- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- ATP-889-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. B. (toliau – G. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimu G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 144 eurų bauda už tai, kad ji 2014 m. birželio 3 d., 15 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimus, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu nežymiai sužalota keleivė bei apgadintos abi transporto priemonės.
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. B. skundą 2015 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą, o G. B. skundą atmetė.
G. B., nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi apeliantės skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. atžvilgiu gražino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
2015 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus ekspertams.
Šalies argumentai
Nesutikdama su tokiu sprendimu, G. B. skundu prašo panaikinti 2015 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
G. B. teigimu, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla, pradėta jos atžvilgiu, buvo grąžinta Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Jai tikrinant duomenis LITEKO sistemoje iki 2015 m. birželio 22 d. informacijos apie teismo posėdį, nebuvo, jokio pranešimo ji negavo, todėl 2015 m. birželio 25 d. išvyko suplanuotų atostogų. 2015 m. birželio 30 d. ji, prisijungusi prie LITEKO sistemos, pamatė, jog teismo posėdis paskirtas 2015 m. birželio 30 d. 15.00 val., todėl iš karto susisiekė su teismo posėdžio sekretore, kuri patikino, kad jokio papildomo prašymo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje teismui pateikti nereikia. Į sekantį posėdį G. B. šaukimo taip pat negavo ir tik iš LITEKO sistemos duomenų sužinojo, jog teismo posėdis paskirtas 2015 m. liepos 24 d., tačiau šio posėdžio metu jau buvo skelbiama skundžiama nutartis dėl eismo įvykio ekspertizės, jokių G. B. paaiškinimų dėl neatvykimo į teismo posėdžius teisėjas neklausė, neleido jai kalbėti.
Šioje situacijoje pažymima, kad vis tik G. B. nežinojo apie paskirtų teismo posėdžių datas, ji informavo teismą apie savo negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime, o nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 23 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į G. B. skundą, kuriuo prašoma 2015 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.
G. B. skundas paliekamas nenagrinėtas.
Sutinkamai su ATPK 249 str. 2 d., šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Iš aptartos teisės nuostatos seka, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese.
Esant šiam teisiniam reglamentavimui ir įvertinus tai, kad ATPK nenumato ekspertizės skyrimo teisme tvarkos bei teismo procesinio sprendimo dėl ekspertizės skyrimo apskundimo tvarkos, sprendžiant aukštesniajam teismui G. B. pateikto skundo argumentų pagrįstumo klausimą, taikytinos būtent BPK normos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 286 str. 1 d. nuostatas, teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turinį ir nustatęs būtinybę G. B. atžvilgiu pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje paskirti eismo įvykio ekspertizę, skundžiama 2015 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė atitinkamą procesinį sprendimą, pavesdama eismo įvykio ekspertizę atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus ekspertams, suformuluodama ir teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus klausimus.
Šių duomenų kontekste akivaizdu, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra betarpiškai susijusi su įrodymų rinkimu bei objektyvios tiesos nustatymu administracinio teisės pažeidimo byloje. Minėta, jog ATPK nereglamentuoja tokio pobūdžio teismo procesinių sprendimų apskundimo tvarkos, todėl, remiantis aukščiau išdėstyta ATPK 249 str. 2 d. formuluote, ir mutatis mutandis vadovaujantis BPK nuostatomis, pažymėtina, jog, sutinkamai su BPK 439 str. 1 d., bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tuo tarpu komentuojamo straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos teismų nutartys dėl <...> naujų įrodymų rinkimo, <...>.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, nepaisant Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškintos minėtos nutarties apskundimo tvarkos, vis tik konstatuotina, kad tokio pobūdžio nutartys, t. y. nutartys dėl naujų įrodymų rinkimo, o šiuo atveju dėl ekspertizės skyrimo, administracinių teisės pažeidimų bylos teisenoje, kaip tai reglamentuoja aukščiau aptartos BPK nuostatos, yra neskundžiamos, todėl G. B. skundas nagrinėjamu atveju paliekamas nenagrinėtas kaip paduotas nesant tam procesinio pagrindo.
G. B. skundą paliekant nenagrinėtą, kiti jos skundo argumentai, galimai susiję su jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių, įtvirtintų ATPK 272 str. nuostatose, pažeidimais, plačiau neanalizuojami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 286 str., 439 str. 1 d. ir 2 d.,
nutaria:
G. B. skundą palikti nenagrinėtą ir grąžinti jį su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Kauno apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.