- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- N-502-1052-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyr. inspektorė 2006 m. rugpjūčio 29 d. R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą apie tai, kad ši, 2006 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo metu, būdama atsakinga UAB „Suada“ už muitinės sandėlio prekių apskaitos vedimą, nepateikė prekių apyvartos ataskaitos apie sandėlyje esančių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, likučius. Prekių, kurioms įformintas bendrasis administracinis dokumentas (toliau – BAD), apskaitos lape Nr. 060002201/01 neteisingai nurodytas prekės svoris ir nenurodytas papildomas matavimo vienetas; Nr. 060002201/02 nenurodytas papildomas matavimo vienetas; Nr. 060002201/03 neteisingai nurodytas prekės svoris; Nr. 060002201/04 neteisingai nurodytas prekės svoris; Nr. 060002201/05 neteisingai nurodytas prekės svoris, todėl pateikiant minėtas prekes reeksporto procedūrai, neteisingai įforminti BAD eksporto rinkiniai. R. G. , nevesdama muitinės sandėlyje sandėliuojamų prekių apskaitos, pažeidė Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 529 straipsnio 1 punkto reikalavimą, kad prekių apskaita visuomet parodo turimas prekių atsargas, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Muitinių nustatytu laiku sandėlio savininkas prižiūrinčiai įstaigai pateikia minėtą atsargų sąrašą. Neteisingai pildydama apskaitos lapus, pažeidė Muitinės departamento direktoriaus 2004-04-22 įsakymu Nr. 1B-383 patvirtintų tipinių A, C, D, E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisyklių 7 punkto reikalavimus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209⁴ straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. savo kaltę iš dalies pripažino ir paaiškino, kad pripažįsta, jog padarė procedūrinę klaidą, tai yra, buvo įvelta klaida pildant bendrą dokumentą, nurodė prekių svorį teisingai, bet neteisingai nurodė matavimo vienetą. Prekių apskaita buvo pateikta, kuri buvo surašyta apskaitos lapuose, ji nepildė apskaitos kompiuterine programa, kuri nėra privaloma pagal norminius aktus.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. nutarimu R. G. pagal ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį paskyrė 10 000 Lt baudą.
Teismo vertinimu, R. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pateiktais rašytiniais įrodymais: Klaipėdos teritorinės muitinės 2006-08-04 tikrinimo aktu (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad tikrinimo metu muitinės sandėlio prekių apyvartos atskaita pateikta nebuvo, nes nesuvesti liepos, rugpjūčio mėn. prekių judėjimo duomenys; prekių apskaitos lapu Nr. 060002201/01 (b. l. 8), deklaracija (b. l. 9, 10, 11), prekių apskaitos lapu Nr. 060002201/02 (b. l. 12), deklaracija (b. l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19), prekių apskaitos lapu Nr. 060002201/04 (b. l. 20), deklaracija (b. l. 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27), pažeidėjos daliniu kaltės pripažinimu.
2004 m. balandžio 22 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1b-383 patvirtintų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad pildant prekių apskaitos lapus, turi būti vadovaujamasi A, C, D ir E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos lapo pildymo instrukcija, 8 punkte nustatyta, kad muitinės sandėlio savininkas privalo suderinti muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarką su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje yra muitinės sandėlis, nurodydamas šiai apskaitai tvarkyti naudojamus dokumentus, juose registruojamus duomenis, aprašydamas apskaitai naudojamą programinę įrangą (jeigu ji naudojama).
Iš 2004-05-17 muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. R713-105, sudarytos su UAB „Suada“, teismas nustatė, kad muitinės sandėlio savininkas UAB „Suada“ įsipareigojo prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, įtraukti į apskaitą tuoj pat, kai jos padedamos į muitinės sandėlį bei laikytis su muitine suderintų prekių apskaitos reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pažeidėja, būdama atsakinga UAB „Suada“ už muitinės sandėlio prekių apskaitos vedimą, nepateikė prekių apyvartos ataskaitos apie sandėlyje esančių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, likučius; nevesdama muitinės sandėlyje sandėliuojamų prekių apskaitos, pažeidė Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 529 straipsnio 1 punkto reikalavimą; neteisingai pildydama apskaitos lapus, pažeidė Muitinės departamento direktoriaus 2004-04-22 įsakymu Nr. 1B-383 patvirtintų tipinių A, C, D, E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisyklių 7 punkto reikalavimus. Teismas konstatavo, kad nurodytais veiksmais R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino, kad ji išlaiko nepilnametį vaiką, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į R. G. šeimyninę padėtį, į tai, kad ji išlaiko nepilnametį vaiką, į turtinę padėtį, į tai, kad ankščiau nėra bausta administracine tvarka. Dėl šių aplinkybių, teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, skyrė minimalią sankcijoje nustatytą baudą.
III.
R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytas minimumas. Apeliantė nurodo tokius argumentus:
1. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas už dvi savarankiškas veikas, tačiau teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta tik dėl pirmojo pažeidimo, ir visiškai nieko apie antrąjį. Todėl teismo nutarimas nemotyvuotas.
2. Protokole kaip pirmasis pažeidimas nurodyta, kad ji nepateikė prekių apyvartos ataskaitos apie sandėlyje esančių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, likučius. Muitinė nurodė, kad tuo ji pažeidė 2001 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 993/2001, iš dalies pakeičiančio reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 529 straipsnio 1 punktą. Jame pasakyta: „Prekių apskaita visuomet parodo turimas prekių atsargas, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Muitinių nustatytu laiku sandėlio savininkas prižiūrinčiai įstaigai pateikia minėtų atsargų sąrašą.“ Apeliantė nesutinka, kad ši norma nustato elgesio taisyklę, o jei tokia ir nustatyta, ji nėra aiškiai išreikšta. Apie prievolę pateikti muitinei ataskaitą apie sandėlyje esančių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo, procedūra, likučius, šioje normoje nieko nepasakyta. Straipsnyje pasakyta, kad atsargų sąrašas pateikiamas Muitinių nustatytu laiku, todėl apeliantė nesutinka su tuo, kad ataskaitą apie likučius ji turėjo prievolę pateikti muitinės pareigūnams, atliekantiems patikrinimą, nedelsiant. Be to, prekių apskaitos lapai kiekvienai prekių siuntai yra pildomi iš karto, kai tik prekės padedamos į muitinės sandėlį, t. y. visos prekės yra apskaitytos, o šių apskaitos lapų pagrindu, pasibaigus ketvirčiui, iki kito mėnesio 15 d. muitinei pateikiama ataskaita, t. y. muitinės nustatytu laiku pateikiamas atsargų (prekių) sąrašas, kaip nustatyta 529 straipsnio 1 punkte. Prekių likučių ataskaitos pateikimas muitinės pareigūnams atliekantiems tikrinimą, nėra numatytas jokių teisės aktų, t. y. nėra nustatyta elgesio taisyklė, už kurios pažeidimą atsirastų administracinė atsakomybė. Teismo posėdžio metu muitinės pareigūnai pateikė teismui 2004-05-17 muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. R713-105 ir nurodė, kad UAB „Suada" įsipareigojo prekes, kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra, įtraukti į apskaitą tuoj pat, kai jos padedamos į muitinės sandėlį, bei laikytis su muitine suderintų prekių apskaitos reikalavimų (Sutarties 2.6, 2.7 punktai). Apeliantė nurodo, kad padedant prekes į muitinės sandėlį, jos yra nedelsiant įtraukiamos į apskaitą, t. y. užpildomi prekių apskaitos lapai, tuo vykdomi Sutarties 2.6 punkto reikalavimai. Toliau vykdant su muitine suderintų prekių apskaitos reikalavimus, vadovaujantis tos pačios sutarties 2005-05-26 papildomu susitarimu dėl jos dalinio pakeitimo, 5 punktu, kas ketvirtį, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos muitinei rašytine forma ir magnetinėse laikmenose pateikiamos sandėlyje laikomų prekių apyvartos prekių ataskaita (Sutarties priedas Nr. 1). Apeliantės manymu, yra akivaizdu, kad prekių apyvartos ataskaitos muitinei turi būti pateikiamos nustatytu laiku, o ne atliekamo patikrinimo metu, todėl ji negali būti baudžiama už tai, jog tikrinimo metu nepateikė prekių apyvartos ataskaitos (juo labiau likučių). Tuo tarpu pirminiai apskaitos dokumentai: prekių apskaitos lapai, kuriais prekės nedelsiant įtraukiamos į apskaitą, muitinei tikrinimo metu buvo pateiktos. Taigi apeliantė mano, kad ji nėra pažeidusi elgesio taisyklės ar prekių esančių muitinės sandėlyje apskaitos tvarkos, todėl jos veiksmai nepateikiant prekių apyvartos ataskaitos apie sandėlyje esančių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, likučius, patikrinimo metu, nelaikytini pažeidimu. Laikant, kad vis dėlto jos pateikiamas teisės normų aiškinimas yra neteisingas, ir tai yra muitinės sandėlio apskaitos tvarkos pažeidimas, ji dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir teigia ateityje nenusižengsianti. Savo nuomonės ir pozicijos turėjimas dėl apskaitos tvarkos vykdymo negali būti vertinamas kaip piktybiškas elgesys ar pan.
