Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo N. C. ir nukentejusiojo M. K. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo N. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu šešiems menesiams, ipareigojant nuteistaji per jam paskirta šešiu menesiu laisves apribojimo termina nebendrauti su nukentejusiuoju M. K. ir per keturis menesius, ši termina skaiciuojant nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis.

Nukentejusiojo civilinis ieškinys del turtines 300 litu žalos atmestas. Civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir M. K. iš N. C. priteista 1000 litu šiai žalai atlyginti.

N. C. nuteistas už tai, kad 2007-06-07 d. laikotarpyje nuo 21.30 iki 22.00 val., tiksliai bylos nagrinejimo metu nenustatytu laiku, žemes sklype, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudave du smugius kumšciu M. K. i galvos dešine puse ir jam padare muštine žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva akies vokuose, muštine žaizda su nubrozdinimu apatineje lupoje. Šie sužalojimai nežymiai sutrikde M. K. sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendi ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis beveik visa 2007 m. birželio 7 d. nebuvo namuose. Apeliantas teigia, kad ivykio diena jis veže sunu iš Kauno i Vilniu, Vilniuje sunus turejo buti 9.00 val., o apie 18-19 val. nuveže sunu atgal i Kauna. Šia aplinkybe patvirtina liudytojas S. G.. Kaune nuteistasis buvo apie 20.22 val., o iš Kauno i Vilniu grižo 22.30-22.45 val. Šia aplinkybe patvirtina liudytoja Violeta E. V.. Fakta, kad apelianto apie 21.30-22.00 val. nebuvo namuose, patvirtina ir liudytojo J. T. parodymai. Taigi N. C. mano, kad pamineti irodymai leidžia pagristai teigti, jog jis negalejo sužaloti nukentejusiojo nurodytu laiku, t. y. apie 21.30-22.00.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagristai kritiškai vertino liudytoju E. C., Violetos E. V., S. G., V. O. parodymus. Skunde pažymima, jog liudytojo E. C. parodymus patvirtina rašytiniai irodymai. Liudytoja V. O. yra tik kaimyne, o ne gera pažistama.

N. C. taip pat pažymi, kad jo kviesti liudytojai nurode, jog nera priešiškai nusiteike nukentejusiojo atžvilgiu, konfliktu neturejo. Nukentejusiojo kvieti liudytojai teige priešingai, tiek J. K., tiek G. M. bei M. K. teige, kad santykiai su nukentejusiuoju yra geri, o su nuteistuoju - blogi.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, išteisinus nuteistaji, nukentejusiojo civilinis ieškinys bei prašymas del bylinejimosi išlaidu atlyginimo neturetu buti tenkinamas.

Apeliaciniu skundu nukentejusysis M. K. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendi pakeisti ir patenkinti jo civilini ieškini priteisiant 3000 Lt neturtiniai žalai atlyginti bei 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentejusysis nurodo, kad del nusikalstamu nuteistojo veiksmu jis pamete auksini kryžiuka ir del to jam buvo padaryta 300 Lt turtine žala. Be to, del nuteistojo veiksmu jis patyre didelius dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, nepatogumus, kuriuos vertintina 3000 Lt.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše jo apeliacini skunda patenkinti, o nukentejusiojo skunda atmesti. Nukentejusysis ir jo atstovas praše jo apeliacini skunda patenkinti, o nuteistojo skunda atmesti.

Abu apeliaciniai skundai netenkinami.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise N. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Nuteistojo kalte del jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti irodymai, kuriuos teismas ivertino teisingai.

Apeliacini skunda nagrinejanciam teismui nekyla abejoniu, kad nuteistasis 2007 m. birželio 7 d. vyko i Kauna pasiimti sunaus, veže ji i Vilniu, iš Vilniaus i Kauna. Iš paties nuteistojo paaiškinimu matyti, jog nuvežes sunu atgal i Kauna jis pats grižo i Vilniu. Liudytoja V. O. pirmosios instancijos teisme parode, kad nuteistasis iš jos buvo pasiskolines automobili pavežti sunu. Automobili gražino apie 22.00 val. Nuteistasis yra jos kaimynas (b. l. 65-66). Iš šios liudytojos parodymu darytina išvada, kad nuteistasis namuose buvo apie 22.00 val.

