- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- PK-160-847/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant nukentėjusiajam R. M., kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje V M, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1966-11-22, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR BK 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. buvo perduotas teismui pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. 19 d., per nenustatytą kiekį kartų, Plento gatvėje, (duomenys neskelbtini), priklausančioje teritorijoje, tyčia sunaikino pareiškėjui R. M. nuosavybės teise priklausančias stogo čerpes, kurias vertina 7000 Lt (septyniais tūkstančiais litų), čerpes įvertino vadovaudamasis čerpių dabartine rinkos verte bei galima iš jų gauti nauda. Dėl neteisėtų V. M. veiksmų jis (R. M.) patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus
K. V. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad prieš Naujuosius metus nusipirktą pastatą pradėjo tvarkyti kovo mėnesį. Kai žmona pirko sandėlį, matė čerpes. Teritoriją ėmė tvarkyti, nes ji buvo pereinama žmonių, todėl ėmė dingti daiktai. Reikėjo apsitverti teritoriją, nes joje dažnai gerdavo žmonės, būdavo pridaužyta butelių, žaisdavo vaikai. Padarius geodezinius matavimus paaiškėjo, kad čerpių krūva apie metrą kliuvo praeiti tvorai, tai tą šoną, kur buvo griuvenos, atkrovė rankomis su J. B.. Nelaužė ir tyčia nedaužė čerpių, nes su R. L. manė, jog ten yra jų nuosavybė. Čerpes tik patraukė. Kaltinamasis nepagalvojo, kad turi kažkam pranešti, kad ten yra šiukšlės. Jei nukentėjusysis matė pravažiuodamas, kad vyksta darbai, tai turėjo suprasti, kad kažkas nusipirko teritoriją. Kai pirko iš „Agluonos“, negavo jokių raštų, visos statybinės medžiagos buvo išvežtos. Valymo darbai turėjo vykti liepos mėnesį. Kai baigėsi geodeziniai matavimai, buvo sukalti kuoliukai, pagal juos nusitempė šniūrą ir matosi, kiek čerpių buvo nugriuvę. Iš kaltinamojo pusės matėsi pylimai apie metrą-pusantro, tai greideris lygindamas teritoriją išnešiojo čerpes. Po teritorijos tvarkymo praėjus dviems savaitėms atvyko nukentėjusysis ir paliko telefoną. Kaltinamasis nukentėjusiajam paskambino. Šis paprašė, kad kaltinamasis sumokėtų. Kaltinamasis atsakė, kad jam nieko nepadarė ir nukentėjusiojo turto neturėtų saugoti, jis pats turėtų tuo pasirūpinti. Tyčia turto nesunaikino, nes manė, kad čerpės yra kaltinamojo, jas būtų naudojęs kaip statybinę medžiagą grindiniui pakrauti. Jei būtų žinojęs, jog čerpės nukentėjusiojo, tai būtų prašęs jas pasiimti. Anksčiau nei kaltinamasis nusipirkęs pastatą R. L. ir kolonėlės savininkas taip pat nežinojo, kieno tai čerpės, atrodančios kaip atliekos. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Kaltinamasis teiravosi buvusio Restauracijos direktoriaus A. D., kiek yra aplinkui žemės, šis ranka parodė krūmelių teritoriją. Klausė, ką darys su statybinėmis atliekomis, ar išsiveš. A. D. atsakė, gali pats kaltinamasis panaudoti ar išsivalyti.
Kiti byloje surinkti įrodymai.
