Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, nukentėjusiajai I. S., liudytojai H. Ž., ekspertei Aurelijai Survilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. Ž. (J. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 16 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK 1961 m. redakcija) teistam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams; kuriam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi buvo panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž., sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 14:15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,87 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kambaryje konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sesers I. S. atžvilgiu, t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai I. S. sudavė 1 smūgį į lūpą ir 1 smūgį į dešinį skruostą tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką ją abejomis rankomis pastūmė dėl ko ji nukrito ant lovos bei abejomis rankomis nukentėjusiąją smaugė. Šiais savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad gyvena kartu su 7 metų amžiaus dukra, mama ir broliu J. Ž., visi turi po atskirą kambarį. Iki nagrinėjamo įvykio rimtų konfliktų su broliu nebuvo. Šeštadienį ji ir mama buvo vestuvėse, namo grįžo apie 3 val. nakties, brolio namuose nebuvo. Dienos metu brolis grįžo namo, kažką pasakė ar tai jai, ar tai mamai. Brolis su mama kalbėjosi mamos kambaryje. Išgirdusi iš mamos kambario sklindančius garsus, nuėjo į mamos kambarį. Matėsi, kad brolis neblaivus. Brolis jai sudavė, ji nugriuvo ant lovos, tada ją ant lovos pastūmė ir pradėjo smaugti. Mama pamatė, kad brolis ją smaugia, ji patraukė brolį nuo jos. Kai brolis ją smaugė, jai trūko oro, dėl to ji iškvietė policiją. Brolis pabėgo, jo ieškojo policija. Į namus atvyko greitoji medicinos pagalba, nes ji blogai jautėsi, tačiau jo į ligoninę nevežė. Iš lūpos vidaus buvo nubrozdinimas, jokių kitų sužalojimų nebuvo, daugiau išsigando dėl smaugimo. Mano, kad būtų buvę blogiau, jei šalia nebūtų buvę mamos. Brolis jos atsiprašė. Nenori, kad brolis būtų paguldytas į ligoninę. Brolis nenori, kad jį lydėtų pas gydytojus, matė, kad jis vartoja vaistus (T 2, b. l. 8-9).

Teismo posėdžio metu liudytoja H. Ž. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi J. Ž., dukra I. S. ir anūke, visi turi po atskirą kambarį. J. Ž. serga nuo 2007 m., liga progresuoja. Sūnus dažnai gulėjo ligoninėje. Sūnus visą laiką gyveno kartu su jomis. Gydytojas kas mėnesį išrašo sūnui vaistus, kuriuos jis vartoja. J. Ž. kartais gėrė alų, tačiau nepastebėjo, kad dėl to pablogėtų jo būklė. Nebuvo rimtų konfliktų iki nagrinėjamo įvykio. Sūnaus ir dukros santykiai neblogi, sūnus myli dukterėčią. Tą dieną ji gulėjo lovoje, kai atėjo neadekvatus sūnus, kuris pradėjo jai kažką aiškinti, jis garsiai šaukė. Atėjo dukrą, tada sūnus puolė prie jos, pradėjo šaukti, pastūmė ją ant lovos ir pradėjo smaugti. Ji atitraukė sūnų nuo dukros. Sūnus I. S. smaugė keletą sekundžių. Dukra išsigando, ji sakė, kad jai neužtenka oro. Dukrai kviečiant policiją, sūnus pabėgo. Nematė sužalojimų ant dukros kūno. Mano, kad sūnui užtenka ambulatorinio gydymo (T 2, b. l. 9).

Teismo posėdyje ekspertė Aurelija Survilaitė patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad vienas iš duomenų apie asmenį buvo tai, kad jis linkęs pažeidinėti gydymo režimą, nepakanka ambulatorinio gydymo. Nuo 2021 m. stebėtas ligos pablogėjimas, nesilaikė gydymo rekomendacijų. Psichologinė būklė nebuvo stabili, nekritiška, galima įžvelgti aktyvią psichopatologiją. Ambulatorinis gydymas nebūtų pakankamas. Pagal psichikos būklę buvo socialiai pavojingas elgesys. Tikslas stacionarinio gydymo yra stabilizuoti psichologinę būklę, kad J. Ž. galėtų tęsti ambulatoriškai gydymą ir gyventi pilnavertišką gyvenimą. Asmens būklė priklauso nuo ligos eigos ir gydymo rezultatų (T 2, b. l. 8).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja I. S. parodė, jog 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 14:17 val. (duomenys neskelbtini), išgirdo žodinį konfliktą tarp mamos H. Ž. ir savo brolio J. Ž.. Atėjo ginti savo mamos, tada brolis rankomis sudavė jai du smūgius į veido sritį. Protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra vieno aukšto name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu jokių pažeidimų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (T 1, b. l. 6-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo Tomo Siliuko 2021 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 01-1-30722-21, siekiant įteikti procesinius dokumentus ir patikslinti, ar į namus negrįžo smurtu įtariamas J. Ž., buvo skambinta pareiškėjai I. S., kuri pokalbio metu nurodė, kad į namus sugrįžo jos neblaivus brolis J. Ž., kuris smurtavo pareiškėjos atžvilgiu ir prieš atvykstant policijai išėjo iš namų. Nedelsiant buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju, kuris į vietą nedelsiant išsiuntė policijos patrulių ekipažą, kad sulaikyti smurtu įtariamąją asmenį. 17:35 val. J. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (T 1, b. l. 49).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės Ingos Valantinaitės 2021 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 14:17 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Paukštela, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją ir jos motiną primušė brolis. Brolis šiuo metu prie namo. Reikalinga greitoji medicinos pagalba. Moteris 36 m., sunku kvėpuoti. Nepilnamečių namuose nėra. Atvykus nurodytu adresu, namuose pažeidėjo t. y. J. Ž. nebuvo. Pranešėjai I. S., turint pretenzijų, buvo užpildytas 5/1 protokolas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Apie 17 val., išvažiavus iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, jog pažeidėjas J. Ž. grįžo namo. Nuvykus minėtu adresu, asmuo miegojo savo kambaryje. Pagal išorinius požymius ir iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą bei svirduliavimą einant, panašu, kad asmuo buvo neblaivus. Apie 17:35 val. J. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Sulaikymo metu spec. priemonės nebuvo panaudotos (T 1, b. l. 69).

J. Ž., 2021 m. rugsėjo 6 d. apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pagal jam pateiktą įtarimą pripažino, tačiau dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių. Prisimena, kad į namus atvažiavo policija ir jį sulaikė. Į narkologinę įskaitą neįrašytas, 6 kartus buvo gydytas Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, paskutinį kartą prieš 3 metus. Jis 12 metų serga (duomenys neskelbtini), dėl to turi neįgalumą, yra 40 procentų darbingas, kiekvieną dieną turi gerti vaistus. Lankosi Naujosios Vilnios 11-oje poliklinikoje pas psichiatrę S., kuri išrašo receptus minėtiems vaistams. Paskutiniu metu poliklinikoje dėl koronoviruso nesilanko, gydytoja išrašo vaistus nuotoliniu būdu. Vaistus geria kiekvieną dieną pagal gydytojo nurodymą. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su mama H. Ž. ir seserimi I. S. bei jos dukra. Namas priklauso mamai, jame yra 4 kambariai, kiekvienas turi po atskirą kambarį. 2021 m. rugsėjo 5 d. apie pietus (duomenys neskelbtini) su vienu pažįstamu vartojo alkoholį, gėrė alų ir vyną. Jis išgėrė tris 1 litro talpos butelius alaus ,,Tėviškės“, 5 laipsnių stiprumo, ir apie 350 gramų vyno, 18 laipsnių stiprumo. Tą dieną vaistų negėrė. Nepamena, kaip grįžo namo. Šiek tiek prisimena, kad barėsi su seserimi, tačiau neprisimena dėl ko. Neprisimena, kad būtų mušęs ar smaugęs seserį, tačiau jei sesuo sako, kad jis 2 kartus sudavė jai į veidą ir ją smaugė, tai gal taip ir buvo. Bandys taikytis su seserimi, gailisi dėl savo elgesio. Anksčiau su seserimi dažnai kildavo žodiniai konfliktai, sesuo pati pirma jį žodžiais provokuodavo, visaip žodžiais prie jo kabinėdavosi dėl įvairių priežasčių. Smurto jos atžvilgiu anksčiau nenaudojo. Alkoholio dažnai nevartoja, maždaug 2 kartus per savaitę išgeria po mažą buteliuką alaus (T 1, b. l. 84-86).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. 18:18 val. J. Ž. buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas (T 1, b. l. 73).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės 2021 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl I. S. papildomos apklausos nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. telefonu I. S. nurodė, kad po 2021 m. rugsėjo 5 d. ji į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Į vietą po 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykio buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie pamatavo jos spaudimą, jos neapžiūrinėjo. Taip pat nurodė, kad brolis J. Ž. dėl to, kad jos atžvilgiu smurtavo, jos atsiprašė, pastarasis namuose nuo bylos pradėjimo negyvena, daugiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo (T 1, b. l. 50-51).

Nukentėjusioji I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. ji ir mama buvo namuose. Ji buvo savo kambaryje. Mama buvo savo kambaryje. Jos dukra buvo pas giminaičius. Brolio iš ryto namuose nebuvo, kur jis buvo ji nežino, galimai buvo pas draugus. Po pietų maždaug 14:00 val., būdamas savo kambaryje, išgirdo, kad namo grįžo brolis J. Ž., kuris, nuėjęs į mamos kambarį, pradėjo konfliktuoti su mama, kažką jai garsiai aiškino, sakė, kad arba I. S. išeina, arba jis išeis iš šių namų, pradėjo bartis su mama dėl pinigų. Išgirdusi triukšmą, ji nuėjo į mamą į kambarį. Mama gulėjo lovoje, o jis, stovėdamas šalia jos, kažką jai aiškino, ką būtent neprisimena. Kiek pamena, ji žodžiais pradėjo brolį raminti, kad atstotų nuo mamos. Tada jis, atsisukęs į ją, sudavė jai du kartus į veidą, 1 kartą pataikė į lūpą (vidinėje pusėje po to buvo nedidelis sužalojimas, bet kraujas nebėgo) ir vieną kartą sudavė į dešinį skruostą. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, ant skruosto mėlynė neatsirado. Po to ją abejomis rankomis stipriai pastūmė, ji nukrito ant grindų, ant nugaros. Tada brolis antrą kartą abiem rankom ją pastūmė, ji nukrito ant sofos. Jai nespėjus atsikelti, brolis puolė ją, griebė abiem rankom jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji juto stiprų fizinį skausmą, jai pradėjo trūkti oro. Tai trūko neilgai, gal 10-20 sekundžių, nes mama jį pastūmė į šoną, nustūmė nuo jos ir jis ją paleido ir išbėgo iš namų. Ji labai išsigando dėl savo gyvybės. Jai buvo sunku kvėpuoti, trūko oro, pradėjo krėsti drebulys. Ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Po to ji išėjo į lauką, mama buvo lauke, brolio prie namų jau nebuvo. Minėto įvykio metu brolis buvo neblaivus. Būdamas blaivus, jis elgiasi ramiai. Po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Ant kaklo jokių žymių nesimatė, bet kaklą jai skaudėjo tris dienas, kiek pamena medikams lūpos nerodė, jų pagalbos atsisakė. Su pareigūnais po to ieškojo brolio netoli namų, bet jo niekur nerado. Policijos pareigūnai iš jos priėmė pareiškimą. Gal po valandos brolis grįžo namo ir iš karto nuėjo į savo kambarį. Ji tuo metu kalbėjo telefonu su policijos pareigūnu. Pareigūnas sakė, kad praneštų jiems, jeigu brolis grįš namo. Ji jiems pasakė, kad brolis grįžo namo, netrukus, atvyko tie patys policijos pareigūnai ir brolį sulaikė. Anksčiau brolis jos atžvilgiu niekada fizinio smurto nenaudojo. Jos ir brolio santykiai ne visuomet geri, su juo kartais kyla žodiniai konfliktai dėl įvairių buitinių dalykų, jam priekaištauja dėl to, kad nepadeda mamai. Brolis jos atsiprašė, ji jam atleido. Brolis serga (duomenys neskelbtini), anksčiau keletą kartų gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, paskutinį kartą ligoninėje gydėsi gailimai prieš 5 ar 6 metus. Į medikus ir teismo medicinos ekspertus po įvykio nesikreipė, nes dideli kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo, žaizda ant lūpos (vidinėje pusėje) užgijo po kelių dienų ( T 1, b. l. 55-57).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 2108429319 esančių duomenų matyti, kad grafoje kvietimo rezultatas užfiksuota, kad moterį užpuolė brolis, bandė smaugti. Moteris labai susinervino. Fizinių pažeidimų nėra. Medikų pagalbos nereikia. Preliminari diagnozė: (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 60-61).

Liudytoja H. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 14:00 val. sūnus J. Ž. grįžo namo. Jo namuose nebuvo visą dieną, kur jis buvo nežino. Sūnus, atėjęs į jos kambarį, pradėjo su ja konfliktuoti, priekaištavo dėl to, kad ji I. S. leido gyventi savo name, šaukė, kad jos sugadino jam gyvenimą, taip pat šaukė, kad jas sudegins. Ji tuo metu gulėjo lovoje, žodžiais ramino sūnų. Konflikto metu jis dešinės rankos kumščiu ją kelis kartus pastūmė į kairį šoną ir kairę ranką (arčiau peties). Pastūmė nestipriai, dėl to ji fizinio skausmo nejautė. Išgirdusi triukšmą, į jos kambarį atbėgo dukra. Dukra pradėjo ginti, sugriebusi sūnui už drabužių, stovėdama jam už nugaros, bandė atitraukti sūnų nuo jos. Tada jis atsisuko į dukrą, ją abejomis rankomis pastūmė, galimai į šoną, kur tiksliai gerai nematė. Dukra nukrito ant sofos ant dešinio šono ir nugaros. Tada sūnus abejomis rankomis griebė dukrai už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu šaukė, kad jos jam sugadino gyvenimą. Ji pribėgo prie jų, griebė sūnui iš nugaros pusės už abiejų rankų ir jį atitraukė nuo dukros. Tada jis paleido dukros kaklą ir išbėgo į lauką. Ji ir dukra išėjo į lauką pažiūrėti kur jis yra. Matė, kad netoli parduotuvės sūnus įsėdo į baltos spalvos automobilį, valst. Nr. neprisimena ir išvažiavo. Kam priklauso minėtas automobilis nežino, turbūt jo kažkokiam pažįstamam. Dėl minėto įvykio ji labai susijaudino, išsigando. Kai sūnus smaugė dukrą, ji pradėjo dusti, jai trūko oro, bijojo, kad dukros nepasmaugtų. Sūnus ilgai nesmaugė dukros, gal apie 1 minutę, nes ji labai greitai sureagavo. Nežino, ar įvykio metu sūnus buvo neblaivus. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, kuriuos iškvietė dukra. Dukros medikai galimai neapžiūrėjo, tik pamena, kad ją fotografavo policijos pareigūnai, nes ant lūpos iš vidinės pusės buvo nedidelis sužalojimas, kraujas galimai nebėgo, taip pat nufotografavo kaklą. Dukra dėl minėto įvykio parašė pareiškimą. Jai jokie kūno sužalojimai padaryti nebuvo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Nematė, kaip sūnus sudavė dukrai į veidą, gal tai buvo tuo metu kai ji kėlėsi iš lovos, kažkuriuo momentu buvo nuo jų nusisukusi. Sūnus gal 4 kartus buvo gydytas Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą ligoninėje gydėsi galimai prieš 6 metus, (duomenys neskelbtini) susirgo 