- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- 1-168-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56109-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- T. Z.
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis, Bogdanas Chranovskis
kaltinamajam T. Z. (T. Z.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Z. 2017 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu rankomis pastūmęs į krūtinę, pargriovė ant lovos ir abiem rankomis paėmęs už kaklo smaugė buvusią sutuoktinę V. Z., tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. Z.. Šiais savo veiksmais T. Z. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Be to, T. Z. 2019 m. gruodžio 23 d., apie 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu abiem rankom griebė už kaklo ir smaugė buvusią sutuoktinę V. Z., tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai V. Z.. Šiais savo veiksmais T. Z. padarė 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
2017 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, sakydamas „vis tiek tave užmušiu“, taip ją įbaugindamas, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją V. Z..
2017 m. gruodžio 9 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,44 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, sakydamas „visiems bus blogai, kad susidoros, nužudys, sutikęs palaidos, kad bus blogai, kad papjaus“, taip įbaugindamas buvusią sutuoktinę V. Z., sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąja V. Z.;
2018 m. balandžio 29 d., apie 00.10 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, sakydamas, kad „sumuš, užmuš“, artinosi link buvusios sutuoktinės V. Z., kėsindamasis suduoti smūgius, taip ją įbaugindamas, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąja V. Z.;
2019 m. gegužės 19 d., apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, laikydamas rankoje keptuvę, užsimojo buvusios sutuoktinės V. Z. atžvilgiu, sakydamas, kad „užmuš“, taip ją įbaugindamas, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąja V. Z..
Kaltinamasis T. Z. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Nurodė, kad visa tai dėl nukentėjusiosios draugių ir dėl to, kad jis paėmė savo uždirbtus pinigus. Be to, nukentėjusioji nori jį iškeldinti iš buto. Šiuo metujis negyvena bute. Vaikai mato, kad jis dabar normaliai gyvena, aplanko jį. Jis jam inkriminuotų nusikaltimų nedarė, o už tai, ką jis padarė, yra atsakęs. Jis bėgo, nes jam reikėjo pirmadienį į darbą, o visi šie įvykiai būdavo savaitgaliais. Nepripažįsta jokių faktinių aplinkybių. Nukentėjusioji po darbo guli neblaivi. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, dirba, gali išgerti per išeigines. Jį piktina toks buvusios sutuoktinės elgesys. Būna, kad jis apsisuka ir išeina kur nors, kai sutuoktinė guli. Jeigu sutuoktinę netenkina gyvenimas, ji pasirinko savo gyvenimą. Jis visą gyvenimą „tempė“ šeimą, padėjo jos motinai, o paskui jį „išmetė“. Jis sutinka, kad jam buvo nustatytas girtumas. Kaimynės buvusį vyrą ne kartą buvo įspėjęs, kad baigtų su ja gerti, nes jam nėra malonu. Triukšmas namuose būna kaip ir kiekvienoje šeimoje dėl įvairių dalykų. 2017 metais vienam sūnui buvo virš (duomenys neskelbtini) metų, o kitam – virš (duomenys neskelbtini) metų. Jis atsimena visus įvykius. Jis išklausė alkoholio žalos kursus. Buvo keptuvė jo rankose, nes ji visą laiką yra ant viryklės. Tuo metu jis nieko savo rankose nelaikė. Būdavo, kad jis nukentėjusiąja vadindavo prostitute. Jis matė pas ją auksinę grandinėlę. Įsidėmėjo, nes ją nešiojo kaip jo dovaną. 2019 m. gruodžio 23 d. jis nelietė grandinėlės. Kaltos draugės, yra sąmokslas. Jei pakeli balsą, ne tą pasakai, pasiunčia ir tada skandalas. Nebuvo antro karto, kai buvo nuplėšta grandinėlė. Daugiau epitetų, be prostitutės, nesakė. Gal kažkada ir praslydo kažkokie žodžiai. Nebuvo, kad savo rankose laikė kokį įnagį. Į jo pasakymus sutuoktinė atsakydavo, kad jį iškeldins. Buvo vieną kartą. Jis nieko nepadarė. Jis išgėręs būna normalus žmogus. Kaltinamoji turi tikslą jį iškeldinti iš buto. Jis galvoja, kad sutuoktinė nori jį iškeldinti. Po skyrybų proceso jam atiteko pusė buto ir senas jo automobilis. Jam grasino, kad jis atiduotų savo buto dalį. Tai buvo prieš metus, kai kaltinamoji pradėjo bylas ir pasakė: „Aš tave pasodinsiu, ištekėsiu ir gyvensiu bute“. Tai sakė V. Z.. Butu naudojasi vyriausias sūnus, buvusi sutuoktinė, jaunesnysis sūnus su savo mergina. Jo kambaryje gyvena sūnus su savo mergina. Jaunesnysis sūnus pasakė: „Išsikelk iš čia, aš čia gyvensiu“. Nuo 2017 m. iki 2019 m. gruodžio mėnesio tarp jų su V. Z. buvo žodinių konfliktų. Konfliktai būna ne dėl alkoholio. Jo reakcija priklauso nuo aplinkybių. Jis netampa agresyvesnis išgėręs (pastebėtina, kad kaltinamasis apklausiamas teisme nepageidavo pasisakyti dėl kiekvieno įvykio atskirai, todėl teismas šio nuosprendžio aprašomojoje byloje nurodo jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu).
Nukentėjusioji V. Z. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad norėtų paprašyti teismo, jog ją apsaugotų nuo to žmogaus, nes ji su juo nesusitvarkys. Ji bijo viena iš darbo eiti namo, nes vyras ją persekioja. Bijo būti viena namuose, nes vyras namuose būna pastoviai girtas. Vyras ją žemindavo ir anksčiau, bet nuo 2012 m. pasidarė labai agresyvus – pradėjo kelti ranką ne tik prieš ją, bet ir prieš jauniausią sūnų. Jie nebegyvena kaip šeima nuo (duomenys neskelbtini) m. Iki (duomenys neskelbtini) m. jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Po to, kai nustojo vesti bendrą ūkį, jie gyveno tame pačiame bute. Kartu su jais gyveno (duomenys neskelbtini) sūnūs. Butas yra dviejų kambarių. Vienas kambarys buvo vyro, kitas – jos. Vienas vaikas gyveno su ja, kitas – su vyru. Kambarius pasiskirstė po skyrybų. Vyresnis sūnus gyveno su ja, o jaunesnis – su vyru. Iki skyrybų jie su vyru jau taip gyveno. Virtuvę dalindavosi bendrai. Po skyrybų sutarė, kad vienas kambarys atiteks jai, o kitas – vyrui. Jie išsiskyrė bendru susitarimu. Po to, kai jie gyveno atskiruose kambariuose, vyras pastoviai ją pravardžiuodavo visokiais žodžiais. Kai vyras būdavo blaivus, jis jos taip nežemindavo. Nuo 2012 m. jų santykiai jau buvo konfliktiniai. Ji supranta, kad yra apklausiama dėl paskutinių penkerių metų įvykių, dėl kurių buvo iškvietusi policiją (pastebėtina, kad dėl įvykių skaičiaus, jų aplinkybių panašumo ir praėjusio laiko nukentėjusioji negalėjo teisiamajame posėdyje prisiminti kiekvieno įvykio aplinkybes, todėl parodymus apie kiekvieną įvykį davė po to, kai buvo garsinami jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu).