Šalies argumentai
N. R. M. paaiškino, kad padarė nuotraukas įvykio vietoje. Negali pasakyti, kam priklausė teritorija, kur buvo sandėliuotos čerpės, bet teritorijos statusas pasikeitęs. Nukentėjusysis visas čerpes pirko 2005 m. gruodžio 6 d. viešame aukcione, bet nežino jų kiekio. Aukciono sąraše buvo parašyta, kad čerpių yra 11000 vienetų (sudaro 305 kvadratus), tas dokumentas turėtų būti seniūnijoje, nes seniūnijos atstovai jas pardavė. Seniūnija parašė čerpių priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį tapo jų savininku. Nuo to laiko čerpės stovėjo Duonos kombinato sandėliavimo teritorijoje, nes išsigabenimo termino nebuvo nustatyta, o jų kiekis buvo didelis. Kadangi jos niekam nekliudė, todėl čerpių neėmė. Dėl čerpių apsaugos jokių sutarčių nesudarė. Už čerpių apsaugą buvo atsakingas jis (R. M.), nes jos buvo nukentėjusiojo nuosavybė. 2013 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusysis išvydo, kad čerpės sukrautos į vieną krūvą, jos sunaikintos, sudaužytos. Pasiteiravus šalia buvusių darbuotojų, šie pasakė V. M. telefoną. Jis (V. M.) perskambinęs pasakė, jog tai jis padarė, o už sugadinimą nesiruošia atlyginti žalos. Plotas du metrai ir du su puse metro, aukštis buvo nuo pusantro iki dviejų metrų, tai buvo 300 m². 1 m² kaina 7 Lt, tai viso reali žala 2000 Lt. Prašo priteisti 2000 Lt iš V. M.. Čerpės faktiškai jau nenaudojamos ir sunaikintos. Nelabai yra ką nukrauti nuo krūvos, nes visos sulaužytos, yra palikta ne nukentėjusiojo dalis. Buvo viena krūva čerpių, dalis čerpių priklauso jam, dalis savivaldybei, jo čerpės sugadintos. Nukentėjusysis nupirko tik 305 kvadratus čerpių, jos buvo toje pusėje, kur kaltinamasis tvėrė tvorą ir jas permetė. Nukentėjusiajam sakė, jog visos čerpės, buvusios krūvoje yra visos ir jam priklauso. Pats neskaičiavo čerpių, tai galima padaryti tik preliminariai. Neperkrovęs nupirktų čerpių. Visos sudaužytos čerpės yra nukentėjusiojo. Naudotos čerpės buvo su vielutėmis, skirtomis pririšti prie grebėstų. Likusios toje krūvoje buvę čerpės gal irgi buvo naudotos. Krūvoje visos čerpės vienodos, nes visos buvo vieno pavyzdžio. Čerpės buvo aptvare, važiuojant į Biržų duoninę matydavo, kad jos stovi saugiai, teritorija priklausė arba seniūnijai, arba UAB „Biržų duona“. Čerpės buvo nuimtos nuo Biržų pilies stogo, nežino, kieno gamybos. Prašo priteisti 1000 Lt neturtinės žalos, nes buvo labai įpykęs, tad ta kaina pasirodė reali, bet pyktis praėjo, tad gali būti mažesnė, teismo nuožiūra. Sveikų čerpių yra kažkoks kiekis, bet jos ne nukentėjusiojo, o gal seniūnijos. V. M. savo veiksmais turėjo suprasti, ką daro. Nežino, ar kaltinamasis žinojo, kieno tai turtas. V. M. turėjo surasti savininką. Kontaktų su „Agluona“ neturėjo, jiems nieko nepranešė. Kai pirko čerpes, buvo dalis čerpių brokuotų, bet duženų nebuvo, jos buvo išvežtos į šiukšlyną. Buvo nuspręsta nuimti čerpes. Policijai pareiškimą rašė, tačiau nebepamena ką. Savivaldybės čerpių dalis yra krūvoje, gal dalis jų sunaikinta, o dalis sveika. Nukentėjusiojo sveikos dalies nebėra. Čerpes nusipirko už 770 Lt, bet jos pabrango, nes rinkos kaina svyruoja. Peržiūrėjus įrašus akivaizdžiai matyti traktoriaus vėžių žymės, tad darbus atliko traktorius: buvo semta kaušu ir supilta. V. M. pats pripažįsta, kad atkrovė čerpes nuo savo teritorijos, jos buvo sudaužytos. Nemano, kad vaikai ar kas kitas specialiai laužė čerpes. Kaltinamasis sunaikino nukentėjusiojo nuosavybę, todėl nori, kad atlygintų žalą.
Liudytojas A. D. parodė, kad vadovavo akcinei bendrovei, kuri keitė stogą Biržų piliai. Pilis uždengta 1983 metais ir išlaikė virš dvidešimt metų. Čerpes vežė iš Šalčininkų rajono, tuo metu vokiškų čerpių niekas nenaudojo. Čerpės buvo pakeistos naujomis, o nuimtos susandėliuotos ir bendrovės teritorijoje lietuviškos čerpės buvo sukrautos iki praeitų metų. Žmonės norėjo pirkti, bet liudytojas juos siųsdavo į savivaldybę. Teritorija buvo aptverta, o vėliau tvora apardyta. Su nukentėjusiuoju nebuvo sutarę, kad turi saugoti, liudytojo niekas neinformavo, kam priklauso čerpės, manė, kad jos priklausė savivaldybei, o jei priklausė žmogui, šis turėjo mokėti už saugojimą. Praeitais metais V. M. pardavė sandėlį su žemės sklypu, buvo čerpių atliekos, sąramų. V. M. klausė, ar gali sąramomis naudotis. Apie čerpes nekalbėjo, nežinojo, kam jos priklauso. Čerpių susidarė 50000, bet jų vertė simbolinė, nes per tiek metų čerpės sudūlėjo, subyrėjo. Pastatą pardavė R. L.. Čerpės buvo R. L. teritorijoje, o maža dalis - V. M. teritorijoje. Visa krūva priklauso R. L.. Likusių čerpių nebegalima suskaičiuoti, nes tai – griuvenos, kurių kaina nekyla. Teritoriją nuo plento užstoja kolonėlė, todėl čerpės negalėjo būti matomos. Imant į rankas čerpės imtų byrėti nuo kokybės ir laiko poveikio, nes jos stovėjo šaltyje, lietuje ilgą laiką. Niekas čerpių negalėjo sudaužyti, nebent dešimtadalį, patį kampą. Vokiškų čerpių kaina 30-40 Lt už kvadratą, čerpių kaina nesikeičia daugiau nei dešimtmetį.