3. Protokole kaip antrasis pažeidimas nurodyta, kad prekėms, kurioms įformintas BAD, apskaitos lapuose ji neteisingai nurodė prekės svorį ir papildomą matavimo vienetą. Apeliantė nurodo dėl šio pažeidimo savo kaltę iš dalies pripažįstanti. Apeliantė nurodo, kad teismui paaiškino, jog padarė procedūrinę klaidą pildant BAD, kuriame neteisingai nurodė prekių matavimo vienetą, tačiau prekių svorį, t. y. kitą tų pačių prekių matavimo vienetą, nurodė teisingai. Tai reikšminga vertinant pažeidimo pavojingumą, kadangi be papildomo matavimo vieneto, prekių kiekis gali būti nustatytas, nes kitas matavimo vienetas (pagrindinis) yra teisingas. Klaida buvo įvelta pildant reeksporto BAD Nr. 6LR60300028 ir Nr. 6LR60300029. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad šie pažeidimai buvo padaryti 2006-02-14 ir 2006-02-15. Apie padarytą klaidą, vos tik ją pastebėjusi, ji pati pranešė muitinei dar 2006 m. pavasarį, klausdama, kaip galima būtų ją ištaisyti. Muitinės atstovė paaiškino, kad klaida buvo nustatyta po to, kai buvo pateiktos ataskaitos už 2006 m. I ketvirtį (pateikiama muitinei iki 2006-04-15). Apeliantės vertinimu, tai reikšminga aplinkybė, nes nuo pažeidimo nustatymo dienos skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Nuobaudai už ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį paskirti nustatytas 6 mėn. terminas, skaičiuotinas nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pažeidimas buvo padarytas 2006-02-13, kai įforminus BAD Nr. 6LR6070022, prekės buvo padėtos į muitinės sandėlį užpildant prekių apskaitos lapus.
Apeliantė pažymi, kad padarė vieną klaidą, vienai prekių partijai, kuri atvyko į UAB „Suada" muitinės sandėlį (BAD Nr. BAD Nr.6LR6070022 - 2006-02-13), užpildė prekių apskaitos lapus, tačiau juose per klaidą neteisingai nurodė papildomą matavimo vienetą. Taip atsitiko dėl to, kad sandėlyje prekės buvo išskaidytos ir skirtingomis dienomis išvyko iš sandėlio. Paaiškėjus klaidai, dar 2006 m. pavasarį, kreipėsi į muitinę, siekdama šią klaidą ištaisyti, savo apskaitoje ištaisė apskaitos lapus, perrašiusi juos naujai. Jokio atsakymo dėl klaidos taisymo negavo iki patikrinimo. Apeliantės vertinimu, nėra sąžininga bausti dėl klaidos, apie kurią muitinei ji pati pranešė iki patikrinimo ir siekė ją ištaisyti.