Liudytojas P. Z. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, pasinaudodamas teisme neduoti parodymų prie savo tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė liudytojo P. Z. 2018 m. sausio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina V. ir broliu I.. Anksčiau kartu su jais dar gyveno ir tėvas T.. Tėvas šiuo metu su jais negyvena, kadangi kiek jam yra žinoma jam teismo yra uždrausta lankytis namuose. Jo tėvai yra išsiskyrę, tačiau vis tiek gyveno kartu. Jis su tėvu viename kambaryje, o mama su I. kitame kambaryje. Nors gyveno kartu, tačiau kaip supranta mama su tėvu gyveno atskirai ir jokio bendro ūkio jie kartu jau nevedė. Maistas ir pinigai pas juos buvo atskiri. Kada tėvas būna blaivas, tai jokių problemų su juo nekyla, tačiau jam išgėrus alkoholio jis tampa labai agresyvus ir pastoviai namuose tarp jo ir mamos prasideda žodiniai konfliktai ir barniai. Tėvas tada pastoviai kabinėjasi prie mamos ir ant jos šaukia įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kada jis ir I. bando juos nuraminti ir užstoti mamą, tėvas pradeda rėkti ir ant jų. Fizinio smurto jis jų atžvilgiu niekada nevartojo. Jis nėra matęs, kad tėvas smaugtų ar muštų mamą. Tėvas rėkia, kad jiems bus blogai, jis su jais susidoros ir užmuš. Kas vyko 2017 m. spalio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 10 d. tarp mamos ir tėvo pasakyti negali, nes tuo metu nebuvo namuose. Tačiau kaip supranta, tai buvo eilinis barnis tarp girto tėvo ir mamos. Jis savo tėvui pretenzijų neturi ir tikrai nėra nukentėjęs (1 t., b. l. 61–62).
Dėl 2017 m. spalio 28 d. įvykio (fizinio skausmo sukėlimas ir grasinimas nužudyti)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. Z. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais jis išsiskyrė su žmona V. Z., skyrybų iniciatorė buvo žmona, tačiau išsiskyrė tarpusavio susitarimu. Buvusi sutuoktinė gyvena kartu su juo bute (duomenys neskelbtini). Teismas skyrybų metu priteisė pusę buto buvusiai sutuoktinei. 2017 m. spalio 28 d. V. Z. išėjo iš buto ir grįžo tik vakare (kelintą valandą tiksliai nurodyti negali). Jis dienos metu buvo nuėjęs iki sodo sklypo, ten išgėrė alaus ir grįžo namo. Kai vakare grįžo V. Z., jis sukėlė žodinį konfliktą, t. y. susibarė su V. Z.. Priežasčių nenorėtų įvardinti. Konfliktas buvo trumpas, po konflikto jis nuėjo į savo buto dalį (butas yra vieno kambario, tačiau jis yra atskyręs butą per pusę) ir gulėjo ant lovos. Jis negirdėjo kaip V. Z. kvietė policiją, tačiau girdėjo kaip atvykusiems policijos pareigūnams V. Z. aiškino, kad jis neva tai mušė ją, smaugė. Jis V. Z. nemušė ir jai negrasino, įvyko žodinis konfliktas ir viskas. V. Z. yra anksčiau grasinusi, kad jis negyvens, t. y. ji pasisavins jo butą. V. Z. įvykio metu buvo neblaivi. Nors kartu gyvena, bet bendro ūkio neveda, jis maitinasi pats, duoda pinigus V. Z., kad ji atliktu elektroninius mokėjimus už buto komunalines paslaugas (1 t., b. l. 41, 80).
Teisiamajame posėdyje apklausiant nukentėjusiąją V. Z., teismas paskelbė nukentėjusiosios V. Z. 2017 m. spalio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir 2017 m. spalio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), parėjo neblaivus sutuoktinis T. Z.. Jis pamatė, kad ji ketina gaminti virtuvėje valgį. Pamatęs tai jis pasakė, kad neleis to daryti ir pasiūlė eiti pas kaimynę. Ji jam pasakė, kad niekur neis iš savo namų. Tuomet sutuoktinis labai supyko ir sukėlė konfliktą, kurio metu žemino jos žmogiškąjį orumą, pagrasino (žodžiu), kad nužudys, o po to rankomis (plaštakomis) sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Atstūmė jį su koja ir išbėgo iš buto pas kaimynę A. G., kurios dukra iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą. Panašaus pobūdžio smurtą buvęs sutuoktinis naudoja jau ne pirmą kartą. Buvęs sutuoktinis yra priklausomas nuo (duomenys neskelbtini) ir mano, kad turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų (nuo (duomenys neskelbtini)). Jų santuoka nutrūko prieš (duomenys neskelbtini). Jie gyvena tame pačiame bute, tik atskiruose kambariuose. Dažniausiai buvęs sutuoktinis tampa agresyvus savaitgaliais, kai intensyviai geria. Teismo sprendimu butas yra padalintas per pusę, todėl dabar jie gyvena viename bute. Ji su sūnumi I. gyvena viename kambaryje, o buvęs vyras su kitu sūnumi P. gyvena kitame kambaryje. Išsikraustyti gyventi kitur ji neturi finansinių galimybių. Nors jie ir išsiskyrė, tačiau T. vis tiek kišasi į jos gyvenimą, neduoda ramiai gyventi, ją įžeidinėja, grasina susidorojimu. 2017 m. spalio 28 d. ji buvo pas draugę A. G. ir su jos dukra šventė gimtadienį. Grįžus namo T. pradėjo ją įžeidinėti, neleido gaminti valgyti. Ji nuėjo į savo kambarį. Paskui ją atėjo T. ir rankomis pastūmė ant lovos, todėl ji nugriuvo. Tada jis pasakė, kad ją užmuš, rankomis griebė už kaklo ir norėjo smaugti. Ji paėmė telefoną, norėdama paskambinti sūnui, tačiau T. jį atėmė. Po to, ji nubėgo pas kaimynę G. ir paprašė paskambinti sūnui. T., šaukdamas necenzūriniais žodžiais, atbėgo paskui ją. Tada V. iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai ir T. sulaikė. Kai T. spaudė už gerklės rankomis, jai skaudėjo, tačiau jokių matomų sužalojimų neliko. Į teismo medicinos ekspertus ir medikus ji nesikreipė (1 t., b. l. 12, 16).
Perskaičius nukentėjusiosios V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Neturi nieko papildomai paaiškinti. Kai šiame epizode kaltinamasis ją spaudė už gerklės rankomis, ji labai išsigando ir jai skaudėjo. Vyras agresyvus su vaikais, ypatingai su vyresniuoju, nes prie jo visada kabinėjasi. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, nesakė, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas ir buvo žymių ant jos kaklo. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, ji pasakė, kad ją smaugė ant lovos ir ji vyrą atstūmė. Ant jos kaklo nebuvo žymių. Neprisimena, ar šiuo atveju jai buvo pateikta užduotis atilikti medicinos tyrimą. Ji nesikreipė pas gydytojus arba teismo medicinos ekspertą. Ji negali prisiminti, kodėl ji nesikreipė pas gydytojus arba teismo medicinos ekspertą. Po to, kai aplankė kaimynus, ji grįžo namo. Ji grįžo namo, nes vyras buvo išėjęs į lauką, o ji užsirakino savo kambaryje. Jos kambarys rakinamas raktu. Ji neatsimena, ar tą dieną buvo išgėrusi. Galėjo išgerti šampano su kaimyne A. G., kurios vėliau paprašė iškviesti policiją, ir jos dukra.
Liudytoja V. G. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta nuo vaikystės, nes jie yra jos tėvų draugai. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o kaimynai gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte virš jos. Jų butai yra vienodo išplanavimo. Prieš tai su kaimynais turėjo gerus santykius, tačiau santykiai pablogėjo, kai kaimynas pradėjo labai negražiai elgtis. Ji suprasdavo, kad pas kaimynus kažkas vyksta, nes girdėdavosi triukšmai, keiksmažodžiai, barniai, mėtomi daiktai. Akivaizdu, kad pas juos mušamasi. Su kaimyne jų santykiai neblogi. Kaimynė yra jos mamos draugė, kartais ateina pas juos į svečius. Dabar, kol kaimyno nėra, jokių barnių ir pykčių nėra. Barniai tarp kaimynų vyksta dažnai. Ji būdavo tas asmuo, kuris kviesdavo policijos pareigūnus. Kai ateidavo policijos pareigūnai, barniai nustodavo. Ji prašydavo policijos pareigūnų išvežti kaimyną dėl jo agresyvumo. Buvo atvejis, kai į namus buvo atvykusi sesė, paliko prižiūrėti dukterėčią ir sūnėną. Tarp kaimynų prasidėjo barnis ir kaimynė paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Tai greičiausiai buvo balandžio mėnesį, prieš pusę metų. Jos bute vaikai negyvena. Jie buvo tuo momentu. Kaimynė pasakojo, kad pastarąją smaugė, mušė. Kaimynė buvo labai išsigandusi. Jie uždarė duris, iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynė papasakojo, kad ją visą laiką smaugia ir muša. Iš barnių girdėjosi, kad vyko didžiulis konfliktas. Nematė akivaizdžių sužalojimų pas kaimynę. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo aiškintis. Įvykis galėjo būti 2017 m. spalio 28 d. Po to, kai atbėgo kaimynė, atbėgo kaimynas ir jis daužė į duris, laužėsi. Tai buvo iki policijos pareigūnų atvykimo. Kaimynas bėgo kaimynei iš paskos. Ji detalių neprisimena, kai atvyko policija. Neatsimena, ar tą dieną kaimynas buvo išvežtas policijos pareigūnų. Kaimynas kaimynę smaugdavo, šaukdavo necenzūriniais žodžiais, sakydavo, kad nori ją pasmaugti. Atbėgusi kaimynė buvo labai išsigandusi, verkė, drebėjo, prašė pagalbos ir iškviesti policijos pareigūnus. Iki to įvykio kaimynė atbėgdavo. Šį kartą kaimynė buvo šiek tiek labiau išsigandusi, nes pastaroji ne visą laiką atbėgdavo, kai šiaip vykdavo muštynės. Kaltinamasis laužėsi į jų buto duris, bet durys buvo užrakintos. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus. Įvykio metu iš kaimyno į kaimynės pusę girdėjo tik keiksmažodžius. Nežino kitų kalbų be keiksmažodžių. Iki įvykio dienos būdavo kalbos apie smaugimą. Negali atsakyti, kokia buvo kaimynės fizinė ir psichinė būklė po šio įvykio. Neatsimena, ar prieš konfliktą nukentėjusioji buvo atėjusi pas juos į butą. Kaimynai gyvena tiesiai virš jos. Ji suprato, kad pas kaimynus vyko muštynės dėl sklindančių garsų iš buto. Ji iš kaimynų dažniausiai girdi keiksmažodžius „suka, prostitutka“. Ji negali atsakyti, ar iki policijos atvykimo kaimynė visą laiką buvo jos bute, ar buvo kur nors išėjusi.
Teismas paskelbė liudytojos V. G. 2017 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena Z. šeima – T., V. ir jų (duomenys neskelbtini) vaikai. Ji žino, kad V. ir T. yra išsituokę, tačiau jie vis tiek gyvena kartu, nes kaip supranta jie tiesiog neturi finansinių galimybių gyventi atskirai. 2017 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., pas juos į namus atbėgo kaimynė V., kuri buvo labai išsigandusi, susijaudinusi. V. verkė ir pasakė, kad buvęs vyras T. prieš ją smurtavo, o tiksliau ji pasakė, kad jis ją ir vėl smaugė. Ar ant V. kūno buvo kažkokie sužalojimai, ji nematė. V. pasakė, kad T. grasino ją nužudyti ir jis iš jos atėmė mobilaus ryšio telefonus. Prieš jai įbėgant į namus, ji girdėjo triukšmą ir rėkimą jų bute. Buvo girdėti, kad tarp jų vyksta konfliktas, buvo girdėti keiksmažodžiai ir užgauliojimai. T. šaukė ant V. ir ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. paprašė pagalbos, o tiksliau paskambinti į policiją. Ji tada paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Po to, V. nuėjo į namus ir iš karto po jos užėjo T.. Jis tiesiog įlėkė į namus, buvo akivaizdžiai girtas, neadekvatus ir labai agresyvus. Jis šaukė ir daug keikėsi. Jis pas jas į namus atlėkė ieškodamas V. ir ją vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jos jo gražiai paprašė išeiti ir apsiraminti. Po ko jis išėjo. Jam išėjus ir vėl buvo girdėti triukšmas šių kaimynu bute, barnis ir keiksmai tęsėsi. Greitai atvyko policijos pareigūnai. Ji jiems paaiškino kodėl buvo kviečiama policija bei parašė pareiškimą dėl to, kad T. brovėsi pas ją į namus. Namuose tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) vaikai (kuriems yra (duomenys neskelbtini) metai) ir ji tada labai pergyveno dėl savo vaikų saugumo. Bekalbant su policijos pareigūnais, Z. bute vėl pakilo triukšmas, jie vėl pradėjo bartis. Tada policijos pareigūnai pakilo pas juos į butą ir juos išsivežė su savimi. Ji nėra mačiusi, kad T. smaugtų V., tačiau ji apie tai yra sakiusi ne vieną kartą. Ji jau kažkur apie metus nuolatos girdi barnius. Šių barnių metu T. pastoviai grasina savo žmonai ir ją vadina visokiais įmanomais necenzūriniais žodžiais. Jis sako: „Aš vis tiek tave užmušiu, aš vis tiek tave pasmaugsiu“. Tokio pobūdžio konfliktai būna labai dažnai (1 t., b. l. 24–25).
Perskaičius liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad jos parodymuose neteisingai parašyta dėl vaikų, nes jie yra ne jos. Galima tikėti jos parodymais. Jai teko girdėti kaimyno žodžius „aš tave užmušiu, aš tave pasmaugsiu“. Reikia tikėti ikiteisminio tyrimo parodymais. Neatsimena po kiek laiko atbėgo T..
Liudytoja A. G. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaimynais jų santykiai neblogi. Kai (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras, kaimynas pradėjo ją vadinti negražiais žodžiais. Tarp kaimynų dažnai būna skandalai, riksmai. Kelis kartus kaimynė buvo atbėgusi, prašė paskambinti policijai. Kaimynė prašė paskambinti policijai dėl to, kad vyras paėmė jos telefoną ir neleido jai paskambinti policijai. Kaimynė norėjo kviesti policiją, nes vyras ją mušė, smaugė, kai nebūdavo vaikų. Kaimynė pas ją laukdavo, kol grįš kažkuris iš sūnų, nes bijodavo eiti namo. Kaimynė pas ją atbėgdavo kartą į mėnesį. Ji buvo bute su anūkais. Kaimynas pradėjo veržtis pro duris. Kaimynas buvo girtas. Dukra iškvietė policiją. Policija atvažiavo, bet nieko nepadarė. Paskui dukra antrą kartą iškvietė policiją, nes kaimynas pradėjo triukšmauti. Kai policija atvažiavo antrą kartą ir kalbėjo su jos dukra, kaimynas pradėjo triukšmauti. Policija pakilo į viršų dėl triukšmo. Neprisimena, ar tą dieną matė kaimynę. Atsimena, kad šis įvykis buvo 2017 m. Kaimynė kartą į mėnesį ateina pas ją į namus. Su kaimyne namuose geria kavą. Būna, kad su kaimyne per šventes išgeria alkoholinių gėrimų. Kaimynė atėjusi pas ją skųsdavosi dėl triukšmo, smurto. Ji tiki, kad kaimynas mušė kaimynę, nes jis prie jos kelis kartus mušė kaimynę. Ji vieną kartą buvo apklausta policijoje. Neatsimena kelintais metais buvo apklausta policijoje. Buvo apklausiama dėl to, kad dukra V. iškvietė policiją.
Teismas paskelbė liudytojos A. G. 2017 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena Z. šeima – T., V. ir jų du vaikai. Ji žino, kad V. ir T. yra išsituokę, tačiau jie vis tiek gyvena kartu, nes kaip supranta jie neturi kitų galimybių gyventi atskirai. Tarp V. ir jos buvusio vyro T. nuolatos vyksta konfliktai ir barniai. T., kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus ir visiškai neadekvatus. Jis pirmas pradeda konfliktus ir pirmas visada puola ant V.. Jis ją vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais ir visada puola ją smaugti. Ji yra du kartus mačiusi, kaip jis griebia už gerklės V. ir bando ją smaugti. Jis griebė V. už kaklo ir ją bandė smaugti, tačiau jį tuo metu nustūmė į šalį nuo V. jos vyras. Jos vyras šiuo metu yra miręs. Kiek jai yra žinoma, V. dėl to kreipėsi kelis kartus į policiją. Apie tai ji sakė pati. Konfliktai tarp jų tęsiasi nuolatos, galima sakyti vos ne kiekvieną savaitgalį. Konfliktų metu T. šaukia ant V. ir ją vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jos gyvenamajame bute yra pastoviai girdėti triukšmas ir daiktų kritimas jų bute. Ji yra girdėjusi kaip T. yra šaukęs V., kad jis ją užmuš, kad ją vis tiek pasmaugs. 2017 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., pas juos į namus atbėgo kaimynė V., kuri buvo labai išsigandusi, susijaudinusi. V. verkė, atbėgo basomis ir pasakė, kad buvęs vyras T. prieš ją smurtavo, o tiksliau, kad jis ją ir vėl smaugė. Ar ant V. kūno buvo kažkokie sužalojimai ji nematė. V. pasakė, kad T. grasino ją nužudyti ir jis iš jos atėmė mobilaus ryšio telefonus. Prieš V. įbėgant pas jas į namus, ji taip pat girdėjo triukšmą ir rėkimą jų bute. Buvo girdėti, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas, buvo girdėti keiksmažodžiai ir užgauliojimai. T. šaukė ant V. ir ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. paprašė pagalbos, o tiksliau paskambinti į policiją. V. tada paskambino į policiją ir paprašė atvykti. Atvykus policijos pareigūnams, V. parašė pareiškimą dėl netinkamo kaimyno elgesio. Policijos pareigūnai V. ir T. išsivežė su savimi. Po šio įvykio žodiniai konfliktai tarp jų tęsiasi ir toliau. Triukšmas jų bute yra girdėti jos bute (1 t., b. l. 28–29).
Perskaičius liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad tuo metu teisingai pasakojo. Galima tikėti jos parodymais. Tą dieną ji girdėjo kaimyną rėkiantį necenzūrinius žodžius, rėkiantį apie uošvę, žodį „užmušiu“. Žodžiai girdisi, bet neaiškiai. Tą dieną kaimynė sakė, kad ją mušė, smaugė už kaklo, atėmė telefoną. Tą dieną kaimynė sakė, kad jai grasino, kad ją užmuš. Konfliktai tarp kaimynų būdavo kas antrą savaitę, kai kaimynas išgerdavo. Konfliktai tarp kaimynų vyksta (duomenys neskelbtini) metus, kaip jie išsiskyrę. Taip pat vyko (duomenys neskelbtini) metus, kol jie nebuvo išsiskyrę. V. sakė, kad jis paėmė telefoną, neduoda iškviesti policijos. V. pas ją laukdavo, kol grįš sūnūs, nes sūnūs galėdavo ją apsaugoti nuo vyro. Smaugimo metu V. sėdėdavo ir jis griebdavo ją rankomis už kaklo. Kai jos dukra iškvietė policiją, nukentėjusioji sėdėjo pas ją ir laukė, kol atvyks policija. Kaimynas daužė duris prieš atbėgant V.. V. pas ją laukė policijos ir sūnų. Kai atvyko policija, V. išėjo. Dabar V. daug geriau jaučiasi, nes dabar niekas netriukšmauja.
Liudytoja I. Ž. (buvusi pavardė D.) apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta. 2017 m. spalio mėnesio įvykio (duomenys neskelbtini) neatsimena.
Teismas paskelbė liudytojos I. Ž. 2017 m. spalio 28 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 28 d., apie 18.30 val., patruliavimo metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos kaimynė paprašė iškviesti pagalbą, nes prieš ją smurtauja vyras. Atvykę nurodytu adresu, išgirdo, kad bute (duomenys neskelbtini) garsiai šūkaujama. Įėjus į butą, pasitiko V. Z., kuri paaiškino, kad jos vyras T. Z. šiuo metu yra neblaivus ir konfliktuoja. Iš V. Z. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas ir ji vis aiškino, kad policijos nekvietė ir pretenzijų neturi, tačiau aiškino, kad buvęs vyras ją smaugė. T. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus (iš burnos sklido alkoholio kvapas). Jis aiškino, kad savo žmonos nesmaugė, o tik konfliktavo. Smurto žymių nebuvo (1 t., b. l. 30).
Perskaičius liudytojos I. Ž. tarnybinį pranešimą, liudytoja paaiškino, kad tai yra jos parašas. Tarnybiniame pranešime parašė tiesą, patvirtina savo parašytus žodžius. Neprisimena daugiau aplinkybių. Neprisimena moters emocinės būklės. Neprisimena nei kaltinamojo, nei nukentėjusios blaivumo būsenų. Tarnybiniuose pranešimuose nesprendžia, kad žmogus girtas, kol nepatikrintas žmogus alkotesteriu. Ar nerišli kalba pritempia, kad galimai galėjo būti neblaivus. Negali atsakyti, kiek jie nebuvo neblaivūs. Komisariate pristačius asmenis turėjo būti nustatytas blaivumas. Iš liudytojos pagal įstatymus turėjo priimti parodymus.
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2017 m. spalio 28 d. 18.27 val. įregistruotas įvykis, kad pranešėjos kaimynė paprašė iškviesti pagalbą, nes prieš ją smurtauja vyras. Dabar nuėjo atgal namo. GMP nereikalinga. Nepilnamečių nėra. Kaimynas dabar triukšmauja koridoriuje (1 t., b. l. 6).
Iš V. Z. 2017 m. spalio 29 d. pareiškimo matyti, kad ji grįžo iš kaimynės, buvo jos dukros gimtadienyje. Buvęs sutuoktinis paklausė, kuri ji buvo ir pasiūlė eiti atgal. Buvęs sutuoktinis buvo sugriebęs ją už gerklės ir dusino.
Iš V. Z. 2017 m. spalio 28 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis T. Z. be jokios priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu žodžiu grasino nužudyti ir panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė sugriebimu rankomis už kaklo ir smaugimu. Šie veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir padarė moralinę žalą (1 t., b. l. 9).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. spalio 28 d. 20.46 val. V. Z. nustatytas 1,63 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 20).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. spalio 28 d. 19.40 val. T. Z. nustatytas 2,21 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismo vertinimu, kaltinamojo T. Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio turimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad, jo nuomone, nukentėjusioji ji tiesiog apkalba, kadangi pretenduoja į jam priklausančią buto dalį. Be to, lengvai pasiduoda savo draugių įtakai. Teismas šią kaltinamojo versiją vertina kaip deklaratyvią, nes jis nepagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, todėl ją atmeta.
Byloje nustatyta, kad po kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuokos nutraukimo abu jie liko gyventi tame pačiame bute, kadangi butas jiems buvo padalytas lygiomis dalimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimas, 1 t., b. l. 17–19). Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad nuolatinių konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios priežastis yra ne nukentėjusiosios noras pasisavinti buvusiam sutuoktiniui atitekusią buto dalį, o būtent kaltinamojo netinkamas ir moralės normų neatitinkantis elgesys, nukreiptas į nukentėjusiosios pažeminimą, kuris labiausiai pasireiškia, kai kaltinamasis būna neblaivus. Tai matyti ne tik iš nukentėjusiosios parodymų. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus P. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai tėvas būna blaivas, jokių problemų su juo nekyla, tačiau jam išgėrus alkoholio jis tampa labai agresyvus ir pastoviai namuose tarp jo ir mamos prasideda žodiniai konfliktai ir barniai, tėvas tada pastoviai kabinėjasi prie mamos ir šaukia ant jos necenzūriniais žodžiais. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojos (kaimynės) V. G. ir A. G., kurios gyvena tame pačiame name vienu aukštu žemiau. V. G. teigimu, iš kaimynų buto dažnai girdimi barniai, triukšmas, keiksmažodžiai, kaimynas elgiasi negražiai. Barnių metu kaimynas pastoviai grasina kaimynei, vadina ją necenzūriniais žodžiais. Dažnai girdi iš kaimynų buto tokius žodžius, kaip „suka“ ir „ prostituka“ (liet. kalė ir prostitutė). Apie sklindančius garsus, riksmus, iš kurių galima suprasti, kad vyksta muštynės, iš kaimynų buto paliudijo ir kaimynė A. G.. Jos teigimu, tokie konfliktai vyksta nuolatos. Jų metu kaimynas šaukia ant kaimynės, kuri ne vieną kartą skundėsi jai (A. G.) tokiu kaimyno elgesiu. Liudytoju apklaustas dar vienas kaltinamojo ir nukentėjusios sūnus I. Z. taip pat patvirtino, kad jo tėvai nelabai sugyvena, nes yra pastovūs barniai. Jis gyvena kartu su tėvais. Kai tėvas išgeria, jis pyksta ant motinos. Tėvo pyktis pasireiškia motinos pravardžiavimu („kalė, prostitutė“), smurtavimu, grasinimu.
Taigi, kaltinamojo siekis sumenkinti nukentėjusiosios parodymus, bandant įtikinti teismą, kad nukentėjusioji jį tiesiog apkalba, laikytinas nepagrįstu. Priešingai, būtent kaltinamojo parodymai, neigiant visas jam inkriminuotas faktines aplinkybes, yra nepatikimi, nes prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kuriuos savo ruožtu patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas neturiu pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Grįžtant prie konkretaus 2017 m. spalio 28 d. įvykio, pažymėtina, kad nukentėjusioji nurodė, kad buvęs vyras, būdamas girtas, sukėlė konfliktą, žemino ją, grasino nužudyti, sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji pabėgo pas kaimynę A. G., kurios dukra iškvietė policijos pareigūnus. Šie nukentėjusiosios parodymai sutampa su abiejų kaimynių parodymais, kad išsigandusi ir susijaudinusi nukentėjusioji buvo atbėgusi pas jas, nurodė, kad buvęs vyras smaugė ją ir grasino nužudyti. Prieš tai kaimynės išgirdo triukšmą ir rėkimą kaimynų bute, suprato, kad vyksta žodinis konfliktas, girdėjo keiksmažodžius ir užgauliojimus. Kaimynas šaukė ant kaimynės necenzūriniais žodžiais. Kaimynė prašė pagalbos, t. y. paskambinti policijai, nes kaimynas atėmė iš jos telefoną. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog vyras ją smaugė, nukentėjusioji buvo nurodžiusi į įvykį atvykusiai pareigūnei I. Ž. (tai matyti iš šios pareigūnės tarnybinio pranešimo) bei tos pačios dienos pareiškimuose (vienas rašytas jos ranka, kitas – pareigūno). Kaimynė V. G., skambindama Bendrajam pagalbos centrui, taip pat buvo nurodžiusi, kad jos kaimynė paprašė iškviesti pagalbą, nes prieš ją smurtauja vyras.
Teismo vertinimu, kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės dėl smurto panaudojimo, smaugiant nukentėjusiąją, išnagrinėjus bylą teisme visiškai pasitvirtino. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad T. Z. konflikto metu rankomis pastūmęs į krūtinę, pargriovė ant lovos ir abiem rankomis paėmęs už kaklo smaugė nukentėjusiąją V. Z., tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Minėta, kad aptariamo konflikto metu, pasak nukentėjusiosios, buvęs sutuoktinis grasino ją užmušti. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis galėjo išsakyti tokius žodžius, tačiau abejotina, ar tai užtraukia kaltinamajam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018, 2K-139-511/2020). Nukentėjusiosios teigimu, ji buvusio sutuoktinio grasinimus suprato kaip realius, tačiau atsižvelgus į jų tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, nėra pagrindo sutikti su valstybinio kaltintojo išvada dėl kaltinamojo atliktuose veiksmuose esančios nusikaltimo, įtvirtinto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kaip matyti, tokio pobūdžio konfliktinės situacijos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko jau daug metų ir pakankamai dažnai. Abu sūnūs patvirtino, kad tėvas dažnai grasindavo ne tik motinai, bet ir jiems, kai jie užstodavo motiną, tačiau jie žinojo, jog tėvas neįgyvendins grasinimų. Kaltinamojo žodžiais išreikštas grasinimas nužudyti turi būti vertinamas bendrame jo konflikto metu išsakytų žodžių kontekste. Matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivūs, sukėlė konfliktinę situaciją, vadino buvusią sutuoktinę necenzūriniais žodžiais. Teismo vertinimu, išsakyti žodžiai grasinant nužudyti buvo nukreipti tiesiog į konfliktinės situacijos eskalavimą, reiškiant nukentėjusiajai nepagrįstas pretenzijas dėl jos elgesio būnant pas kaimynes. Šie žodžiai tikrai neturėjo realaus pagrindo, jie negalėjo sukelti nukentėjusiajai manymo, kad jos buvęs sutuoktinis iš tikrųjų gali ją nužudyti. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nepadarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, todėl išteisintinas.
Dėl 2017 m. gruodžio 9 d. grasinimo nužudyti
Teismas paskelbė nukentėjusiosios V. Z. 2017 m. gruodžio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d., apie 21.30 val., vyras į namus grįžo neblaivus ir pradėjo kabinėti prie jos ir kelti triukšmą namuose. Jis vaikščiojo po namus ir rėkė įvairius necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, ją jis įžeidinėjo ir visaip keikė. Namuose tuo metu buvo ji ir vyresnis sūnus I.. T. vaikščiojo po namus, nuolatos prieidavo prie jos kambario durų, šaukė jas atidaryti, daužė į duris. Jis šaukė, kad visiems nuo jo bus blogai, kad negyvens šiuose namuose ir kad jis su jais susidoros. Jis šaukė, kad nužudys, kad sutikęs ją palaidos ir kad bus blogai. Jis rėkė: „Aš tave nužudysiu, papjausiu ir pats nusišausiu“. Kiek žino ginklo jis neturi. Šiuo atveju fizinio smurto jis jos atžvilgiu nevartojo. Jis tik daužė indus ir laužė smulkius baldus. Ji galvoja, kad jis nusiramins ir iš karto neskambino į policiją. Tačiau jis vis nesiramino ir šaukė bei grasino tiek jai, tiek sūnui I.. Kadangi jis nesiramino, ji po vidurnakčio paskambino į policiją. Ji labai bijo savo buvusio vyro, kadangi jis nuolatos grasina, sakydamas, kad užmuš ir su ja susidoros. Jis kada namuose būna vaikai būna šiek tiek ramesnis, o kada ji būna viena namuose jis visiškai savęs nekontroliuoja, ji jo labai bijo. Prašo jam uždrausti gyventi kartu su ja, nes su juo gyventi kartu yra neįmanoma. Jis taip elgiasi jau labai seniai, tačiau ji visą laiką kentėjo ir nenorėjo šito viešinti. Paskutiniu metu situaciją dar labiau pablogėjo. Kažkur prieš pusantro mėnesio jo grasinimai jau buvo peraugę ir į fizinį smurtą, jis bandė ją smaugti, tačiau pavyko pabėgti, dėl šio įvykio jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji turi jam pretenzijų ir tikrai nesiruošia atleisti. Ji nori gyventi ramiai, be jokių grasinimų jos atžvilgiu ir išeidinėjimų. Jai išaiškina teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau jo reikšti nenori. Ji tik nori, kad buvęs vyras dingtų iš jos gyvenimo ir leistų ramiai gyventi (1 t., b. l. 53–54).
