Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-521-80/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2A-521-80/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
R. I.
Atsakovas
valstybės įmonei Tauragės miškų urėdija
Kategorijos
  • 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Gailiūnas Civilinė byla Nr. 2A-521-80/2010Teisėjas A. Bazilius Procesinio sprendimo kategorijos:15.3.1; 16.5.5; 16.7; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gailiūnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė ir Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui R. I., atsakovo atstovui Irenai Rimeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. I. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Tauragės miškų urėdija dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, lėšų, išskaitytų iš darbo užmokesčio žalai atlyginti, priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. I. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė iš atsakovės VĮ Tauragės miškų urėdijos priteisti 592 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei pripažinti netekusiu galios VĮ Tauragės miškų urėdijos 2008-11-26 urėdo įsakymą Nr. ĮP-214K „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. I. ir nuostolių atlyginimo“. Nurodė, kad 2008-11-19–2008-11-20 dirbo apsaugos darbuotoju, kai įmonės vairuotojai pranešė, kad iš mašinų bakų dingo 510 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 1558,08 Lt, bei sugadintas 253 Lt vertės vieno bako užraktas. Apžiūrėjęs įvykio vieta, ieškovas nepastebėjo sugadintų spynų, išleisto kuro pėdsakų, nebuvo matuojamas išleisto ir likusio kuro kiekis. 2008-11-20 parašė paaiškinimą atsakovui apie jam žinomas įvykio aplinkybes bei iš susijaudinimo dėl susiklosčiusios situacijos pasirašė sutikimą, jog per 6 mėnesius dalimis sumokės 1776,05 Lt dydžio žalą už dingusį kurą ir sugadintą spyną. Sužinojęs, kad atsakovas nesikreipė į policiją ir tik iš kelionės lapų nustatė kuro likučius, kreipėsi į urėdą atsisakydamas toliau dengti patirtą žalą. 2008-11-26 atsakovas paskyrė jam drausminę nuobaudą – pastabą – ir nurodė kas mėnesį iš darbo užmokesčio išskaičiuoti po 296 Lt. Mano, kad šis sprendimas priimtas nepagrįstai, nes ieškovo kaltės nenustatyta. Be to, budinčiojo apsaugos darbuotojo pareigybės nuostatuose nenurodyta, kad šis darbuotojas atsako už automobiliuose esantį kurą, kuris nėra jam perduodamas saugoti. Paprašius atsakovo nutraukti lėšų išskaitymą ir grąžinti sumokėtus pinigus, atsakyta, jog nuostoliai padaryti dėl jo aplaidumo, todėl prašymas netenkintas. Dėl šių priežasčių atsakovas turi atlyginti turtinę žalą. Taip pat ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi atsakovas grasindamas atleisti iš darbo, psichologiškai spausdamas jį privertė pasirašyti prašymą dėl žalos atlyginimo ir lėšų išskaitymo iš darbo užmokesčio. Ieškovas dėl kuro dingimo nebūdamas kaltas išgyveno, sutriko sveikata, vartojo vaistus, tapo nervingas, blogai miegojo, jautėsi pažemintas, nukentėjo jo reputacija. Be to, visi atsakovo darbuotojai gavo 300 Lt kalėdines premijas, o jam dėl drausminės nuobaudos skyrimo ši premija neskirta.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-08-24 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas, kreipęsis į darbo ginčų komisiją, kaip į išankstinę darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, kuri atmetė jo prašymą dėl darbo ginčo, komisijos sprendimo neskundė ir dėl šios priežasties jo ieškinio reikalavimai teisme negali būti tenkinami. Teismas manė, kad ieškovo kaltė dėl kuro vagystės nustatyta, kadangi kuro vagystės fakto nepastebėjo, nors privalėjo pastebėti. Kitų ieškinio reikalavimų teismas nesprendė motyvuodamas tuo, jog sprendimu atmeta ieškinio dalį dėl nuobaudos panaikinimo ir kitų reikalavimų sprendimas neteko prasmės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-08-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodo, kad teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas netinkamai vertino ieškovo liudijimus, kad apie kuro vagystę policijai pranešta tik po kelių dienų, be to, apsaugos sargui prižiūrint teritoriją neįmanoma nepastebėtam išgabenti pusę tonos degalų. Antra, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui parvykusių automobilių saugoti niekas neperdavė ir nenurodė, koks jų bakuose degalų likutis. Be to, atsakovas nepateikė neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad 2008-11-20 dingo 510 litrų kuro. Ieškovas skunde akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nei vagys, nei įkalčiai, nei faktas, ar vagystė apskritai buvo padaryta. Ieškovas abejoja, ar galima tvirtinti vagystės faktą, jei policijos pareigūnai net netikrino degalų trūkumo fakto, o pasikliovė atsakovės pateikta medžiaga apie degalų trūkumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, o apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra nepagrįsti, o kai kurie jų – melagingi. Po vagystės pats ieškovas prašė, kad iš jo darbo užmokesčio būtų atskaičiuojami atsakovui padaryti nuostoliai per prašomą terminą. Taip pat nurodo, kad duomenys apie degalų kiekius suvedami į kompiuterinę programą ir sulyginami su vairuotojų kelionių lapuose pažymėtais kiekiais. Su ieškovu visada bendravo geranoriškai, o praėjus dviem mėnesiams siūlė kreiptis dėl žalos dalies sumažinimo, tačiau tokio prašymo negavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovui R. I. pagal darbo sutartį dirbant pas atsakovą VĮ Tauragės miškų urėdijoje apsaugos darbuotoju, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, iš 2008 m. lapkričio mėn. iš 19 d. į 20 d. naktį iš urėdijos teritorijoje esančių automobilių kuro talpyklų buvo pavogta kuro už 1558,05 Lt ir sugadintas vieno automobilio kuro bako užraktas už 253 Lt. Iš viso padaryta žala urėdijai už 1776,05 Lt. Darbdavys 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – pastabą už aplaidumą darbe – ir nurodė padarytos žalos atlyginimą išskaityti iš jo darbo užmokesčio kas mėnesį po 296 Lt.

Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

Pagal DK 286 straipsnį darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos ir teismas. Darbo ginčų komisijos yra pirminis ir privalomas darbo ginčus nagrinėjantis organas. Kol darbo ginčas neišnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, kreiptis į teismą dėl darbo ginčo nagrinėjimo darbuotojas negali. Jeigu kreipiamasi tiesiogiai į teismą, nesilaikant išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovui nesikreipus į darbo ginčų komisiją dėl drausminės nuobaudos panaikinimo byla buvo sustabdyta, suteikiant ieškovui galimybę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovo prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, jį atmetė dėl kreipimosi į šią komisiją termino, nustatyto DK 296 straipsnyje, pažeidimo. Šio darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovas neskundė, o pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu ieškinį atmetė. Be to, teismas sprendime nurodė, kad drausminė nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai, nes jis aplaidžiai atliko savo pareigas, dėl to darbdaviui buvo padaryta žala. Ši teismo sprendimo dalis pagrįsta. Ieškovas neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo atmestas jo prašymas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, todėl teismas turėjo pagrindą ieškinio netenkinti ir palikti jį nenagrinėtą. Tačiau teismas šį darbo ginčą išnagrinėjo iš esmės ir nustatė, kad drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, nes ieškovas pažeidė darbo drausmę, neišsaugojo jam patikėto saugoti darbdavio turto.

Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas tinkamai atliko savo pareigas ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nėra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 19 d. naktį iš ieškovo saugomoje teritorijoje esančių automobilių buvo pagrobtas kuras bei sugadintas vieno automobilio kuro bako užraktas už 1776,05 Lt. Pagal ieškovo pareiginius nuostatus jo pareiga yra saugoti teritorijoje esantį turtą, tačiau šią pareigą jis atliko aplaidžiai, jo darbo metu pagrobtas didelis kiekis dyzelinio kuro. Tokį didelį kuro kiekį – 510 litrų – pavogti iš kelių automobilių kuro bakų, rūpestingai atliekant pareigas, nebuvo įmanoma. Todėl naikinti ar keisti sprendimą šią sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo.

