- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- A15.-2317-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01701-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Nukentėjusysis
- V. R.
Įžanginė dalis
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. Švenčionių r., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus, nes 2019 m. sausio 31 d., apie 13.17 val., Vilniuje, Katedros a. 4, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, kai eismo įvykio metu automobiliui Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 857,07 Eur žala (padaryta žala viršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžių). Taip R. B. padarė ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu R. B. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad tą dieną buvo slidu, važiuojant atbulomis, slystelėjo jo mašina. Išlipęs apžiūrėjo abu automobilius, nieko blogo nepastebėjo. Skubėjo į Pabradę, nes buvo problemos dėl šuns (jam būnant darbe, paskambino kaimynas ir pasakė, kad jo aviganis pabėgo). Išvažiuodamas iš aikštelės, jis kliudė savo automobilio priekine dalimi kito automobilio priekinį bamperį. Jo automobilis senas, todėl ant jo daug apibraižymų. Ant nukentėjusiojo automobilio labai kažko nepastebėjo, nes buvo drėgno sniego, kitą dieną pamatė, kad „Lexus“ įlenktas bamperis, dažai nubyrėję. Jau grįžęs į Pabradę, pririšęs šunį, pamatė, kad yra iškritęs ir jo automobilio stikliukas. Tada jam kilo abejonių, kad galimai apgadino kitą automobilį. Jis paskambino į darbą, paprašė pažiūrėti vaizdo įrašą ir rasti automobilio, kurį jis galimai apgadino, savininką. Į darbovietę negrįžo, nes reikėjo kaimynus apeiti ir pranešti, kad šuo pririštas. Nepamena, kas jam davė nukentėjusiojo kontaktus. Su V. R. anksčiau pažįstami nebuvo. Su nukentėjusiuoju susisiekė ir atsiprašė, paklausė, ar dideli pažeidimai. Susitarė, kad atvažiuos kitą rytą ir apžiūrės automobilį. Tai padarė kitą dieną, jiedu užpildė deklaraciją. Išvykdamas iš aikštelės, jis buvo blaivus, po to Pabradėje išgėrė 50 g alkoholio su kaimynu. Apie tai, kad buvo iškviesta policija, sužinojo kitą dieną. Apie tai, kad pasitraukimas iš įvykio vietos sukelia atsakomybę jis žino, tačiau apie įvykį pranešti nekilo mintis, nes rado apgadinto automobilio savininką. Dabar situaciją suvokia kitaip. Jis yra architektas, jo darbe dažnai tenka važinėti po objektus. Prašo neatimti teisių, nes tai labai apsunkintų gyvenimą, darbovietė yra Vilniuje, o gyvena Pabradėje, be to, kasdien važinėja darbo reikalais.
Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad kažkas iš kolegų jam pranešė, jog lyg kliudytas jo automobilis. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad ant automobilio bamperio yra įbrėžimų, šlapio sniego. Jis gavo to žmogaus, kuris skubėdamas kliudė jo automobilį, kontaktus, ir jam paskambino, paklausė, ar tai jis apgadino automobilį, šis prisipažino. Paklausus, ar grįš, paaiškino, kad ilgas kelias, kad aiškinasi problemą dėl šuns. Sakė, kad ryto susitvarkys deklaraciją. Pakalbėjus su R. B., jis, vis dėlto, nutarė, kad reikia užfiksuoti įvykį, jeigu rytoj tas žmogus neatvažiuotų. Užfiksuoti įvykiui iškviesta policija, surašė pažymą. Jis nepamena, ar policininkams sakė, jog jau kalbėjosi su R. B.. Kitą dieną atvažiavo Ričardas, jiedu pasirašė deklaraciją ir išsiskyrė. Pretenzijų vienas kitam neturėjo. Kuris kuriam pirmiau paskambino, nepamena. Jų pokalbis buvo trumpas. Dėl žalos yra kreiptasi į draudimo bendrovę, be to, kreiptasi ir į „Mototoją“ dėl mašinos apgadinimų. Pažeidimą pirmas pamatė ne jis, apie jį sužinojo iš kolegų. Tada apžiūrėjo automobilį, pamatė įbrėžimą ir, gavęs kontaktą, skambino. Jis paskambino pirmas maždaug po vienos valandos, kai pastebėjo įbrėžimą.
Liudytojas E. K. teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Tą dieną po pietų jam paskambino R. B. ir pasakė, kad užkliudė mašiną. Jis skambino, jau išvažiavęs iš aikštelės. Prašė surasti užkliudyto automobilio savininką. Liudytojas perdavė apaugai R. B. telefoną, kad išsiaiškintų. Jam, kaip pavaduotojui, pavaldi pasaugos tarnyba, todėl jis paprašė, kad šie išsiaiškintų. Tada atsirado V. R.. Lyg tai buvo kviesta policija.
