Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-386-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
T-386-891/2016
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00862-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Teikimas T-386-891/2016
Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00862-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 89-12 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-04-11 bei 2014-04-03 nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-06-26 nutartimi, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (įsiteisėjo 2014-12-18). Bausmės vykdymo pradžia – 2014-11-29. Bausmės vykdymo pabaiga – 2016-11-27 (užsk. 2 d.). 1/3 bausmės dalį atliko – 2015-07-27.

Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2016-02-23 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2016-02-24 protokolu Nr. 24-2053 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, 2016-02-24 nutarimu Nr. 89-12 nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2016-11-27; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki bausmės pabaigos, tai yra 2016-11-27; dalyvauti elgesio pataisos programoje probacijos metu.

Komisija Nutarime nurodė, kad nuteistasis A. B. teistas 2 kartus, anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažįsta, gailisi. Bausmės atlikimo metu nebaustas, du kartus skatintas. Vykdomųjų raštų neturi, už žalą, padarytą O. K. parduotuvei vagystės metu, atsiskaitė. Socialinius ryšius palaiko su mama, tėvu, broliu, seserimi skambindamas telefonu ir laiškais, pasimatymų metu nelankomas, nes pats nenori, nevedęs. Paleistas į laisvę planuoja gyventi su tėvais, gautas nuteistojo motinos sutikimas, kad sutinka priimti gyventi savo sūnų A. B. pas save, nuteistasis teigia, kad sąlygos nepasikeitusios ir jis ten tikrai bus priimtas, nėra jokių rūpesčių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos pastovumo. Iki nuteisimo nedirbo, registravosi darbo biržoje, paleistas iš laisvės atėmimo vietos darbo ieškosis per darbo biržą. A. B. Žaliosios V. Žemaičio pagrindinėje mokykloje įgijo pagrindinį išsilavinimą, 11 klasę baigė Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje, 2015 m. Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi įstaigoje suvirintojo profesijai įgyti. Atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis A. B. atliko 1/3 bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcijos programose, bausmės atlikimo metu už stropų darbą du kartus skatintas, nebaustas, lanko Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus, suvokia susirinkimo metu išgirstą informaciją, yra parašęs atsiprašymo laišką nukentėjusiajam, neturi narkotikų vartojimo istorijos, palaiko gerus santykius su artimaisiais, turės, kur gyventi po paleidimo, motyvuotas atsikratyti alkoholio vartojimo problemų, neturi finansinių ieškinių, šiuo metu mokosi įstaigoje suvirintojo profesijai įgyti, remiantis įvertinimo rezultatais, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals išlieka, tačiau pastebimos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 68 balai – vidutinė (pagal OASys metodiką). 2015-08-15 buvo 78 balai. Rizikos balai sumažėjo, nes peržiūrėjus skiltį „Įsidarbinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ nustatyta, kad nuteistasis darbo patirties įgijo dirbdamas įstaigoje (1 m.), taip pat atsižvelgta, kad būdamas laisvėje taip pat yra dirbęs, nors nelegaliai, bet pastoviai. Skiltyje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ balai sumažėjo, nes nuteistasis neturi jokių finansinių įsipareigojimų, teisminiai ieškiniai apmokėti. Neatliktoji bausmės dalis – 9 mėnesiai 3 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. B. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2016-02-18 socialinio tyrimo išvados Nr. 52-46 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (68 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad A. B. Komisijai teikiamas antrą kartą. A. B. anksčiau teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams. Nusikaltimai sunkėja. A. B. neišnykus teistumui padarė naują nusikaltimą. Jam anksčiau vieną kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygas pažeidė, tai yra nevykdė nuosprendžiu paskirtų pareigų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (3 kartus buvo apsvaigęs nuo alkoholio), nebendrauti su nusikaltimų bendru Ž. P., kviečiamas neatvykdavo į probacijos skyrių, neįsidarbino ir niekur nedirbo, nustatytomis valandomis nebuvo namuose, padarė administracinius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. anksčiau buvo linkęs nusikalsti, negerbti galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstravo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų bei nustatytų įpareigojimų. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje teistumai už įsibrovimus, didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (3), neišnykus teistumui padarė naują nusikaltimą; laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu nesilaikė skirtų įpareigojimų, nusikaltimams būdingas vagysčių modelis, nurodomi kaip vieni iš nuteistajam A. B. būdingų kriminogeninių veiksnių, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys dar nėra visiškai pasikeitę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. B. kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, neigia, kad turi kokių nors problemų sakydamas „čia nėra nieko, su kuo aš negalėčiau susidoroti“, dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, nesėkmės atvejais sako: „aš niekada negalvojau, kad visa tai taip pasisuks“ ar „aš niekada nesitikėjau, kad taip atsitiks“, nors objektyviai vertinant pasekmės buvo visiškai