Dėl materialinės žalos atlyginimo

Darbuotojas, dėl kurio kaltės padaryta žala darbdaviui, privalo ją atlyginti Darbo kodekso nustatyta tvarka ir atvejais. Šio kodekso 255 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai ją padarė darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka nustatyta DK 258 straipsnyje. Pagal šio straipsnio prasmę darbuotojo padarytos žalos atlyginimą darbdavys gali išieškoti bendra tvarka, pareikšdamas ieškinį darbuotojui teisme. Tuo atveju, kai darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršija jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, ji gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.

Darbdavio nustatyta ieškovo padaryta žala yra 1776,05 Lt. Iš byloje esančių atsiskaitymo lapelių matyti, kad ieškovo mėnesinis darbo užmokestis nesiekia 1000 Lt, t. y. padaryta žala yra didesnė už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, todėl darbdavys neturėjo teisės duoti nurodymą padarytos žalos atlyginimą išskaityti iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio. Negalima pripažinti, kad ieškovas gera valia sutiko atlyginti padarytą žalą, nes 2008 m. gruodžio 1 d. susipažinęs su 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu dėl žalos atlyginimo išskaičiuojant iš uždarbio po 296 Lt, išreiškė nesutikimą su nustatytos žalos dydžiu ir padarė atitinkamą įrašą ant įsakymo. 2008 m. lapkričio 26 d. ieškovas sutiko nuostolius atlyginti, tačiau negalima pripažinti, kad jis sutiko gera valia, nes, kaip nurodo ieškovas, jam nebuvo žinomos visos žalos atsiradimo aplinkybės, kokiu būdu buvo nustatytas jos dydis.

Darbo kodekso 224 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriems esant galimos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio. Tokios išskaitos galimos tik įstatymų nustatytais atvejais. Kaip jau minėta, įstatymai nenumato išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio žalos padarymo atveju, kai žalos dydis viršija darbuotojo vidutinį mėnesinį užmokestį.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šiomis įstatymų nuostatomis nesivadovavo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kurio ši dalis naikintina, įpareigojant darbdavį grąžinti neteisėtai išskaitytas sumas.

Pažymėtina, kad darbdavys, manydamas, jog ieškovas turi atlyginti jam padarytą žalą, gali kreiptis į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovui bendra ieškinio teisenos tvarka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, remdamasis tuo, jog atsakovas nepagrįstai jam skyrė drausminę nuobaudą bei reikalavo atlyginti materialinę žalą. Dėl tokių reikalavimų patyrė išgyvenimus, sutriko sveikata bei turėjo kitų nepatogumų.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurios dydį nustato Civilinis kodeksas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Bendrosios sąlygos neturtinei žalai atlyginti yra jos padarymas neteisėtais veiksmais ir pažeidėjo kaltė.

Kolegija mano, kad ieškovui neturtinė žala negali būti atlyginta, nes jam pagrįstai skirta drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą. Ieškovo patirti išgyvenimai, nepatogumai atsirado dėl jo paties netinkamo darbinių pareigų atlikimo, dėl ko nėra darbdavio kaltės, todėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Ieškovas paduodamas ieškinį teismui sumokėjo 167,76 Lt žyminio mokesčio ir tiek pat už apeliacinį skundą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami. Žyminis mokestis sumokėtas be pagrindo, todėl jis ieškovui grąžintinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, dėl to sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neteisėtai padarytų išskaitų grąžinimo, naikintina ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti:

sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. I. reikalavimas grąžinti iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotos žalos atlyginimą, panaikinti ir įpareigoti atsakovą VĮ Tauragės miškų urėdiją grąžinti R. I. neteistai išskaičiuotą 1776,05 Lt darbo užmokestį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 335,52 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėtą pagal 2009-03-30 ir 2009-09-26 įmokos mokėjimo kvitus.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GailiūnasTeisėjai Albina PupeikienėAlvydas Žerlauskas