Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. ieškinį atsakovams D. P., E. M., J. B., tretieji asmenys Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch), dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pripažinti negaliojančia 2009-08-07 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vanesa (įmonė išregistruota) ir D. P. dalyje dėl žemės sklypo dalių – 9,87 aro žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane žymėtos Nr. 24, ir 1,83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos Nr. 15, pirkimo – pardavimo;

2. Pripažinti negaliojančia 2009-08-07 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vanesa“ (įmonė išregistruota) ir E. M. dalyje dėl žemės sklypo dalių – 11,27 arų žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane žymėtos Nr. 16, ir 1,83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos Nr. 15, pirkimo – pardavimo;

3. Pripažinti negaliojančia 2010-10-01 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. M. ir J. B. dėl žemės sklypo dalių - 11,27 arų žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane žymėtos Nr. 16, ir 1,83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos Nr. 15, pirkimo – pardavimo.

2007 m. gruodžio 21 d. tarp UAB „VANESA“, atstovaujamos direktoriaus O. N., ir ieškovės R. N. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, R. N. ir A. N., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1170/73400 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), minėta žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta Nr. 24. Taip pat šia pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai R. N. ir A. N. įgijo nuosavybės teisę ir į bendro naudojimo 1.83 arų žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėta Nr. 15. 2009 m. rugpjūčio 7 d. tarp UAB „VANESA“, atstovaujamos direktoriaus O. N., ir D. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo perleista 2324/73400 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 6.5 p. nurodyta, jog parduodamas nekilnojamasis turtas (žemė) žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 25 (9.71 aro), Nr. 24 (9.87 aro), Nr. 15 (3,66 aro). Šios abi pirkimo-pardavimo sutartys buvo patvirtintos Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., prie sutarties buvo pridėtas Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo planai, kuriame pažymėtos visos žemės sklypo dalys.

Atsakovės D. P. vardu nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos VĮ Registrų centre 2014-06-03. Svarbu tai, kad D. P. 2009-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „VANESA“ nusipirko žemės sklypus (9.87 aro žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 24, ir 1.83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta Nr. 15), kurie nepriklausė UAB „VANESA“, nes 2007-12-21 pirkimo pardavimo sutartimi minėtos žemės sklypo dalys buvo parduotos R. N. ir A. N., todėl visos nuosavybės teisės į 9.87 aro žemės sklypo dalį (žemės sklypo plane pažymėtą Nr. 24) ir 1.83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalį (Nr.15) tuo metu jau priklausė ieškovams, todėl tokia sutartis yra negaliojanti. Buvo sudarytas sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

2007 m. gruodžio 21 d. tarp UAB „VANESA“, atstovaujamos direktoriaus O. N., ir ieškovės N. N. (buvusi pavardė Glodienytė) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria N. N. ir S. N., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1310/73400 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), minėta žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta Nr. 16. Taip pat šia pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjai įgijo nuosavybės teisę ir į bendro naudojimo 1.83 arų žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėta Nr. 15. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., prie šios sutarties buvo pridėtas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo planas, kuriame pažymėtos visos žemės sklypo dalys.

2009 m. rugpjūčio 2 d. tarp UAB „VANESA“, atstovaujamos direktoriaus O. N., ir E. M. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo perleista žemės sklypo dalys (Nr.16, 36, 35 ir 5,49 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalis Nr. 15, esančios (duomenys neskelbtini), tarp kurių, yra žemės sklypo dalys, kurios nuosavybės teise jau priklausė ieškovams N. N. ir S. N. (žemės sklypo dalis Nr. 16 ir 1,83 aro dydžio bendro naudojimo žemės sklypo dalis Nr. 15).

Atsakovė E. M. 2009-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „VANESA“ nusipirko žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 16 ir Nr. 15 (1.83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalis), kurios nepriklausė UAB „VANESA“, nes 2007-12-21 pirkimo pardavimo sutartimi minėtos žemės sklypo dalys buvo parduotos ieškovams. Dėl šių aplinkybių 2009-08-07 pirkimo pardavimo sutartis, dalyje dėl 11,27 aro žemės sklypo dalies Nr. 16 ir 1,83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalies Nr. 15, taip pat yra negaliojanti.