2007 metais. Kiekvieną dieną jis turi gerti vaistus, kuriuose jam kas tris mėnesius išrašo psichiatras Naujosios Vilnios poliklinikoje. Paskutinę savaitę ji nematė, kad sūnus gertų vaistus, mano, kad jis jų negėrė, dėl to ir pasidarė toks agresyvus. Jis pats jai sakė, kad vaistų negers, kad juos išmetė, nes jie jam nepadeda, jam nusibodo juos gerti. Sūnus maždaug kas antrą dieną vartoja alkoholį, į dieną išgeria vieną ar du butelius alaus, 0,5 litro talpos, degtinės negeria. Taip geria apie mėnesį laiko, anksčiau tiek negerdavo, nepastebėdavo, kad gertų. Anksčiau sūnus ir dukra kartais žodžiais konfliktuodavo, jam nepatikdavo, kai liepdavo jam atlikti kokius nors buitinius darbus (T 1, b. l. 64-66).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (duomenys neskelbtini), kurio data 2021 m. rugsėjo 5 d., pradžios laikas 14:15 val., trukmė 01.00 min. Garso įraše užfiksuota kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina moteris, prisistačiusi kaip I. S., kuri nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) reikia policijos, nes brolis sumušė ją ir mamą. I. S. nurodo, kad negali kvėpuoti. Nukentėjusiojo nurodo, kad smurtautojas stovi prie namo, nepilnamečių vaikų namuose nėra (T 1, b. l. 34-35).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti šeši Body kameros 2021 m. rugsėjo 5 d. vaizdo įrašai. Vaido įraše 2021_0905_143447_005, kurio trukmė 05:02 min., užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į iškvietimą. Iš namo kiemo atėjusi moteris – I. S., jiems sako, kad jos brolis dabar slepiasi, rodo ranka į už kelio esančių pastatų pusę. Sako, kad brolis sumušė ir ją, ir mamą, tai ne pirmas kartas. Brolis buvo be automobilio. Moteris su pareigūnais prie pastatų ir aplink juos esančioje apleistoje teritorijoje ieško moters brolio, bet vyro neranda. Vaizdo įraše 2021_0905_143948_006, kurio trukmė 05:00 min., užfiksuota kaip pareigūnas aplink pastatus teritorijoje ieško vyro, po to grįžta prie tarnybinio automobilio. Šiek tiek toliau nuo jo stovi I. S., kita moteris – ieškomo vyro motina H. Ž., ir policijos pareigūnė. H. Ž. nurodo, kad sūnus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, jam (duomenys neskelbtini). Po to vaizdo įraše matoma, kad atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ateina prie pareigūnų ir moterų. Pareigūnas medikams sako, kad vyras pabėgo, tada klausia moterų, kur jas mušė. I. S. sakė, kad jai sumušė lūpą ir, nusiėmusi medicininę kaukę, dešinės rankos pirštu parodė į apatinės lūpos vidų, rankomis rodo į savo kaklą, sako, kad ją smaugė. H. Ž. sako, kad jai skauda širdį. H. Ž. pareigūnams nurodė, kad sūnus jos nemušė, pareiškimo nerašys. I. S. nurodė, kad brolis mušė tik ją, mamos nemušė. Vaizdo įraše 2021_0905_144447_007, kurio trukmė 01:00 min., tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įraše 2021_0905_152915_008, kurio trukmė 01:04 min., užfiksuota kaip pareigūnui ir moterims, būnat namo kambaryje, pareigūnas pastarųjų klausia ar čia nutiko konfliktas, I. S. nurodė, kad taip, pradėjo ją smaugti ant lovos, tada mama atitraukė jį, H. Ž. rodo, kad jį rankomis nustūmė. H. Ž. aiškina, kad sūnus ant jos šaukė, kad dukra išeitų iš namų, o I. S. aiškina, kad ji atėjo dėl mamos, po to brolis pradėjo ją smaugti. Vaizdo įraše 2021_0905_154554_009, kurio trukmė 01:15 min., užfiksuota kaip policijos pareigūnai ir I. S. užeina į namo vidų, pareigūnas nufotografuoja įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įraše 2021_0905_173353_010, kurio trukmė 02:28 min., užfiksuota kaip pareigūnai ir I. S. užeina į namo vidų, kur kambaryje ant lovos guli vyras - J. Ž.. Pareigūnas nurodo vyrui keltis ir važiuoti kartu su jais, nurodo, kad jis šiuo momentu yra sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl to, kad smurtavo sesers ir mamos atžvilgiu. Vyras iš išvaizdos atrodo neblaivus, klausia dėl ko jis turi važiuoti, sako, kad jis nieko nemušė (T 1, b. l. 39-41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės 2022 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30722-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 14:15 val. J. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,87 prom.), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sesers I. S. atžvilgiu, tyčia pastūmė ją, sudavė dešinės rankos kumščiu 1 kartą į lūpą ir 1 kartą į dešinį skruostą bei parvertęs ją ant lovos abejomis rankomis smaugė, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą. Ekspertizės akto Nr. 78TPK-29/2022 pagrindu būtina pereiti iš bendra tvarka pradėto ikiteisminio tyrimo į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (T 1, b. l. 172-173).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-29/2022 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu J. Ž. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. Ž. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija; dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nerekomenduojama su J. Ž. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir šaukti jo į teismą, dėl psichikos būklės jis nesugebės būti pilnaverčiu proceso dalyviu. J. Ž. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (T 1, b. l. 164-169).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus – nukentėjusios I. S. ir liudytos H. Ž. parodymus, tarnybinius pranešimus, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. Ž., sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo valdyti savo veiksmų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sesers I. S. atžvilgiu, t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai I. S. sudavė 1 smūgį į lūpą ir 1 smūgį į dešinį skruostą tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką ją abejomis rankomis pastūmė dėl ko ji nukrito ant lovos bei abejomis rankomis nukentėjusiąją smaugė bei šiais savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ekspertizės akte nurodyta, kad J. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būklės J. Ž. negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė teisiamojo posėdžio metu patvirtino surašyto minėto ekspertizės akto turinį, paaiškino, kad nuo 2021 m. stebėtas ligos pablogėjimas, asmuo nesilaikė gydymo rekomendacijų. Psichologinė būklė nebuvo stabili, nekritiška, buvo galima įžvelgti aktyvią psichopatologiją. Ambulatorinis gydymas nebūtų pakankamas. Pagal psichikos būklę buvo socialiai pavojingas elgesys. Stacionarinio gydymo tikslas- stabilizuoti psichologinę būklę, kad J. Ž. galėtų tęsti ambulatoriškai gydymą ir gyventi pilnavertišką gyvenimą.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtame ekspertizės akte ir jį surašiusios ekspertės Aurelijos Survilaitės apklausos teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas, įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje turinį ir teismo psichiatrės ekspertės Aurelijos Survilaitės parodymus teisme, pripažįsta, kad J. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taigi J. Ž. bylai reikšmingu laiku buvo nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti J. Ž. atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir ekspertės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, tai, kad J. Ž. reikalingas stacionarinis gydymas, ambulatorinė priežiūra nėra pakankama. Darytina išvada, kad J. Ž. tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, panaikintina (T 1, b. l. 87-88).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad J. Ž. (J. Ž.) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti J. Ž. (J. Ž.) priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.