Perskaičius nukentėjusiosios V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Nenori papildomai nieko paaiškinti. Ji suprato, kad jos buvęs vyras gali įvykdyti grasinimus, nes tą vakarą jis sakė, kad ją užmuš – papjaus ir pats nusižudys. Tuo metu jokių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Tuo metu kambaryje buvo vyresnysis sūnus. Ji iš karto paskambino į policiją po to, kai vyras pasakė tokius žodžius. Ji savo parodymų nekeičia, ji ne viską prisimena.
Liudytojas I. Z. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jo santykiai su tėvu ir su motina yra geri. Jo tėvai nelabai sugyvena, nes yra pastovūs barniai. Jis gyvena kartu su tėvais. Kai tėvas išgeria, jis pyksta ant motinos. Tėvo pyktis pasireiškia motinos pravardžiavimu („kalė, prostitutė“), smurtavimu, grasinimu. Tokie įvykiai vykdavo nuo vaikystės. Pastaruoju metu įvykiai padažnėjo. Dabar tėvas negyvena kartu su jais apie (duomenys neskelbtini). Tėvas pas juos neateina. Jis su tėvu bendrauja. Buvo atvejų, kai jo motina jam skundėsi, kad tėvas ją bandė smaugti. Tėvas iš motinos buvo atėmęs telefoną. 2017 m. gruodžio 9 d. jam nieko nesako.
Teismas paskelbė liudytojo I. Z. 2017 m. gruodžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis gyvena kartu su savo tėvais T. ir V. ir broliu P. (duomenys neskelbtini). Jo tėvai yra išsituokę, tačiau vistiek gyvena kartu. Jis gyvena su mama V. viename kambaryje, o tėvas T. su broliu P. kitame kambaryje. Nors jie ir gyvena kartu, tačiau bendro ūkio tėvai neveda. Jie gyvena atskirai, kiekvienas sau gaminasi valgyti. Kada tėvas būna neblaivus jis tampa agresyvus ir nuolatos rėkia ir keikiasi. Tėvas kabinėjasi ir šaukia tik ant mamos. Jo ir brolio jis neliečia, tačiau kada jie bando užstoti motiną, tada pradeda šaukti ir ant jų. Tėvas nuolatos šaukia: „Aš jums padarysiu blogai, visiems jums bus galas“. Tai yra jo girto rėkavimai ir šūkavimai. 2017 m. gruodžio 9 d. vakare jis taip pat buvo girtas ir kaip visada prasidėjo eilinis jo barnis. Jis fizinio smurto tuo metu nei jo, nei mamos atžvilgiu nevartojo. Namuose tuo metu buvo jis, mama ir tėvas. P. tuo metu namuose nebuvo. Šio įvykio metu tėvas kažką daužė kambaryje bei beldė į jų kambario duris. Tėvas šaukė, kad bus blogai. kad susidoros. Kadangi tėvas niekaip negalėjo nurimti, mama paskambino į policija ir pranešė apie tai kas atsitiko. Apie 2017 m. spalio 28 d. įvykį nieko pasakyti negali, kadangi tuo metu nebuvo namuose. Jis tik iš mamos sužinojo, kad jis ją smaugė ir lygtai iš jos atėmė telefonus. Daugiau apie tai nieko nežino. Jis norėtų, kad tėvas taip daugiau nesielgtų ir namuose netriukšmautų (1 t., b. l. 58–59).
Perskaičius liudytojo I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad tyrėjui sakė tiesą. Galima tikėti jo parodymais. Jis nežino, kokia buvo konflikto situacija, kurią ką tik perskaitė teismas. Jis atsimena, kad tą dieną buvo konfliktas. Kai tėvas geria, jis pastoviai būna piktas ant motinos. Tą dieną konkrečių tėvo grasinimų neatsimena. Tėvas motinai grasindavo žodžiais „padarysiu, pasmaugsiu“. Būdavo, kad tėvas motinai trenkdavo iš nugaros. Tėvas motinai trenkdavo ten, kur girtam gaudavosi. Galėjo būti, kad tėvas motinai smūgiavo į pakaušį ar į nugarą. Smūgiai būdavo ir iš nugaros. Buvo smūgių ir į veidą. Po konfliktų mama būdavo išsigandusi. Jam nėra žinoma, ar būdavo tokių atvejų, kad mama negrįždavo namo, kol jie su broliu nesugrįždavo namo. Tėvas girtas kelia pavojų, bet blaivas jis nieko nedaro. Kai tėvas išsakė grasinančius žodžius, jis tuo metu netikėjo, kad jis gali taip padaryti. Jo tai neišgąsdino. Po pasakymų, kad susidoros, mama buvo išsigandusi, pikta. Neprisimena kaltinamojo ir nukentėjusiosios kontakto kaklo srityje.
Iš Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. B. 2017 m. gruodžio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 10 d., apie 4.00 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į namus grįžo smurtautojas, dėl kurio veiksmų jau yra parašytas pareiškimas. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko V. Z., kuri paaiškino, kad namo grįžo vyras, kuris prieš kurį laiką smurtavo jos atžvilgiu. Bute surado miegantį T. Z. (1 t., b. l. 66).
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 10 d. 0.10 val. įregistruotas įvykis, kad konfliktas tarp sutuoktinių, neblaivus vyras daužo daiktus, trukdo ilsėtis (1 t., b. l. 46).
Iš V. Z. pareiškimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 10 d., apie 21.30 val., jos buvęs vyras T. Z., būdamas neblaivus, pradėjo ją įžeidinėti jos sūnaus I. Z. akivaizdoje, daužė baldus, išmėtė po kambarį visus savo baldus, neadekvačiai elgėsi, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino jai ir jos sūnui fiziniu smurtu, pasakė, kad jis juos vis tiek nužudys. Iškvietus policiją, buvęs vyras pasišalino (1 t., b. l. 48).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. gruodžio 10 d., apie 0.10 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras daužo, mėto daiktus. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad buvęs vyras T. Z. savo buvusiai sutuoktinei V. Z. grasino fiziniu susidorojimu, keikė įvairiais žodžiais, daužė baldus. V. Z. paaiškino, kad smurtas pasireiškė psichologiniu smurtu, įžeidinėjimais, grasinimu nužudyti (1 t., b. l. 49–50).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. gruodžio 10 d. 5.14 val. T. Z. nustatytas 1,44 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 67).
Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamasis taip pat nepadarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Be jau anksčiau teismo nurodytų motyvų (susijusių su 2017 m. spalio 28 d. įvykiu), papildomai pažymėtina, kad kaltinamojo grasinimus nužudyti girdėjo ir sūnus I. Z.. Be to, šie grasinimai buvo nukreipti ir į jį. Tačiau, priešingai nei teigia nukentėjusioji, kuri įvykio metu buvo kartu su juo, I. Z. parodė, kad jis netikėjo, kad tėvas gali tai padaryti, nors pati mama buvo išsigandusi ir pikta. I. Z. teigimu, tėvas nuolatos šaukia: „Aš jums padarysiu blogai, visiems jums bus galas“, tai tiesiog yra jo girto rėkavimai ir šūkavimai. Kaip matyti, nukentėjusioji buvo ne viena, o su sūnumi, todėl ji neturėjo pagrindo manyti, kad buvęs sugyventinis įgyvendins savo grasinimus. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamo pagrindo bijoti dėl kaltinamojo ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją. Kaip matyti, vyko eilinis kaltinamojo sukeltas žodinis konfliktas, kuris, be abejo, nėra malonus nukentėjusiajai. Aplinkybę, kad nukentėjusioji šioje situacijoje neturėjo pagrindo manyti, jog kaltinamasis įgyvendins grasinimus, patvirtina nukentėjusiosios pranešimo Bendrajam pagalbos centui turinys, pirminiai jos parodymai atvykusiems pareigūnams. Skambindama Bendrajam pagalbos centrui nukentėjusioji akcentavo tiesiog konfliktą, kad neblaivus vyras daužo daiktus, trukdo ilsėtis. Atvykusiam pareigūnui nukentėjusioji pasakė, kad tiesiog į namus grįžo vyras, kuris anksčiau yra smurtavęs ir dėl kurio yra pateiktas pareiškimas. Pareiškime taip pat nurodė, kad buvęs sutuoktinis ją įžeidinėjo jos sūnaus I. Z. akivaizdoje, daužė baldus, išmėtė po kambarį visus savo baldus, neadekvačiai elgėsi, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino jai ir jos sūnui fiziniu smurtu, pasakė, kad jis juos vis tiek nužudys. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad grasinimai buvo nukreipti tik jai, nes jie buvo nukreipti ir į sūnų, todėl darytina išvada, jog nebuvo grasinama nukentėjusiajai konkrečiai ir toks išorinis psichinio bauginamojo poveikio pasireiškimas negali būti vertintinas kaip realus. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nepadarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, todėl išteisintinas.
Dėl 2018 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 19 d. grasinimų nužudyti
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. Z. parodė, kad su žmona V. yra išsiskyrę per teismą, tačiau gyvena viename bute. Butas, kuriame gyvena, yra teismo padalintas lygiomis dalimis jam ir jai. V. nenori parduoti buto, kadangi negalės nusipirkti kito buto už gautus pinigus. Dėl to jis su ja nekalbėjo, bet pats žino, kad kito buto nenupirksi. Be to, nebus kur gyventi vaikams. Su jais kartu gyvena du suaugę sūnūs. Vakar, t. y. 2018 m. balandžio 28 d., jis buvo su draugais, prie savo namų gėrė su draugais. Vienas iš draugų jam pasakė, kad jo žmona V. buvo jam neištikima. Kaip sužinojo iš draugo, tai prasidėjo prieš (duomenys neskelbtini) metus. Tada ji jau turėjo meilužį, o dabar turi jau kitą meilužį. Tai sužinojęs jis atėjo namo ir pasakė buvusiai žmonai, kad jeigu taip yra, tai tegul ji išeina iš namų. Pradėjo bartis, V. norėjo jam suduoti per veidą. Išgirdęs, kad jie barasi, atėjo sūnus I. ir atsistojo tarp jų, todėl jie nusiramino. Po to, V. iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas. Nori pasakyti, kad V. taip daro ne pirmą kartą, ji kviečia policiją, nes nori, kad jis išeitų iš to buto (1 t., b. l. 147).
Teismas paskelbė nukentėjusiosios V. Z. 2018 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad gyvena kartu su sūnumis P. Z. (P. Z.), I. Z. (I. Z.) ir buvusiu sutuoktiniu T. Z.. Su vyru prieš (duomenys neskelbtini) metus išsiskyrė. Paskutinius (duomenys neskelbtini) metus buvęs vyras prieš ją smurtavo, elgėsi agresyviai, buvo kviesta policija. Buvęs sutuoktinis pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas girtas be jokios priežasties kabinėjasi prie jos. Bute kartu gyvena jos abu sūnūs, kurie dabar jau gali ją apginti, todėl kai jie mato, kad tėvas bando prieš ją smurtauti, jie visada apgina. 2018 m. balandžio 28 d., apie 23.00 val., grįžo namo ir eidama namo pamatė, kad kieme T. Z. su kažkuo galimai vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. balandžio 29 d., apie 00.10 val., grįžo namo T. Z., jis buvo girtas, bute pradėjo šaukti ir keikti ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Po to, jis įbėgo į kambarį, kuriame ji miegojo, ir pradėjo ant jos šaukti bei grasinti, kad užmuš. Sakydamas tuos žodžius T. Z. ėjo link jos, bet kambaryje miegojo jos sūnus I. Z., kuris greitai sureagavo ir neleido T. Z. jos sumušti. Jie bandė T. Z. raminti, bet pastarasis nereagavo, buvo labai agresyvus. Neturėjo kitokios išeities tik skambinti pagalbos numeriu ,,112“. Atvykę pareigūnai sulaikė jos buvusį sutuoktinį. Netgi policijos pareigūnų akivaizdoje vyras jai grasino ir keikė necenzūriniais žodžiais. Prašo policijos apsaugoti ją nuo T. Z., pastarasis pastoviai būdamas girtas bando ją sumušti, gąsdino, grasino, kad ją užmuš, o po to pats nusižudys. Bijo su tuo vyru būti viename bute. Jo grasinimai buvon realūs, jos gyvybei buvo kilusi grėsmė, jeigu ne sūnus jis tikrai būtų trenkęs. Šiandien fiziškai nuo T. Z. nenukentėjo (1 t., b. l. 108–109).
Teismas paskelbė nukentėjusiosios V. Z. 2018 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad buvęs vyras, nenorėdamas išėjo iš jos kambario į virtuvę, pradėjo trankyti kambario durimis. Visą laiką buvęs vyras šaukė, keikėsi. Už kiek laiko ji užsinorėjo į tualetą, tačiau buvęs vyras stovėjo virtuvėje ir ji bijojo šalia jo praeiti. Vyras rankose jokių daiktų neturėjo, tik šaukė, rėkė. Jos sūnus I. dar kelis kartus buvusiam vyrui pasakė apsiraminti, tačiau jis nekreipė dėmesio. Ji iškvietė policiją, kad buvusį vyrą apramintų, nes pati su sūnumi to padaryti negalėjo. Už kiek laiko atvyko policija, jį sulaikė ir išvežė. Tokie buvusio vyro veiksmai tęsiasi jau apie (duomenys neskelbtini) metus, gal daugiau. Įvykio metu jai paprasčiausiai nusibodo buvusio vyro keiksmai ir šauksmai bei įžeidinėjimai. Ji tuo metu patyrė tik stresą, nes negalėjo užmigti (1 t., b. l. 122).
Perskaičius nukentėjusiosios V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Negali daugiau papildomai kažko pasakyti. Kaltinamasis šitame epizode sakė, kad ją užmuš. Ji tai suprato, nes jis, priėjęs prie jos lovos, net drebėjo. Vyras tuo metu pasakė: „Kurva, prostitute“. Sūnus pasakė jam išeiti ir nerėkti, nes žmonės miega. Vyras į šiuos žodžius nekreipė į dėmesio. Neatsimena, ką ji sakė atvykusiems pareigūnams. Neatsimena, ką ji telefonu pranešė dėl įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė įvykio registracijos duomenis, kuriuose nurodyta, jog 2018 m. balandžio 29 d. 0.47 val. įregistruotas įvykis, kad pranešėjos neblaivus vyras mušasi, rėkia. Vaikų nėra. GMP nereikia. Laukia (1 t., b. l. 107).