Be to, 2010 m. spalio 1 d. tarp atsakovės E. M. ir atsakovo J. B. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria antrą kartą neteisėtai buvo perleistos žemės sklypo dalys (11.27 arų žemės sklypo dalis Nr. 16 ir 1.83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalis Nr. 15), esančios (duomenys neskelbtini). Svarbu tai, kad 2009-08-07 ir 2010-10-01 pirkimo-pardavimo sutartimis žemės sklypo dalis Nr. 16 ir 1,83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalis Nr. 15 buvo perleistos neteisėtai, kadangi nei UAB „Vanesa“, nei E. M. parduodant minėtą nekilnojamąjį turtą neturėjo į jį nuosavybės teisių, nes 2007-12-21 pirkimo pardavimo sutartimi minėtos žemės sklypo dalys buvo parduotos ieškovams. Tokiu būdu ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas buvo net du kartus neteisėtai perleistas kitiems asmenims, t.y. buvo sudaryti sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

Nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypą įregistravo 2007 m., prie pirkimo – pardavimo sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuriame buvo nurodyta, kurį konkrečiai sklypą, kokio ploto perka. Ieškovė nurodė, kad perkant kitiems asmenims iš to paties sklypo kitus žemės sklypus, buvo pridedamas tas pats žemės sklypo planas, kuriame aiškiai nurodyti sklypų pažymėjimų numeriai plane bei plotai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 str., prie žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties turi būti pridėtas žemės sklypo planas, kuris yra neatsiejama žemės sklypo pirkimo pardavimo dalis. Sudarant ginčijamus sandorius prie kiekvienos pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridėtas vienas ir tas pats žemės sklypo planas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kurią konkrečiai žemės sklypo dalį perka tiek ieškovai, tiek atsakovai. Atsakovai, sudarydami žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis galėjo nežinoti, kad sklypai dar kartą yra perleidžiami. Tačiau trečiasis asmuo Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., tvirtino visus ginčijamus sandorius ir tvirtindamas sandorius, privalėjo būti rūpestingas, atidus ir patikrinti tiek VĮ Registrų centro duomenis, tiek turimus planus, tiek pas jį patį sudarytus šių sklypų perleidimo sandorius.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Atsakovų vertinimu, ginčas kilo dėl to, kad ieškovams neaišku, kurioje konkrečioje 7,2970 ha žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jų sklypas, t. y. dėl naudojimosi žemės sklypais bendrojoje nuosavybėje tvarkos. 2007 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. prikimo-pardavimo sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2009 m. rugsėjo 23 d. Šių sutarčių sudarymo metu nebuvo tinkamai parengtos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, todėl ieškovė N. N. ir vėliau pirkusi dalį žemės sklypo atsakovė E. M. įsigijo idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sudarant ir notariškai tvirtinat 2010 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp E. M. ir J. B., Nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruota (išviešinta) Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, todėl atsakovas J. B. įgijo realiąją dalį 7,2970 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal planą. Ginčas kilo tik dėl to, kad ieškovė, įsigijusi idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje, nori įgyti teisę naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, kuria teisėtai naudojasi J. B.. Sudėjus visas idealiąsias dalis, tiek ieškovų, tiek atsakovų, neviršijamas bendras įregistruotas žemės sklypo plotas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ta pati dalis buvo parduota. Atsakovai nurodė, kad nežinojo, jog tas pats sklypas parduodamas dar kartą.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) ir Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaras V. L., atstovaujami advokato Karolio Merkevičiaus, prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas turėtų būti sprendžiamas kitu būdu, t.y. turi būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypais nustatymo. Šioje byloje ginčo nėra, kad buvo parduodamos ne realiosios, o idealinės žemės sklypo dalys. Tam, kad suprastų pirkėjai kur yra jų naudojos žemės sklypo dalys prie pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridedamas sklypo planas bei nustatoma naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka. Iki šiol ginčo sklype jokių kelių, komunikacijų nėra. Suskaičiavus UAB „Vanesa“ atliktus sandorius, kurių buvo 12, ji išpardavė visas turėtas žemės sklypo dalis. Naudojimosi tvarka yra naudojimosi teisė, bet ne disponavimo ar valdymo. Nėra jokių įrodymų, kad notaras nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, kas neva sąlygojo ginčo sandorių neteisėtą sudarymą. Notaras, tvirtindamas sandorius, atliko viską kas jam pagal funkcijas priklauso.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 17 d. A. S. (iš jam priklausančio 7,34 ha žemės sklypo pardavė 721,37 aro) ir D. B., A. Ž., R. V., V. D., V. A., UAB „Vanesa“ sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vanesa“ įsigijo šioje civilinėje byloje ginčo objektų tapusių žemės sklypų dalis (Atskirojo priedo: Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų b. l. 15-25). Minėta žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi 6.6 p. buvo nustatyta ir žemės sklypo naudojimosi tvarka.