R. B. tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. gavęs kaimynų skambutį, kad jo šuo, vidurinės Azijos aviganis, palaidas guli prie gavės, skubiai važiavo namo į Pabradę. Išvažiuojant iš aukštelės, išsukant, mašinos priekis slydo. Susidūrimo nefiksavo, išlipęs apgadinimų nepastebėjo ant automobilių. Skubėjo grįžti namo. Grįžęs pastebėjo, kad pamestas posūkio stikliukas, tai rodytų, kad automobilių kontaktas visgi buvo. Važiuodamas skambino kitam asmeniui, kuris, kaip manė, yra pavojingo manevro kaimyninio automobilio savininkas. Per muziejaus administraciją paprašė rasti galimai kliudyto automobilio savininką, kuris apsaugos kameros vaizdo įraše, nes aikštelė stebima ir muziejus saugo įrašus, pamatė, kad kliudė jo automobilį. Kadangi automobilis „Lexus“ yra „lizinginis“, savininkas turėjo informuoti policiją. Pažeidimas nereikšmingas ir su savininku incidentas aptartas tą pačią dieną, susitarta susitikti kitą rytą. Su muziejaus administracija susisiekė 14 val. 14.55 val. buvo rastas savininkas ir išsiaiškinta situacija, susitarta dėl įvykio forminimo kitą dieną. Jis galėjo „Lexus“ automobilio savininkui neprisistatyti, o pokalbis tarp jų buvo per tarnybinį muziejaus apsaugos telefoną, todėl galimai apsidrausdamas „Lexus“ automobilio savininkas apie įvykį pranešė policijai (b. l. 13).
2018 m. sausio 31 d. paaiškinime V. R. nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d., apie 10.00 val., savo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priparkavo netoli Katedros a. 4, Vilniuje. Apie 14.00 val. ant automobilio pastebėjo kairės pusės bamperio įbrėžimą. Kreipėsi į apsaugą, kuri parodė vaizdo įrašą, kad į jo automobilį atsitrenkė „Audi“ automobilis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2019 m. sausio 31 d. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d., apie 16.10 val., atvykus į Katedros a. 4, Vilniuje, paaiškėjo, kad sugadintas „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas paaiškino, kad su automobiliu atvažiavo ryte, o apie 14 val. pastebėjo, kad jis yra sugadintas. Nuėjo pas apsaugą, ten per vaizdo įrašą pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė tamsios spalvos „Audi“. Galimai automobilis „Audi“ priklauso R. B..
2019 m. sausio 31 d. eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje, Katedros a. 4, Vilniuje, stovintis automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiame CD kompakte.
Iš UAB „Mototoja“ remonto sąmatos, matyti, kad apgadintas automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 857,07 Eur žala.
Iš CD kompakte esančio vaizdo įrašo matyti, kaip iš parkavimo vietos atbulas išvažiuoja automobilis „Audi“ 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiuodamas savo priekiu kliudo stovintį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas stovi prie savo automobilio „Audi“ 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad R. B. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, pasitvirtino visiškai.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
R. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje įrodyta jo paties parodymais (neneigė, kad įvykio dieną vairuodamas savo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės; V. R. paaiškinimais; eismo įvykio vietos schema; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; byloje esančiomis nuotraukomis; vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai. R. B. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kadangi jis pažeidė KET 126 taisyklių reikalavimus, nes buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju R. B. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013, 2AT-10/2014). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys.
Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Jo padarytą nusižengimą ir kaltę įrodo jo paties parodymai, jis neginčija, kad kliudė kitą automobilį, tačiau teigia, jog skubėjo, iš karto nesuprato, apgadinęs kitą automobilį, ir dėl to nuvažiavo. Nustatyta, kad dėl R. B. veiksmų buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pagal vairuotojo asmenines savybes R. B. privalėjo būti atidus ir iš bylos medžiagos, taip pat ir iš jo paaiškinimų, darytina išvada, kad suvokė, jog nutiko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ir R. B. transporto priemonė, jis juto smūgį, nes iš karto po jo buvo išlipęs iš savo transporto priemonės, todėl sugadinimą turėjo matyti. Nepaisant to, asmuo iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijai. „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio sugadinimai bei įvykio mechanizmas užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje bei CD kompakte. Šie įrodymai patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo-brėžiamojo pobūdžio, ant automobilio esantys apgadinimai – įbrėžimai aiškiai matomi, apgadintas automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis. Teismo vertinimu, esant tokiems automobilio apgadinimams, tokiam jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių turėjo būti juntamas ir girdimas. To neneigė ir pats pažeidėjas. Tai, kad pažeidėjas suvokė, jog apgadino kitą transporto priemonę patvirtina ir ta aplinkybė, kad R. B., važiuodamas atbulas savo automobilio „Audi“ priekine dalimi kliudė stovintį automobilį, t. y. kontaktas su kita transporto priemone įvyko jo matomumo zonoje. Asmuo iš automobilio buvo išlipęs. Tai, kad vėliau R. B. telefonu bendravo su automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir susitarė dėl deklaracijos pildymo, nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, tuo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pirmas jam paskambino nukentėjusysis, be to, šio prašomas R. B. į įvykio vietą tą pačią dieną negrįžo, o su V. R. susitiko tik kitą dieną.
UAB „Mototoja“ pateikta apgadinto automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu automobiliui Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 857,07 Eur žala (padaryta žala viršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžių). Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, daro išvada, jog R. B. savo veiksmais pažeidęs KET 222 punkto nuostatas padarė ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nes padaryta žala viršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžių.
R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nenustatytą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, kaltę pripažino iš dalies, dirba.
Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga R. B. skirti nuobaudas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose, artimas vidurkiui. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiama į tai, jog asmuo gailisi, kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, eismo įvykis nutiko ne judriame kelyje, o išvažiuojant iš aikštelės, kita transporto priemonė kliudyta iš neatsargumo, be to R. B. teisė vairuoti reikalinga jo darbe, vykstant į skirtingus objektus, teismas daro išvadą, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti neatimant iš R. B. vairuotojo pažymėjimo, t. y. netaikant šios administracinio poveikio priemonės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei jam paskirti:
- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur baudą;
- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1500 Eur baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. B. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098975840.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).