Iš liudytojo E. C. parodymu matyti, kad i Kauna su tevu jis išvažiavo apie 19.00 val. (b. l. 66). Iš Lietuvos kariuomenes divizijos generolo S. R. puskarininkiu mokyklos rašto matyti, kad E. C. i karini dalini sugrižo 20.22 val. (b. l. 79) Taigi iš šiu irodymu matyti, kad N. C. iš Vilniaus iki Kauno važiavo apie pusantros valandos. Pats nuteistasis apie jokius sustojimus ar trukdžius grižtant iš Kauno i Vilniu nei pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus, nei apeliaciniame skunde neužsimena. Taigi darytina išvada, kad ir i Vilniu nuteistasis grižo per pusantros valandos, t. y. namuose jis turejo buti apie 22.00 val. Apie N. C. buvima netoli savo namu nurodytu laiku patvirtina jau aptarti liudytojos V. O. parodymai. Byloje nera duomenu, kurie leistu teigti, kad apeliantas, gražines liudytojai automobili, butu pas ja užsibuves ar ejes ne namo. Liudytojo S. G. parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltes. Ginco, kad nuteistasis iš Vilniaus išvažiavo apie 19.00 val. nekyla.

Pažymetina ir tai, kad asmenu parodymai apie nuteistojo N. C. išvykimo ir parvykimo laika nera ir negali buti labai tikslus, todel apeliacines instancijos teismui pristatyta policijos informacija, kad pranešimas del konflikto tarp kaimynu Baravyku g. 7, Vilniuje, gautas 2007-06-07 21.40 val., nepatvirtina nuteistojo alibi.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nera pagrindo abejoti nukentejusiojo, liudytoju J. K., G. M. parodymais, kadangi jie yra nuoseklus, neprieštarauja vieni kitiems. Visi pamineti asmenys nurode, kad butent N. C. sudave smugius M. K. i veida ir taip padare pastarajam sužalojimus. Sužalojimo padarymo fakta bei iš dalies sužalojimu atsiradimo aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G3246/07 (01), kurioje nurodyta, jog M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galejo buti padaryti nurodytu budu ir laiku.

Liudytojo J. T. parodymai taip pat iš dalies patvirtina nukentejusiojo bei liudytoju J. K., G. M. parodymus. Iš šio liudytojo parodymu matyti, kad buvo gauta informacija, jog tarp kaimynu vyksta muštynes. Nuvykus i iškvietimo vieta, liudytoja ir su juo buvusi kita pareiguna pasitiko vyriškis. Vyriškio veide matesi sumušimo žymes, jo veidas buvo kruvinas. Vyras paaiškino, kad ji sumuše šalia gyvenantis kaimynas. Pareigunai bande patekti i jiems nurodyto kaimyno namus, taciau tvora buvo užrakinta. Ta aplinkybe, kad liudytojas J. T. negalejo užeiti pas apelianta i namus, nepaneigia jo kaltes. Policijos pareigunai i ivykio vieta atvyko po konflikto, be to, atvyke bendravo su nukentejusiuoju. Taigi tuo metu, kai jie bande pakliuti pas nuteistaji i namus, pastarojo namuose galejo ir nebuti. Antra vertus, ir budamas namuose jis galejo neisileisti policijos pareigunu.

Apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo duotu liudytojos V. E. V. parodymu vertinimu, kadangi ši liudytoja yra artima nuteistojo drauge, gyvena su juo, todel siekdama palengvinti jo padeti, gali duoti neteisingus parodymus. Be to, šios liudytojos parodymai prieštarauja nukentejusiojo, liudytoju J. K., G. M. bei iš dalies liudytojos V. O. parodymams.

Ivertinus byloje surinktus irodymus, kolegijai nekyla abejoniu, kad N. C. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be jokios abejones, nuteistojo veiksmais nukentejusiajam buvo padaryta neturtine žala. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dali neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais. Cia pažymetina, kad nukentejusysis tiek privataus kaltinimo skunde, tiek apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad jis patyre didelius dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, nepatogumus, taciau nenurodo, kaip šie išgyvenimai, nepatogumai pasireiške. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas turi atsižvelgti i jos padarinius (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), šia žala padariusio asmens kalte (nusikaltimas padarytas tiesiogine tycia), jo turtine padeti (nuteistasis dirba), padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas i šias aplinkybes atsižvelge, todel priteista pinigu suma, kolegijos nuomone, visiškai atitinka nukentejusiojo patirtus nepatogumus bei patirtus išgyvenimus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentejusiajam priteistina 1000 litu neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nera jokiu irodymu, kurie patvirtintu nukentejusiojo M. K. bei liudytojos J. K. parodymus apie tai, kad auksinis kryželis dingo butent konflikto metu, to kryželio isigijima, jo verte. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai atmete nukentejusiojo civilini ieškini del 300 litu turtines žalos atlyginimo.

Esant tokioms aplinkybems, pakeisti apylinkes teismo nuosprendi del nukentejusiojo apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Kadangi atmetamas ir paties nukentejusiojo apeliacinis skundas, jo išlaidos apeliacines instancijos teisme dalyvavusio advokato paslaugoms apmoketi kompensuojamos 50 procentu.

Nuteistojo N. C. ir nukentejusiojo M. K. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš N. C. M. K. naudai du šimtus penkiasdešimt litu išlaidu apeliacines instancijos teisme dalyvavusio advokato paslaugoms apmoketi.