Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-06-21 · Administracinė byla Nr. AS-488-502/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
AS-488-502/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00311-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
I. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-488-502/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00311-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, 2 000 Eur neturtinę žalą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namų pareigūnų veiksmų dėl, pareiškėjos teigimu, netinkamai suteiktų (nesuteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų (neatliktas krūtinės ląstos rentgeno tyrimas).

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, pažymėjo, kad klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo (neteikimo) kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutinkant su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad dėl neturtinės žalos padarymo yra kaltas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai, kadangi pareiškėjai nebuvo atliktas plaučių rentgenas, tokiu būdu buvo padaryta neturtinė žala. Ji buvo etapuojama iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, tačiau krūtinės ląstos rentgenas nebuvo padarytas. Skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, kadangi nesprendžiant ginčo iš esmės, o nurodant kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tokiu būdu siekiama išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nors pareiškėja pateiktame atskirajame skunde iš esmės nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat nesuformuluoja konkretaus reikalavimo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnio bei 140 straipsnio 2 dalimi, tirs Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.

Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų, 2 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad jai atvykus į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, nebuvo atliktas krūtinės ląstos rentgenas. Pareiškėja buvo vežama iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, tačiau krūtinės ląstos rentgenas jai nei vienoje įstaigoje nebuvo atliktas. Dėl to pareiškėja patyrė fizinį diskomfortą ir psichologinę traumą.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kadangi pareiškėja patirtą žalą kildina iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų veiksmų, t. y. dėl neįtinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (neatlikto krūtinės ląstos rentgeno tyrimo), todėl pareiškėjos keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja neturtinę žalą kildina iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų pareigūnų veiksmų, nesuteikiant jai sveikatos priežiūros paslaugų, pareiškėjos teigimu, neatliekant jai krūtinės ląstos rentgeno tyrimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-110/2013 nurodė, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Taigi ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kaip teisingai pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas, kad tokio pobūdžio ginčui, kurį inicijuoja pareiškėja, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, todėl pareiškėja dėl jai netinkamai suteiktų (nesuteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų, su skundu turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdama su jos sprendimu – į bendrosios kompetencijos teismą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė