- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- ATP-129-185/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00030-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- A. U.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-03-24 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK (toliau – Institucija) 2017-01-23 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d. 40 Eur bauda už tai, kad 2016-12-23 14.40 val. Pasvalio m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs įrengto saugos diržo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 p. reikalavimus.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. U. padavė skundą Pasvalio rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jis šio teisės pažeidimo nepadarė.
Skundžiama 2017-03-24 nutartimi A. U. skundas atmestas ir Institucijos 2017-01-23 nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Skundu A. U. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti apylinkės teismo 2017-03-24 nutartį, o taip pat Institucijos 2017-01-23 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jokio pažeidimo nepadarė, todėl yra nubaustas visiškai nepagrįstai. Teigia nesutinkantis su apylinkės teismo įrodymų, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vertinimu. Teismas nutartyje iš esmės rėmėsi dviejų bylos baigtimi suinteresuotų policijos pareigūnų A. G. ir L. S. parodymais. Abejoja tuo, ar policijos pareigūnas A. G. būtų spėjęs sustabdyti jo 40–50 km/h per valandą greičiu vairuojamą automobilį, jeigu, kaip jis nurodė, jo tariamą pažeidimą pamatė maždaug iš 10–15 m atstumo. Faktas yra tas, jog jis iš esmės buvo sustabdytas dėl to, kad nebuvo įsijungęs artimųjų šviesų ir tai policijos pareigūnai pamatė iš žymiai didesnio atstumo nei 10–15 m, būtent tokią jo sustabdymo priežastį pareigūnas A. G. jam ir nurodė, iš karto priėjęs prie jo sustojusio automobilio, o pastabą apie neprisegtą saugos diržą jis pasakė tik po to, kada jam padavė reikalaujamus dokumentus, prieš tai atsisegęs saugos diržą, norėdamas juos paimti iš dokumentų dėtuvės. Taigi jis nuo pat pradžių neginčija fakto, jog buvo sustabdytas be jokio pagrindo ir pareigūnui pasakius sutiko su tuo, kad važiuoja neįsijungęs artimųjų šviesų, nes buvo šviesus paros metas ir jas įsijungti tiesiog pamiršo. Nuo pat pradžių buvo įsitikinęs, kad pareigūnas jo dokumentus paėmė ir protokolą jam rašys už tai, kad vairavo neįsijungęs artimųjų automobilio šviesų, kas yra privaloma ir šviesiu paros metu, už tai būtų sutikęs mokėti baudą. Tačiau L. S., kuris jam anksčiau buvo surašęs protokolą už kitą KET pažeidimą, bet vėliau jam skirta nuobauda buvo panaikinta, pasakė, jog rašys protokolą už diržus, nors jis (L. S.) prieš A. G. sustabdant jo automobilį išlipęs iš tarnybinio automobilio nebuvo ir nagrinėjamo įvykio greičiausiai net nematė. Šias aplinkybes nurodė tiek tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau teismas tokius jo parodymus atmetė, nors minimą faktą patvirtino ir kartu su juo važiavusi M. B.. Jos parodymus apylinkės teismas nepagrįstai atmetė vien tik dėl to, jog skunde teismui apie ją nepranešė ir dar todėl, jog jo automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti, todėl jos, sėdinčios ant galinės sėdynės, policijos pareigūnai galėjo ir nematyti. Pažymi, kad procese visų šalių teisės yra lygios, todėl vieni parodymai negali būti svaresni už kitus vien dėl to, jog tuos parodymus pateikia policijos pareigūnas, skyręs pažeidėjui administracinę nuobaudą ar surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą. Juk teisme aiškiai parodė, jog L. S. dėl pirmiau nurodytų aplinkybių (panaikinto jo kitoje byloje priimto apeliantui nepalankaus sprendimo) jam kerštauja, o A. G. akivaizdžiai palaiko savo kolegą ir bet kokiomis priemonėmis bando apginti jo šioje byloje priimtą neteisingą sprendimą, kadangi protokolas jam buvo surašytas ne už tą KET pažeidimą, kurį jis realiai padarė. Mano, kad nesant kitų įrodymų, o vien tik dviejų policijos pareigūnų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, parodymams, kyla abejonės, ar jo kaltė nagrinėjamu atveju yra įrodyta, o esant abejonėms, jos vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi apibendrindamas daro išvadą, kad nutarimą priėmusios institucijos pareigūnas nesilaikė ATPK 284 str. ir ANK 567 str. įtvirtintos numatytos tvarkos. Dar kartą teigia, jog pareigūnai, nesurinkę objektyvių ir neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą nubaudę jį už KET pažeidimą, kurio jis nepadarė, o apylinkės teismas, nagrinėjęs jo skundą, šio pažeidimo neištaisė, kadangi vertindamas faktinius duomenis nagrinėjamoje byloje buvo neobjektyvus ir šališkas – rėmėsi išimtinai policijos pareigūnų parodymais, o jo ir paminėtos liudytojos M. B. parodymus nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir A. U. skundo netenkinti, nes teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus bylos įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundu A. U. nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir jo nubaudimu teigdamas, kad protokolas jam buvo surašytas ne už tą pažeidimą, kurį jis realiai padarė, o teismas, atmesdamas jo skundą dėl Institucijos 2017-01-23 nutarimo, subjektyviai nustatė faktines aplinkybes, remdamasis vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie šiuo atveju negali būti laikomi objektyviais ir nešališkais liudytojais, tačiau jų parodymais tikima vien dėl jų statuso. Šie skundo argumentai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos, o apelianto skundo argumentai, kurie iš esmės nėra nauji ir apylinkės teismo jau buvo įvertinti, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. U. skundą ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė jo paties paaiškinimus, apklausė liudytojus. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai ir, priešingai nei teigiama skunde, atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir argumentavo savo sprendimą. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo abejoti dėl A. U. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Nors A. U. neigia vairavęs automobilį neprisisegęs saugos diržo, teigdamas, jog buvo sustabdytas už visai kitą pažeidimą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį neįjungęs artimųjų šviesų žibintų, o saugos diržą atsisegė tik tuomet, kai pareigūnui paprašius paduoti dokumentus, pasilenkė juos paimti iš dokumentų dėtuvės, tokie apelianto teiginiai tėra tik įrodymais nepatvirtina jo gynybinė versija. Policijos pareigūnai A. G. ir L. S. tiesiogiai matė A. U. daromą pažeidimą, teismo posėdžio metu abu analogiškai parodė, kad pažeidimą pastebėjo būdami išlipę iš tarnybinio automobilio, atvažiuojantį pažeidėjo automobilį pamatė iš maždaug 10–15 m atstumo, tuo metu buvo dienos metas, nelijo, nesnigo, todėl aiškiai matė, kad A. U. vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo, būtent dėl to jo vairuojamą automobilį ir sustabdė, o ar tuo metu jo automobilio šviesos buvo įjungtos, nepamena, jeigu automobilis būtų važiavęs be šviesų, apie tai būtų įrašyta protokole (protokole apie tai duomenų nėra). Šie pareigūnų teisme duoti parodymai sutampa ir su L. S. tarnybiniame pranešime pateiktais paaiškinimais, todėl nesivadovauti ir nesiremti policijos pareigūnų nustatytomis ir užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo. Nors A. U. pareigūnų parodymų nepatikimumą motyvuoja tuo, jog teismas kitoje byloje yra panaikinęs L. S. priimtą jam (apeliantui) nepalankų sprendimą, todėl pareigūnas jam gali už tai kerštauti, o A. G. akivaizdžiai palaiko savo kolegą ir bet kokiomis priemonėmis bando apginti jo šioje byloje priimtą neteisingą sprendimą – nutarimą jį (apeliantą) nubausti, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, A. U. už įvairius KET pažeidimus yra baustas ne kartą, jį yra nubaudę ir Pasvalio r. PK pareigūnai, todėl tai, kad vieną tokių sprendimų yra priėmęs L. S., šio pareigūno parodymų patikimumo nemažina, juolab kad jų nesieja jokie asmeniniai santykiai. Kaip teisme parodė L. S., jis pažeidėjo asmeniškai nepažįsta, jokių piktumų neturi. Policijos pareigūnai A. U. vairuojamo automobilio stabdymo metu vykdė savo tarnybines pareigas, o su pareigūnu A. G., kaip parodė pats apeliantas, jis anksčiau pažįstamas nebuvo. Todėl nenustačius aplinkybių, dėl kurių pareigūnai galėtų sakyti netiesą, jų parodymams esant nuosekliems, aiškiems, neprieštaringiems bei sutampantiems tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga, darytina išvada, kad pareigūno L. S. tarnybiniu pranešimu bei jo ir jo kolegos A. G. teisme duotais paaiškinimais, priimant skundžiamus sprendimus, buvo remtasi pagrįstai. A. U. taip pat nesutinka su liudytojos M. B., kuri, anot jo, įvykio metu buvo kartu su juo automobilyje, parodymų vertinimu, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimui nesiremti minėtos liudytojos parodymais, nes ji yra apelianto sugyventinė. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės dėl M. B. buvimo automobilyje įvykio metu A. U. nenurodė savo skunde apylinkės teismui ir tuo metu neprašė jos iškviesti į bylos nagrinėjimą, o ją nurodė tik teisme, kas išties leidžia abejoti nurodytos aplinkybės realumu, juolab kad ir pareigūnas A. G. patvirtino apžiūrėjęs visą automobilio saloną ir daugiau žmonių, išskyrus apeliantą, jame nematęs. Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad A. U. skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų parodymus laikė viršesniais nei jo ir jo sugyventinės M. B. yra visiškai nepagrįsti, priešingai, jie paneigti bylos duomenų visetu. Nėra abejonių dėl to, kad apelianto sugyventinė yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl, aiškinantis įvykio aplinkybes, tiek apelianto, tiek jo sugyventinės pirmiau nurodyta versija, kad A. U. protokolas buvo surašytas ne už tą pažeidimą, kurį jis realiai padarė, bei tai, kad pareigūnas L. S. nebuvo išlipęs iš tarnybinio automobilio ir nagrinėjimo įvykio greičiausiai nematė, teisingai vertinta kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumas nekelia abejonių, kontekste, ir šiuo atveju pagrįstai atmesta kaip prieštaraujanti kitiems bylos įrodymams.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-03-24 nutartį nepakeistą ir A. U. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.