Liudytojas J. B. parodė, kad su kaltinamuoju pradėjo dirbti kovo mėnesį. Teritorijoje buvo visko priversta. Šią vasarą Plento gatvėje esančią teritoriją, kurią nupirko V. M., susitvarkė. Kliuvo metras čerpių, nes buvo jų pylimas, tad metrą ar daugiau sutrupėjusių čerpių atkrovė rankomis ir jų nemėtė aukštyn. Dirbant vaikai žaisdavo karą, tad čerpės buvo sugriautos, iš jų buvo laužo krūva. Liudytojas negirdėjo, kieno buvo čerpės - kaip šiukšlės, jos nebuvo gražiai sukrautos. Teritorijos nesimatė nuo kelio, nes ji buvo apaugusi medžiais. Didelėje krūvoje liudytojas nematė sveikų čerpių, buvo duženos.
L. R. L. parodė, kad nusipirko pastatą, kur stovi čerpės, paskui pastatą nusipirko kaimynas V. M.. Liudytojas manė, kad tai A. D. čerpės. Vieną dieną paskambino kaltinamasis ir paklausė, ar gali liudytojo čerpes atkrauti, nes šios trukdo jam statyti tvorą. Liudytojas atsakė, kad čerpės ne jo, o kieno - nežino, gal savininko, iš kurio pirko pastatą. Čerpių krūva buvo daugiau liudytojo pusėje, o ant Mteritorijos buvo apie vieną metrą. Viso čerpių plotis keturi-penki metrai. Anksčiau čerpės buvo apaugusios, jų beveik nesumatė, o kai teritoriją sutvarkė, tai čerpės matosi. Liudytojas nuo toli matė, kad guli kažkoks kalnas. Iš pradžių matė, kad nusipirko pastatą su krūva šiukšlių. Pastatą pirko prieš porą metų. V. M. susitvarkė savo teritoriją, nuo to laiko niekas nesikreipė į liudytoją dėl čerpių. Kai nupirko pastatą, matėsi keli skydai, tvora buvo iš skydų, teritorija nebuvo aptverta, gal buvo vienas ar du tarpai skydo apaugę tarp medžių. P. R. kaimyną buvo susitikę su juo. Liudytojas jam sakė, kad čerpės ant jo (R. L.) teritorijos, tai jos liudytojui priklauso, taip pasijuokė. Nežino, kaip turi atrodyti čerpės. Matosi, kad stovi čerpės, bet ar jos geros ar ne, negali pasakyti.
Liudytojas E. M. parodė, kad 2011 metais matė gražiai sudėtas čerpes pečių lygyje, o dabar sužinojo, kad jos sustumtos į krūvą. Čerpės buvo sudėliotos eilėmis, aikštelėje prie degalinės. Įvažiavus į degalinę, šalia jos buvo teritorija, kur buvo čerpės, tačiau ar ji buvo lygi, nepamena. Negali pasakyti, kiek buvo naudotų čerpių, nuimtų nuo pilies stogo. Čerpės nebuvo supakuotos ir nesurištos. Teritorija buvo negyvenama, šalia jos buvo degalinė, yra angarai. Msakė, jog jam priklauso visa čerpių krūva, tačiau neminėjo, kam nupirko ir kada. Liudytojas draugauja su nukentėjusiojo dukra, šis liudytojui parodė čerpes. Tvora lyg ir buvo, neklausė, kas jas saugo. Čerpes apžiūrėjo, buvo priėję prie pat.