UAB „Vanesa“ ieškovams N. N. (tuo metu buvusi pavardė G.) ir S. N. 2007 m. gruodžio 21 d. pardavė 1310/73400 dalį žemės sklypo, įsigyto 2007 m. liepos 17 d. sutartimi iš A. S., nurodant, kad pirkėjai naudosis žemės sklypu plane pažymėtu Nr. 16 ir Nr. 15 (notaro registro Nr. VL-7343), (Atskirojo priedo: Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų b. l. 26-35); ieškovams R. N. ir A. N. 2007 m. gruodžio 21 d. pardavė 1170/73400 dalį žemės sklypo, įsigyto 2007 m. liepos 17 d. sutartimi iš A. S., nurodant, kad pirkėjai naudosis žemės sklypu plane pažymėtu Nr. 24 ir Nr. 15 (notaro registro Nr. VL-7346), (Atskirojo priedo: Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų b. l. 36-44).

2009 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vanesa“ pardavė: 1) 2324/73400 sklypo dalį, nurodant, kad pirkėja naudosis žemės sklypu plane pažymėtu Nr. 24, Nr. 25, Nr. 15, atsakovei D. P. (notaro registro Nr. VL-2681), (1 t., b.l. 123-131); ir 2) 4238/73400 sklypo dalį, nurodant, kad pirkėja naudosis žemės sklypu plane pažymėtu Nr. 16, Nr. 35, Nr. 36, Nr. 15, atsakovei E. M. (notaro registro Nr. VL-2686), (1 t., b.l. 37-43). 2010 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė E. M. pardavė 1310/73400 sklypo dalį, nurodant, kad pirkėjas naudosis žemės sklypu plane pažymėtu Nr. 16, Nr. 15, atsakovui J. B. (notaro registro Nr. VL-3401), (1 t., b.l. 106-114).

Atlikus viso 7,3400 ha žemės sklypo, esančio Ražių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav. geodezinius matavimus, buvo nustatytas mažesnis šio sklypo plotas, t. y. 7,2970 ha (Atskirojo priedo: Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų b. l. 162). 2009 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-05-8587 patikslino žemės sklypo, Ražių k., Kauno r. sav., sklypo Nr. 938-2, plotą (Atskirojo priedo: Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų b. l. 160-161). Minėtas įsakymas, 2009-09-17 įsakymu Nr. 02-05-9150, pakeistas (Atskirojo priedo: Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų b. l. 156). Todėl sklypo bendraturčiai 2009 m. rugsėjo 23 d. sudarė susitarimą, kokiomis žemės sklypo dalimis bus registruojama kiekvieno savininko nuosavybės teisė, atsižvelgiant į tai, kad bendras žemės sklypo plotas sumažėjo. Susitarimą visų bendraturčių vardu pasirašė įgaliotas asmuo T. P. (Atskirojo priedo: Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų b. l. 155). 2009 m. rugsėjo 23 d. susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 48-66). Susitarime numatyta, kad ieškovams N. N. ir S. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausys 1302/72970 dalys (vietoje buvusių 1310/73400), ieškovams R. N. ir A. N. – 1163/72970 dalys (vietoje buvusių 1170/73400); atsakovei D. P. 2310/72970 dalys (vietoje buvusių 2324/73400), atsakovei E. M. 4213/72970 dalys (vietoje buvusių 4238/73400).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 48-66), patvirtina, kad ieškovai R. N. ir A. N. (išrašo 4.60 p.), o taip pat N. N. (buvusi pavardė Glodienytė) ir S. N. (išrašo 4.62 p.) viešajame registre nuosavybės teises į ginčo sklypus įregistravo 2008-01-04 (įrašo galiojimas), t.y. iki tol, kol atsakovės D. P. ir E. M. įsigijo bei viešajame registre įregistravo joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis (išrašo 4.50 p., 4.51 p., įrašai galioja nuo 2009-08-13). Vėlesni (2009-09-23) įrašai registre dėl visų anksčiau minėtų savininkų buvo padaryti ne pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, o kitu pagrindu, t.y. 2009-09-17 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-9150, 2009-09-23 susitarimas (pagal bendraturčių 2009 m. rugsėjo 23 d. susitarimą, kokiomis žemės sklypo dalimis bus registruojama kiekvieno savininko nuosavybės teisė, atsižvelgiant į tai, kad bendras žemės sklypo plotas sumažėjo), (išrašo 4.24 p., 4.25 p., 4.44 p., 4.46 p.). Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre nuo 2008-01-04 buvo įregistruota ieškovams N. N. ir S. N., o nuo 2008-01-28 – ieškovams R. N. ir A. N., nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (išrašo 7.109 p., 7.112 p.)