4. Paskirta neproporcingai didelė bauda. Neįvertintas pažeidimo pavojingumas, kitos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pavojingumą visuomenės saugomoms vertybėms, žalos valstybei nepadarymą, šeimos materialinę padėtį, protingumo ir teisingumo kriterijus, administracinės nuobaudos tikslus, pažeidimo padarymo aplinkybes dėl pagrįsto savo veiksmų laikymo teisėtais ir teisingais, bei tai, kad nuoširdžiai gailisi, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
1. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (su paskutiniais pakeitimais 2001 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 993/2001), 529 straipsnio 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad prekių apskaita visuomet parodo turimas prekių atsargas, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Muitinės nustatytu laiku sandėlio savininkas prižiūrinčiai muitinės įstaigai pateikia minėtų atsargų sąrašą. Šio sąrašo UAB „Suada“ direktorė R. G. 2006 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo metu nepateikė. Muitinės departamento 2004-04-22 įsakymu Nr. 1B-383 patvirtintų Tipinių A, C, D ir E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisyklių 2 punkte nustatyta, kad prekės, pateiktos muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, turi būti įtrauktos į apskaitą tuo metu, kai fiziškai padedamos į A tipo muitinės sandėlį. Tų pačių taisyklių 9 punkte nustatyta, kad apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra ir kurioms ji netaikoma, charakteristikas. UAB „Suada“ direktorė R. G. pripažįsta, kad į apskaitą prekes įtraukdavo tik pasibaigus ketvirčiui aiškindama, kad kiekvienai prekei užveda apskaitos lapą. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 496 straipsnio j) dalyje išaiškinta, kad „apskaitos dokumentai“ – tai duomenys su visa būtina informacija ir techninėmis detalėmis bet kuriose laikmenose, kurie leidžia muitinei prižiūrėti ir kontroliuoti procedūras, visų pirma, susijusias su prekių srautu ir jų kintančiu statusu; muitinės sandėliavimo procedūrų apskaita vadinama prekių apskaita. Todėl skunde nurodyti argumentai, kad patikrinimo metu nebuvo privalu pateikti prekių likučių apskaitos dokumentų, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams. UAB „Suada“ išduotame leidime taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą Nr. LT02056 5 punkte apspręsta, kad apskaitai vesti bus naudojama UAB „Avilda“ programa, kurios pagalba ir suformuojama tiek kas ketvirtį, tiek tikrinimo metu muitinei pateikiama prekių apyvartos ataskaita, pagal kurią muitinė vykdo muitinės sandėlyje saugomų prekių priežiūrą.
Šalies argumentai
2. Apeliantė teigia, kad ji pati pastebėjo klaidingai užpildytus BAD Nr. 6LR60300028 langelių duomenis ir apie tai pranešė muitinei, tačiau byloje pateikti dokumentai įrodė, kad 2006-05-22 raštu Nr. (LM18)-20/14-7160 Klaipėdos teritorinė muitinė informavo UAB „Suada“, apie tai, jog muitinės sandėlio I ketvirčio ataskaitoje duomenys neatitinka muitinės duomenų bazėje turimiems duomenims ir nurodė iki 2006-05-31 pateikti paaiškinimą dėl nurodytų neatitikimų ir pateikti teisingą ataskaitą. Tačiau į minėtą raštą UAB „Suada“ tik 2006-08-29 pateikė prašymą dėl duomenų taisymo, t. y. po to, kai patikrinimo metu buvo nustatytas tikslus neatitikimo kiekis. Tai dar kartą patvirtina, kad UAB „Suada“, už kurios veiklą atsakinga direktorė R. G. , neveda sistemingos prekių apskaitos, todėl netiksliai apskaito prekes ir klaidingai užpildo muitinės deklaracijas.
2. Pažeidimas buvo padarytas 2006-02-13 įforminus bendruosius administracinius dokumentus, o nustatytas ir užfiksuotas 2006-08-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinus UAB „Suada“ muitinės sandėlyje esančių prekių apskaitą ir kiekį. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas.