L. T. M parodė, kad dirba „Ponoro“ darykloje, kartais pravažiuoja ir mato čerpes. Anksčiau nuo „Ponoro“ čerpių nesimatė, nes vasarą buvo apaugę krūmais, dabar čerpių nesimato. Nukentėjusysis prašė paliudyti, kad matė sveikas čerpes, o dabar jos nelabai geros kokybės. Nežino, kada buvo nupirktos čerpės. Su tėvu buvo prieš dvejus metus prie geros kokybės tvarkingai sukrautų ir nenaudotų čerpių, sudėtų viena ant kitos. Dabar teritorija, kur yra čerpės, sutvarkyta. Prie čerpių krūvos galima privažiuoti. Tėtis nesakė, kam pirko čerpes, bet minėjo, jog visos čerpės priklauso jam. Buvo tvora, čerpės buvo aptvertos.
L. S. M parodė, kad nukentėjusysis sutuoktinis nusipirko savivaldybėje vykusio aukciono metu stačiakampio formos čerpes prieš keletą metų. Mokėjo apie 800 litų, sakė, kad buvo apie 11000 kvadratų. Čerpės buvo sudėliotos tvarkingai, dabar sugadintos ir nuvykus pažiūrėti atrodo kaip žvyro krūva. Buvo nuvykusi pažiūrėti čerpių tris kartus (anksčiau – prieš dvejus metus), visa krūva čerpių buvo jų - taip sakė vyras. Teritorija buvo aptverta tvora. Nuo vieno šono patvarkytos čerpės. Liudytojos nuomone, apačioje krūvos yra sveikų čerpių, jų neskaičiavo, nes neįmanoma pažiūrėti. Važiuodama pro šalį matydavo čerpes, danga buvo lygi. Arčiausiai buvo degalinė. Iš degalinės šono reikia paeiti ir matosi čerpės.
Iš 2013-09-06 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 54-At-00797-13 matyti, jog R. M. kaltina V. M. sugadinus jam priklausančias čerpes ir žalą vertina 7000 Lt. Taip pat nutarime konstatuota, jog V. M. veiksmai atitiktų LR BK 187 str., tačiau jo veiksmuose tyčios nenustatyta ir tokio pobūdžio veikos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka (b.l. 6-7).
Iš 2013-08-28 d. R. M. pareiškimo matyti, kad jis 2005 m. gruodžio 12 d. viešame aukcione įsigijo Biržų pilies stogo čerpes, kurios buvo laikomos Biržuose, Plento gatvėje, UAB „Agluona” priklausančioje teritorijoje. Čerpes vertina 7000 Lt, vadovaudamasis čerpių dabartine rinkos verte bei galima iš jų gauti nauda. Dalį čerpių R. M. priėmė pagal 2005 m. gruodžio 12 d. viešame aukcione parduoto turto perdavimo aktą ir priimtas čerpes laikė kartu su Biržų rajono savivaldybės administracijos Širvėnos seniūnijos seniūnės G. S. laikomomis čerpėmis. 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuvykęs prie čerpių išvydo didžiąją jų dalį sugadintą, o kitą dalį – sunaikintą, dėl ko kaltina V. M., nurodžiusį jo pasamdytiems darbininkams sunaikinti R. M. priklausančias čerpes. Todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis (medžiagos atsisakyti ikiteisminį tyrimą Nr. 54-At-00797-13 b.l. 16).
Iš 2005-12-12 d. viešame aukcione parduoto turto perdavimo akto matyti, jog R. M. priima nuosavybėn 2005 m. gruodžio 6 d. vykusiame viešame savivaldybės turto aukcione įsigytą turtą – stogo čerpes, kurios parduotos už 778,80 Lt (medžiagos atsisakyti ikiteisminį tyrimą Nr. 54-At-00797-13 b.l. 16).
Šalies argumentai
N. R. M. apklaustas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. išvydo sudaužytas jam priklausančias čerpes, laikomas prie ūkinės paskirties pastato, esančio prie namo (duomenys neskelbtini). Šias čerpes buvo įsigijęs 2005 metais ir laikė UAB „Agluona“ teritorijoje. Mano, kad čerpes sugadino V. M., padarydamas 7000 Lt žalą (medžiagos atsisakyti ikiteisminį tyrimą Nr. 54-At-00797-13 b.l. 16).
V. M. apklaustas nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. iš UAB „Agluona“ nusipirko ūkinį pastatą, esantį Plento g. 41, Biržuose. Ūkiniame pastate ir aplink jį buvo statybinių šiukšlių, taip pat šalia buvo ir apaugusių krūmais, žole ir medžiais čerpių. Sužinojęs iš bendrovės direktoriaus, kad gali elgtis su šiukšlėmis kaip tinkamas, V. M. visas čerpių nuolaužas užkrovė ant sveikų čerpių. Nežinojo, kam priklauso čerpės, tyčia svetimo turto negadino (medžiagos atsisakyti ikiteisminį tyrimą Nr. 54-At-00797-13 b.l. 16).
Iš 2013-10-09 d. V. M. padarytų penkių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos čerpės (b.l. 21-25).
Iš 2012-12-13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas ir sandėlis, esantys Plento g. 41, Biržų k., Širvėnos sen., Biržų r., nuosavybės teise atitinkamai priklauso Lietuvos Respublikai ir V. M.. Žemės sklypo, kuris išnuomotas V. M., vidutinė rinkos vertė yra 228 Lt, o sandėlio – 19900 Lt (b.l. 52-54).
Gynėjas advokatas Laimutis Zaukevičius nurodė, kad nėra nei vieno liudytojo, patvirtinančio faktą, kad V. M. šiais metais sunaikino turtą. Nukentėjusysis nusipirko čerpes ir pamiršo šį savo turtą aštuonis metus, nežino čerpių vertės. Nukentėjusiam nepavyko įrodyti, kad V. M. tyčia sudaužė čerpes. Prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, atmesti civilinį ieškinį ir iš nukentėjusiojo priteisti 1000 Lt atstovavimo išlaidas.
Dėl pareikšto kaltinimo V. M. išteisintinas.
Turto sunaikinimo ar sugadinimo be kvalifikuojančių požymių objektas – fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Būtini objektyviosios pusės požymiai - veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamu naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikaltimas padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus daiktas. Be to, visais atvejais turi būti priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimas, ar sugadinimas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas, ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei nenori sąmoningai leidžia jiems kilti.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. 22005 m. gruodžio 12 d. viešame aukcione įsigijo nenustatytą kiekį čerpių, už jas sumokėdamas 780 Lt 80 ct. Čerpės buvo sudėtos tuometinės įmonės „Agluona‘ teritorijoje, vienoje krūvoje. Nukentėjusiojo R. M. parodymais nustatyta, kad jis įsigijo apie 11 000 vnt. čerpių, tačiau toje pačioje krūvoje buvo ir savivaldybės čerpių dalis. Liudytojo A. D. parodymais, iš viso buvo sukrauta apie 50 000 vnt. čerpių. R. M. parodymais, būtent jo dalis čerpių buvo sugadinta, nors čerpės nebuvo atidalintos, visos buvo sudėtos vienoje krūvoje. Skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaltindamas V. M. padarius 7000 Lt žalą, teismo posėdžio metu sumažino jam padarytos žalos dydį iki 2000 Lt. Liudytojas A. D. paaiškino, kad buvo sandėliuoti 1983 metų gamybos naudotų čerpių atliekos, jos buvo netinkamos naudoti. Šiuo atveju nėra įrodytas nukentėjusiojo patirtos žalos dydis, kelia abejonių jo paties pozicija dėl sunaikinto turto vertės nustatymo ir jos dydžio pagrįstumo, dėl būtent nukentėjusiajam priklausančio turto sunaikinimo, o tai nukentėjusysis būtinai turėjo padaryti, nes privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamoje byloje būtent jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pateiktą kaltinimą.
Bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad R. M. sugadino svetimą turtą – 2012 metais jo sutuoktinė įsigijo žemės sklypą, dalis čerpių krūvos buvo sukrauta jiems priklausančio sklypo teritorijoje. V. M. dėjo pastangas, kad sužinotų čerpių likučių krūvos savininką, tai patvirtino liudytojai R. L. ir A. D., tačiau to padaryti nepavyko. Pats nukentėjusysis nuo 2005 metų nepasirūpino jam priklausančio turto apsauga, savo nuosavybę laikė svetimoje teritorijoje. V. M. inkriminuojamas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta, kad V. M., tvarkydamas jo šeimai priklausančią teritoriją, veikė tyčia, siekdamas sunaikinti ar sugadinti R. M. priklausantį turtą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, to pasekoje sugadinant ar sunaikinant turtą, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad V. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., todėl jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
R. M. civilinis ieškinys V. M. dėl 2000 Lt turtinės žalos priteisimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje išteisintinas, todėl esant jo prašymui, V. M. turėtos 1000 Lt išlaidos už advokato pagalbą atstovaujant teisme (b.l. 32, 33)pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.).
Daiktinis įrodymas – kompaktinio disko laikmena (b.l. 34) paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., teismas
nusprendžia:
V. M. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. M. civilinį ieškinį V. M. dėl 2000 Lt turtinės žalos priteisimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) V. M. 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidas už advokato pagalbą.
Daiktinį įrodymą – kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.