Pažymėtina, kad UAB „Vanesa“ yra likviduota dėl bankroto, 2013-06-17 yra priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-752-324/20013).

Byloje kilo ginčas dėl 2009 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarčių ir atitinkamai 2010 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo, ieškovams įrodinėjant, kad šie sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, t.y. šiais sandoriais (2009 m. rugpjūčio 7 d.) UAB „Vanesa“ pardavė žemės sklypo dalis, kurios 2007 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu priklausė ieškovams, t.y. UAB „Vanesa“ pardavė ieškovams priklausančią žemę.

Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei bylos šalių išreikštą poziciją, sprendžia, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas. Teismas nesutinka su ieškovų argumentais, jog UAB „Vanesa“, nebūdama parduotų žemės sklypo dalių savininke, sudarė pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais ir pardavė jau ieškovams priklausančią žemę bei sudarė neteisėtus (niekinius) sandorius. Nors iš pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad UAB „Vanesa“ pardavė žemės sklypo dalis, sutartyse nurodant tas pačias žemės sklypo dalis, kuriomis ankstesnių sutarčių pagrindu buvo nustatyta, kad naudosis ieškovai (plane pažymėtu sklypu Nr. 15, Nr. 16, Nr. 24), nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Vanesa“ pardavė tuos pačius žemės sklypus, t.y. priklausančius ieškovams. Tiek ieškovų sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis, tiek ginčijamais sandoriais buvo parduotos žemės sklypo idealinės, o ne realinės dalys, ko įstatymai nedraudžia daryti. Aritmetiškai sudėjus visų sklypų savininkų idealiąsias dalis, nurodytas 2015 m. vasario 4 d. Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išraše (1 t., b.l. 48-66), t.y. nuo 4.1 iki 4.28 p., bendra sudėta visų žemės sklypo dalių suma – 70120, kuri neviršija viso žemės sklypo 7,2970 ha ribų ploto. Kadangi visų savininkų (bendraturčių) įregistruotos žemės sklypų dalys sudaro 70120/72970, galima spręsti, kad 7.2970 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ploto (žemės dalies) netgi lieka laisvo, su tuo sutiko ir ieškovų atstovė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Vanesa“ pardavė tas pačias žemės sklypo dalis, kurios nuosavybės teise jau priklausė ieškovams. Teismas sutinka su atsakovų bei trečiųjų asmenų argumentais, kad galimai buvo pažeista tik naudojimosi žemės sklypu nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, sudarant ginčijamus sandorius, kuriais buvo perleistos nuosavybės teisės į sklypo idealiąsias dalis, pagal pridėtą žemės sklypo planą buvo nustatyta tik naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Akivaizdu, kad pagal notaro patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tiek ieškovams, tiek vėliau atsakovėms nustatyta naudotis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Vanesa“ pardavė daugiau žemės sklypo dalių nei jai priklausė, juolab nebuvo nustatyta, kad pardavė žemės sklypo dalis, kurios tuo metu priklausė būtent ieškovams.

Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sandoriai turėtų būti pripažinti dėl to, kad prie pirkimo – pardavimo sutarčių buvo pridėtas tas pats žemės sklypo planas, kuriame buvo nurodyta, kurį konkrečiai sklypą, kokio ploto tiek ieškovai, tiek atsakovai perka, nesudaro pagrindo ginčijamus sandorius laikyti niekiniais ir negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Sprendžiant dėl sandorių galiojimo atsižvelgimas vien tik į sandorio sudarymo motyvus prieštarautų civilinės apyvartos interesams, juolab, kad ieškovai neginčija sandorių tuo pagrindu, kad buvo sudaryti dėl atsakovų apgaulės ar ieškovų suklydimo. Pažymėtina ir tai, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsniu, prie žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties turi būti pridėtas žemės sklypo planas, kuris yra neatsiejama žemės sklypo pirkimo pardavimo dalis. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta, t.y. prie žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarčių buvo pridėti žemės sklypo planai. Tačiau, vien tai, kad prie sutarčių taip pat buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuriame buvo nurodytos žemės sklypo dalys, kuriomis naudosis kiekvienas iš bendraturčių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo parduotos būtent tos plane pažymėtos realinės sklypo dalys. 7,2970 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra padalintas (atidalintas), visose pirkimo-pardavimo sutartyse, t.y. tiek sutartyse, kurių pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės dalį į šį žemės sklypą, tiek ginčijamose sutartyse, nurodytos tik idealinės nuosavybės teise įgyjamo žemės sklypo dalys. Tai aiškiai nurodyta ir ginčijamų sutarčių dalyke, t.y. nurodant konkrečiai kokio dydžio parduodamos bei perkamos idealinės žemės sklypo dalys. Pažymėtina, kad teismo (teisme gauta 2015-09-21) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išreikalautoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plano (2 t., b.l. 48-49) matyti, kad 72970 m² ploto žemės sklypas yra vientisas, jis nėra atidalintas mažesnėmis dalimis, taip pat nurodoma, kad žemė yra ariama. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis, sudarant sandorius buvo žemės ūkio, ši paskirtis nėra pakeista iki šiol. Kaip patvirtino bylos šalys, minėtame žemės sklype iki šiol nėra jokių pastatų, kelių ar inžinerinių tinklų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto, tame tarpe žemės sklypo, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).

Nors byloje dalyvaujančių asmenų buvo iškeltas klausimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl jais nustatytos naudojimosi tvarkos panaikinimo, tačiau kaip žinoma, pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus bylos nagrinėjimo ribas teisme apibrėžia pateikto ieškinio ribos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra apie tai pasisakyta nurodant, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008 ir kt.). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.). Kadangi teismai, nagrinėdami bylas bei priimdami procesinius sprendimus, privalo laikytis pareikšto ieškinio ribų (CPK 135 str.), teismas nagrinėjamoje byloje nesprendžia klausimo dėl ginčijamais sandoriais nustatytos naudojimosi tvarkos panaikinimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinio reikalavimai dėl 2009-08-07 pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Vanesa ir atsakovės D. P., o taip pat - tarp UAB „Vanesa ir atsakovės E. M., bei atitinkamai dėl 2010-10-01 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų E. M. ir J. B., pripažinimo negaliojančiomis, kaip prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo normoms, atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str., CK 1.80 str.). Atmetus ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo spręsti dėl sandorių negaliojimo pasekmių (restitucijos ar vindikacijos), o byloje dalyvaujančių asmenų argumentai šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas jų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl atsakovams ir tretiesiems asmenims, buvusiems atsakovų pusėje, iš ieškovų priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1, 3 d.). Ieškovų ieškinį atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

Atsakovė E. M. pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 30,75 Eur žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą (3 t., b.l. 17), 904,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 183-187). Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė visų šį išlaidų dydį (904,00 Eur) patvirtinančių įrodymų, todėl lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovei priteistina tik 584,75 Eur, kitoje dalyje, t.y. dėl 350,00 Eur priteisimo atsakovės prašymas atmetamas (CPK 93 str., 98 str. 1 d.). Atsakovė D. P. duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsakovas J. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio (2 t., b.l. 158), apie kitas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nėra, todėl lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovui priteistina 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ir buvęs atsakovų pusėje, notaras V. L. prašo priteisti iš ieškovų 496,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 465,85 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 31,00 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 t., b.l. 62, 101, 178-181). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus, lygiomis dalimis iš ieškovų priteistinos trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.)

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ir buvęs atsakovų pusėje, draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė įrodymus apie šioje byloje patirtas 3133,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3102,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 31,00 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., b.l. 121-126, 3 t., b.l. 97, 152-157). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus (bylos sudėtingumą; specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas; į tai, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos abiems tretiesiems asmenims, t.y. notarui ir jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei (draudikui), kurių teisės ir pareigos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, juolab, kad be šių išlaidų prašoma atskirai priteisti ir notaro išlaidas (465,85 Eur) advokato pagalbai apmokėti; taip pat įvertinęs tai už kokių advokato veiksmų atlikimą susidarė prašomos priteisti išlaidos bei koks jų dydis) teismas sprendžia, trečiojo asmens turėtas 3102,30 Eur atstovavimo išlaidas mažinti iki 1500,00 Eur. Todėl ieškinį atmetus, lygiomis dalimis iš ieškovų priteistinos šio trečiojo asmens turėtos 1531,00 Eur bylinėjimosi išlaidos: t.y. 1500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 31,00 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Šioje byloje valstybė patyrė 53,62 Eur (3 t., b.l. 5, 88) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, taip pat priteistinos iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t.y. po 13,40 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškovams išaiškintina, kad šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. atsakovei E. M. 615,50 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. atsakovui J. B. 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. trečiajam asmeniui notarui V. L. 496,85 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. trečiajam asmeniui draudimo bendrovei AIG Europe Limited (Finland Branch) 1531,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. valstybei iš kiekvieno po 13,40 Eur (trylika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.