nuspėjamos. Tačiau, kita vertus pažymėtina, kad A. B. dėl savo nusikaltimų atsakomybę prisiima, savo kaltę pripažįsta, interviu metu savo kaltės neneigia, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, A. B. nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais įvairiais lygiais, kai kurių savo savybių nemėgsta ir norėtų pakeisti, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, turi realistinius ilgalaikius tikslus, socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Taip pat pažymėtina, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, paskutinius metus iki suėmimo gerdavo 2-3 kartus per savaitę, dažnai išgerdavo su draugais, kas darė įtaką nusikaltimų įvykdymui, nuo priklausomybės nesigydė, bylos dokumentuose yra įrodymų ir pats pažeidėjas teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, be to, jam ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui taip pat turėjo įtakos piktnaudžiavimas alkoholiu, kadangi jis nevykdė teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. B. šiuo metu stengiasi spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, kadangi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo, be to, šiuo metu jis ėmėsi galimų reabilitacijos, susijusių su alkoholio problemomis, programų, yra rimtų įrodymų, kad jis rimtai nusprendė sumažinti alkoholio vartojimą, ateičiai deklaruoja blaivų gyvenimo būdą, nes supranta, kad jeigu nepakeis gyvenimo būdo, vėl atsidurs kalėjime. Visa tai rodo, kad nagrinėjamu atveju visgi yra matyti A. B. motyvacija keistis.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. B. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. nuo pat bausmės atlikimo pradžios pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, baustas nei karto nebuvo, du kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir stropų darbą, be to, pažymėtina, kad jis vieną kartą buvo skatintas ir po pirmojo jo svarstymo Komisijoje. Taip pat bausmės atlikimo metu A. B. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcijos programose, lanko Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus, po pirmojo jo svarstymo Komisijoje 2015-10-01 užbaigė dalyvavimą „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo programoje“, 2015-11-06 sėkmingai užbaigė dalyvavimą Psichoterapinėje programoje: „Emocinės paramos terapinėje grupėje“, kuri skirta priklausomybių gydymui taikant psichologinius metodus. Taigi nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis dar neturi įgijęs profesijos ar specialybės, nepateikė pažymos apie galimybę įsidarbinti po paleidimo, tačiau kita vertus, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis šiuo metu įstaigoje mokosi suvirintojo profesijos, be to, jis įgijo darbo patirties įstaigoje, nuo 2015-01-23 atliko ūkio darbus, įdarbinant maisto dalintoju, dėl nuteistojo darbo kokybės nusiskundimų negauta, būdamas laisvėje taip pat yra dirbęs, nors ir nelegaliai bei nepastoviai. Visa tai rodo, kad A. B. suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, darbui yra motyvuotas, o laikina bedarbystė išėjus į laisvę neturėtų skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Be to, nuteistasis neturi jokių finansinių įsipareigojimų, civiliniai ieškiniai yra apmokėti, taip pat jis palaiko gerus santykius su artimaisiais, po paleidimo turės, kur gyventi. Šios nurodytos aplinkybės taip pat mažina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 68 balai (pagal OASys metodiką). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015-08-15 jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 78 balai, taigi po pirmojo A. B. svarstymo Komisijoje, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net 10 balų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizikos balai sumažėjo, nes peržiūrėjus skiltį „Įsidarbinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ nustatyta, kad nuteistasis darbo patirties įgijo dirbdamas įstaigoje (1 m.), taip pat atsižvelgta, kad būdamas laisvėje taip pat yra dirbęs, nors nelegaliai, bet pastoviai, skiltyje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ balai sumažėjo, nes nuteistasis neturi jokių finansinių įsipareigojimų, teisminiai ieškiniai apmokėti. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. B. režimo reikalavimus vykdo nepriekaištingai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcijos programose, siekia įgyti profesiją, savo elgesiu rodo motyvaciją keisti gyvenimo būdą ir stilių. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad A. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad nuteistasis atliko didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, likęs neatliktos bausmės laikas yra trumpas, tai yra šiek tiek daugiau nei aštuoni mėnesiai. Be to, įvertintina ir tai, kad sprendžiant A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga.

Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos Nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, A. B. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygą, kadangi yra nustatyta matoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 89-12 ir nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant Komisijos pasiūlytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2016-11-27; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016-11-27; dalyvauti elgesio pataisos programoje probacijos metu. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 89-12 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B..

Nustatyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2016-11-27;neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016-11-27;probacijos metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys