Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-913-893/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
e1-913-893/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00922-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-913-893/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00922-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis, 2022-01-07, apie 12 val. 30 min., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugyventinei R. M. tyčia vieną kartą kaire ranka trenkė per galvą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. parodė tokias aplinkybes. Įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas nereikalingas. Priklausomybių neturi, psichiatrinėse įskaitose nėra įrašytas. Parodymus duoti sutinka. R. M. yra jo sugyventinė, kartu turi bendrą vaiką A. K., gyvena R. M. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Su R. M. kartu gyvena maždaug keturis metus, iki šiol sutarė gerai. 2022-01-07, dienos metu, namuose buvo R., A., jų bendras vaikas, bei E., R. vaikas. Apie 12 val. 30 min., su R. jis pradėjo konfliktuoti dėl buitinių priežasčių, dėl kažko nesutarė, tačiau dabar nepamena tikslios konflikto priežasties, nes ginčijosi dėl daug dalykų. Jis nesusivaldė ir konflikto metu sudavė R. kairės rankos delnu jai per galvą. Jis po šio įvykio išėjo pas savo močiutę, kuri gyvena kitame aukšte, tam, kad nurimtų ir nekonfliktuotų toliau. Pabuvęs pas močiutę, kiek pamena, grįžo namo, pasiėmė darbinius drabužius ir maždaug po 13.00 val. Išėjo į darbą. Jam, būnant darbe, atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Gailisi, kad R. sudavė delnu per galvą, norėtų jos už tai atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b.l. 34-36)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2022-01-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00922-22, pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. požymius, dėl to, kad 2022-01-07, apie 12.30 val., bute (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. K. konflikto metu sudavė kaire ranka vieną kartą R. M. per galvą ir pataikė per pakaušį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 1).

Iš R. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad R. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventiniu V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir augina du mažamečius vaikus: E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra nuo ankstesnio sugyventinio ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra jų bendras vaikas. Su V. K. gyvena kartu jau ketverius metus. Anksčiau su V. konfliktų būdavo, jis smurtaudavo jos atžvilgiu, tačiau niekada į policiją nesikreipė, jam atleisdavo, į medikus nesikreipdavo ir ekspertizių nedarė. Sugyventinio močiutė B., gyv. (duomenys neskelbtini), visada palaikydavo V. ir gąsdindavo, kad jeigu ji kur nors kreipsis, tai atims iš jos vaikus, todėl ji bijodama niekur nesikreipė. V. piktnaudžiauja alkoholiu ir mušdavosi girtas. Paskutinį kartą V. prieš ją smurtavo prieš 1.5 metų. Po to visą tą laikotarpį buvo aprimęs, nesmurtaudavo, tik vartodavo alkoholį ir vis gąsdindavo, kad atims jų bendrą vaiką A., dėl šios priežasties ji su juo nekonfliktuodavo ir klausydavo, ką jis pasakys. Butas, kuriame jie visi gyvena kartu, nuosavybės teise priklauso jai. 2022-01-07, apie 12.30 val., namuose tarp jos ir V. įvyko konfliktas dėl to, kad ji nori mokytis ir gauti profesiją, pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis nesutinka. Šaipėsi iš jos, kad jai nieko neišeis ir ji nesugebės. V. buvo blaivas. Po to jis paskambino savo močiutei B., kuri gyvena virš jų buto, 6-ame aukšte, ir pasakė, kad atneš vaiką A. pamaitinti, prižiūrėti ir, kad jis pabūtų pas močiutę. R. M. pasakė, kad nereikia, ji yra namuose ir pati gali prižiūrėti vaikus. Tada ji pasakė, kad kvies policiją, jeigu jis prieš jos valią neš vaiką pas močiutę ir, paėmusi rankoje telefoną, pradėjo rinkti numerį 112. Tai pamatęs V. supyko, išplėšė iš jos rankos telefoną ir numetė į šoną. V. pradėjo šaukti, kad ji nekvailiotų, įžeidinėjo įvairiausiais necenzūriniais žodžiais ir pykčio metu trenkė su kairės rankos delnu vieną kartą jai per galvą ir pataikė per pakaušį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Dėl to ji patyrė šoką, yra turėjusi dvi komas, nuėjo į miegamąjį, nes jai pradėjo trūkti oro, duso. Tuo metu V. paėmė A. ir nunešė pas močiutę. Netrukus atėjo jo močiutė B., kuri liepė jai tylėti, niekam neskambinti, kaltino ją, kad ji yra pati kalta, kad ji pasirinko tokį gyvenimą, teigė, kad V. nekaltas, kad jis yra geras, šiuo metu negeria, išlaiko šeimą ir, kad baigtų skųstis savo tėvams dėl savo elgesio. Pokalbis truko apie 15 minučių, kol ji pradėjo normaliai kvėpuoti, atsistatė kvėpavimas, baigėsi dusulio priepuolis. Močiutei išėjus, ji iš karto paskambino savo tėvui R. M., kuris ją paskatino kreiptis į policiją. Netrukus grįžo V. kartu su močiute ir reiškė pretenzijas, kad ji skundžiasi tėvams, reikalavo, kad duotų V. savo buto raktus, nes jam ji buvo pasakiusi, kad raktų neduos. Vėliau pagailėjusi jo, kad jis neturės kur eiti, ji jam atidavė savo buto raktus ir neužilgo išėjo į darbą. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, stiklo gamybos linijos darbuotojas. Visa tai matė jos mažametis vaikas E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Medikų pagalbos neprireikė, matomų kūno sužalojimų nepatyrė, kad sumažinti galvos skausmą išgėrė IBUPROM tabletę (b.l. 5).

Iš įvykio vietos pažiūros protokolo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo ketvirtame aukšte. Įėjimas į namo laiptinę yra iš kiemo pusės, pirma laiptinė nuo gatvės. Laiptinėje įrengta kodinė spyna. Pakilus liftu į ketvirtą aukštą, priešais liftą yra 90 butas. Durys yra šarvinės, rudos spalvos, be išorinių laužimo žymių. Užėjus į butą patenkame į koridorių, kuriame dešinėje pusėje yra drabužių kabykla, kabo lauko drabužiai, tiesiai yra durys į vaikų kambarį, kuriame žaidžia du mažamečiai vaikai, įjungtas televizorius. Kambaryje yra įvairūs vaikų žaislai. Kairėje pusėje, praėjus koridoriumi, yra miegamasis, kuriame padėta vaikiška lovelė ir dvigulė lova. Praėjus koridoriumi, dešinėje pusėje, yra virtuvė su įvairiais namų apyvokos daiktais. Bute bendra tvarka nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Iš buto nieko nepaimta (b.l. 5-6).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie iš esmės sutampa su R. M. parodymais, nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina kita bylos medžiaga. Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022-01-07, apie 12 val. 30 min., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugyventinei R. M. tyčia vieną kartą kaire ranka trenkė per galvą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

Kadangi V. K. smurtavo prieš savo sugyventinę su kuria kartu gyvena ir veda bendrą buitį, taip šiai sukeldamas fizinį skausmą, jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nes tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, atsako pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Todėl V. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nusikaltimas, o prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis V. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b.l. 53-54).

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę su kuria gyvena ir veda bendrą buitį), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, pagal V. K. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 07 d. 18.50 val. iki 2022 m. sausio 08 d. 15.30 val. (viena diena). (b.l. 27, 37)

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. (b.l. 38)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. K. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – vieną dieną, t. y. nuo 2022 m. sausio 07 d. 18.50 val. iki 2022 m. sausio 08 d. 15.30 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Grizickas