip neišvengiamus savitarpio santykius didelėje žmonių grupėje. Be to, nuteistasis 2015 m. rugsėjo 3-15 d. dalyvavo bado akcijoje prieš BVK pakeitimus. Nors pats nuteistasis teigia, kad taip jis išreiškė savo nuomonę, tačiau teismo vertinimu, tai tik parodo, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir nesugeba prie jų prisitaikyti, be to, pasirenka netinkamus problemų sprendimo būdus. Pažymėtina ir tai, jog nustatyti 2 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, į kuriuos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą, gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui lemiamos reikšmės neturi, kadangi to nepakanka pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo.Nors ir sutiktina su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis A. J. mokėsi, įgijo specialybę, palaiko ir brangina socialinius ryšius su artimaisiais, turi išsikėlęs tikslus, 1 kartą buvo skatintas ir pan., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo A. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. J. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.