3. Teismui nebuvo jokio pagrindo pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį. Paskirta nuobauda proporcinga įvykdytai veikai. Apskaitos vedimo tvarkos nesilaikymas muitinės sandėliuose sudaro prielaidas piktnaudžiauti susidariusia padėtimi. Skiriant nuobaudą, buvo įvertintos administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pažeidėjos asmenybė bei šeimyninė materialinė padėtis, tai, kad administracine tvarka anksčiau nebuvo bausta, todėl paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Tokių aplinkybių R. G. byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė apkaltinta ir nubausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje, padarymą. Minėtoje ATPK nuostatoje numatyta administracinė atsakomybė už apskaitos, susijusios su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvojoje ekonominėje zonoje, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse vedimo tvarkos nesilaikymą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto kaltinimo matyti, kad apeliantė apkaltinta dėl keleto savarankiškų veikų atlikimo, kurie įvertinti kaip administracinis teisės pažeidimas:
1) ji 2006 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo metu nepateikė prekių apyvartos ataskaitos apie sandėlyje esančių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, likučius;
2) ji nevedė muitinės sandėlyje sandėliuojamų prekių apskaitos;
3) ji neteisingai pildė apskaitos lapus: prekių, kurioms įformintas BAD, apskaitos lape Nr. 060002201/01 neteisingai nurodytas prekės svoris ir nenurodytas papildomas matavimo vienetas; apskaitos lape Nr. 060002201/02 nenurodytas papildomas matavimo vienetas; apskaitos lape Nr. 060002201/03 neteisingai nurodytas prekės svoris; apskaitos lape Nr. 060002201/04 neteisingai nurodytas prekės svoris; apskaitos lape Nr. 060002201/05 neteisingai nurodytas prekės svoris.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas pasisakė dėl visų minėtų apeliantės veikų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismo nutarimas nemotyvuotas, nepagrįstas.
Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 529 straipsnio 1 punkte numatyta, kad prekių apskaita visuomet parodo turimas prekių atsargas, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Muitinių nustatytu laiku sandėlio savininkas prižiūrinčiai įstaigai pateikia minėtų atsargų sąrašą. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 496 straipsnio j) dalyje išaiškinta, kad „apskaitos dokumentai“ – tai duomenys su visa būtina informacija ir techninėmis detalėmis bet kuriose laikmenose, kurie leidžia muitinei prižiūrėti ir kontroliuoti procedūras, visų pirma, susijusias su prekių srautu ir jų kintančiu statusu.
Nagrinėjamu atveju iš UAB „Suada“ leidimo taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą 5 punkto matyti, kad muitinio sandėliavimo muitinės procedūrai numatyta apskaitos rūšis – naudojamas UAB „Avilda“ programinis paketas „Muitinės sandėlis“. Pagal aptartą apskaitos dokumentų apibrėžimą, šiame programiniame pakete esantys duomenys vertintini kaip apskaitos dokumentai.
Iš tikrinimo akto, institucijos atstovės, atlikusios tikrinimą bendrovėje, paaiškinimų, pačios apeliantės paaiškinimų nustatyta, kad tikrinimo metu į minėtą programinį paketą nebuvo suvesti visi reikiami duomenys iš prekių apskaitos lapų, taigi prekių apskaita buvo vedama pažeidžiant Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 529 straipsnio 1 punktą, nes patikrinimo metu neparodė realiai turimų prekių atsargų. Nors nenustatyta, kad būtų neužpildyti prekių apskaitos lapai, dalis informacijos nebuvo pilnai įvesta į programinį paketą, kuriame pagal aptartą teisinį reglamentavimą prekės taip pat privalėjo būti apskaitytos. Taigi, padaryta pagrįsta išvada, kad apeliantė 2006 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo metu nepateikė prekių apyvartos ataskaitos apie sandėlyje esančių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, likučius ir ji nustatyta tvarka nevedė muitinės sandėlyje sandėliuojamų prekių apskaitos.
Iš apskaitos lapų, institucijos atstovės paaiškinimų, pačios apeliantės prisipažinimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti prekių apskaitos lapai užpildyti neteisingai, tuo pažeidžiant Tipinių A, C, D, E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisyklių 7 punktą.
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už šio kodekso 209⁴ straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kaip matyti, pastarasis pažeidimas buvo nustatytas 2006 m. rugpjūčio 3-4 d. tikrinimo metu (tikrinimo aktas), taigi pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs.
Už minėtus apskaitos tvarkos pažeidimus atsakinga apeliantė (b. l. 6). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Nuobauda individualizuota tinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, į kurias pagal ATPK privalo būti atsižvelgiama. Paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio bauda. Pagrindo ATPK 30¹ straipsnio taikymui pagrįstai nenustatyta. Padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnis, jo pobūdis rodo buvus pakankamai pavojingą pažeidimą, kuriuo pažeista nustatyta valdymo tvarka. Pagrįstai nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kitų aplinkybių, itin švelninančių apeliantės atsakomybę, nėra. Paskirta bauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, surinko visus bylai reikšmingus įrodymus, juos tinkamai įvertino, padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas. Pagrindo naikinti ar keisti teismo nutarimo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.