Perskaičius įvykio registracijos duomenis, nukentėjusioji paaiškino, kad neatsimena, dėl ko telefonu nepasakė, kad jai grasino, jog nužudys.
Teismas paskelbė liudytojo I. Z. 2018 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad su tėvais T. Z. ir V. Z. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tėvai apie (duomenys neskelbtini) metus yra išsiskyrę, butas yra dviejų kambarių ir yra lygiai padalintas tarp tėvų. Tėvas dažnai išgeria ir kelia konfliktus be jokių priežasčių, kabinėjasi dažniausiai prie motinos V. Z.. Tėvas po skyrybų, keldamas konfliktus, įžeidinėja motina, kad ji „prostitute“ ir taip toliau, keikia įvairiais necenzūriniais žodžiais. 2018 m. balandžio 29 d., apie 0.10 val., tėvas atėjo namo girtas. Jis tuo metu su motina buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Iš karto tėvas pradėjo šaukti ant motinos, ją įžeidinėti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Jis ir motina pasakė tėvui išeiti iš kambario ir netrukdyti ilsėtis. Tėvas išėjo ir pradėjo daužyti duris bei toliau šaukti virtuvėje. Tėvas rankose nieko neturėjo ir tik daužė duris. Jie tėvui sakė apsiraminti, tačiau tėvas nekreipė dėmesio. Motina užsinorėjo į tualetą, tėvas neleisdavo jai eiti uždarydamas ir laikydamas duris. Kadangi tėvas garsiai triukšmavo, rėkavo, o buvo naktis ir miegojo kaimynai bei jie norėjo miegoti, tai motina iškvietė policiją, kad tėvą apramintų. Atvykusi policija tėvą išvežė. Apie tai, kad tėvas grasintų motinai ar darytų realius veiksmus įvykdyti grasinimus, jis nepastebėjo. Motina norėjo, kad tėvas netriukšmautų, nesikabinėtų. Tėvas tiesiog girtas priekabiavo prie motinos ir norėjo ją įžeisti bei pažeminti (1 t., b. l. 125).
Perskaičius liudytojo I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad jis tyrėjui tiesą papasakojo. Galima tikėti jo parodymais. Tą naktį tėvas smarkiai daužė į durų rėmą, nes buvo durys uždarytos. Tėvo šauksmai buvo tokie patys, kaip ir kitais atvejais. Tą vakarą motina buvo pasipiktinusi, nes jis jai neleido miegoti, įžeidinėjo, bandė pažeminti. Tą vakarą jis motinos ašarų nematė. Tas konfliktas užsitęsė valandomis. Jis to konflikto metu visą laiką buvo su motina viename kambaryje. Jis tuo įvykio metu nebuvo išėjęs. Įvykio metu be jo ir mamos daugiau niekas konflikte nedalyvavo. Neprisimena, ar to įvykio metu matė policijos pareigūnus. Tėvas neleido mamai eiti į tualetą laikydamas jų kambario duris.
Liudytoja E. K. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nukentėjusiosios neatsimena. Jos darbo teritorija apima (duomenys neskelbtini). Ji neatsimena įvykio, dėl kurio yra kviesta.
Teismas paskelbė liudytojos E. K. 2018 m. balandžio 29 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 29 d., apie 0.48 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie, tai kad bute (duomenys neskelbtini), mušasi ir rėkia neblaivus pranešėjos vyras. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad pranešėjos vyras T. Z. (buvęs sutuoktinis), būdamas neblaivus, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino susidorojimu, konfliktavo. Smurto žymių nesimatė. Aplinka tvarkinga. V. Z. buvo blaivi, susijaudinusi. T. Z. nieko neaiškino dėl konflikto, o tik šaukė ant V. Z. (1 t., b. l. 114–115).
Teismas paskelbė liudytojos E. K. 2018 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. balandžio 29 d., apie 0.48 val., patruliavimo metu gavo iškvietimą (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos neblaivus vyras mušasi ir rėkia. Atvykus kreipėsi V. Z., kuri nurodė, kad buvęs vyras T. Z., būdamas neblaivus, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino susidorojimais, konfliktavo ir neleisdavo ilsėtis. Smurto požymių nesimatė. V. Z. pranešė, kad ankščiau kreipdavosi į policiją, kadangi buvęs vyras neleisdavo jai ramiai gyventi. Jos akivaizdoje T. Z. nieko neaiškino, tik toliau šaukė ant V. Z. ir ją įžeidinėjo (1 t., b. l. 128).
Perskaičius liudytojos E. K. tarnybinį pranešimą ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad tuo metu, kai rašė tarnybinį pranešimą ir buvo apklausiama, nurodė tiesą. Jie klausia, ar grasinimai yra realūs, ar jie tiesiog girto asmens leptelėjimas. Ji neprisimena, ką šaukė kaltinamasis. Jai atrodo, kad smurto artimoje aplinkoje metu niekada šaukimai nebūna linksmi. Neatsimena, kiek laiko šaukimas buvo nukentėjusiosios atžvilgiu. Negali pasakyti, ar tuo metu naudojo alkotesterį.
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2018 m. balandžio 29 d. 0.47 val. įregistruotas įvykis, kad pranešėjos neblaivus vyras mušasi, rėkia. Vaikų nėra. GMP nereikia. Laukia (1 t., b. l. 107).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–110).
Žemesnės instancijos teismas
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 133–134).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. balandžio 29 d. 1.38 val. T. Z. nustatytas 2,30 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 137).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. Z. parodė, kad V. Z. yra jo žmona, tačiau su ja jau (duomenys neskelbtini) metus bendro ūkio neveda, negyvena kaip vyras su žmona. Kiekvienas maistą perka sau pats, už butą moka paeiliui. Teismo sprendimu butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra padalintas per pusę, todėl iki šiol gyvena su ja viename bute, ji su sūnumi I. Z. gyvena viename kambaryje, o jis su kitu sūnumi P. gyvena kitame kambaryje. Santykiai su žmona yra blogi, nes ji nori išvaryti jį iš buto, todėl dažnai kviečia policiją. Vakar, t. y. 2019 m. gegužės 19 d. vakare, kai jau buvo tamsu, bet kelintą valandą negali pasakyti, nes neprisimena, grįžo į butą. V. tuo metu buvo virtuvėje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, bet dėl kokios priežasties, nenori sakyti. Jie tik susiginčijo ir ji nuėjo į savo kambarį. Jis tik viena koja peržengė jos kambario slenkstį ir pasakė jai porą žodžių, tačiau nenori sakyti kokius būtent, tačiau jokių grasinimų, kad ją užmuš, nužudys, sužalos ar panašiai nesakė. Į kambarį užėjo neturėdamas jokių daiktų rankose, keptuvės neturėjo. Kambaryje tuo metu buvo ir sūnus I., kuris pasakė jam išeiti, sūnus jį išstūmė iš kambario ir užrakino kambarį. I. taip pat užrakino įėjimo į butą duris, kad jis negalėtų išeiti, o netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išsivežė į komisariatą. Kadangi sūnus I. palaiko jo žmonos pusę, jis liudys jos naudai, nors iš tikrųjų niekam iš jų negrasino fiziniu susidorojimu, keptuve nenorėjo suduoti V., keptuvės nelaikė kalbėdamas su jais. Jie viską meluoja ir jį šmeižia (1 t., b. l. 193).
Nukentėjusioji V. Z. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. 21.00 val. jai nieko nesako.
Teismas paskelbė nukentėjusiosios V. Z. 2019 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 21.00 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras T. Z. atėjęs iš lauko pradėjo rėkti ant jos, pradėjo stumdyti ją. Ji nuėjo pas sūnų į kambarį pasislėpti. Maždaug po 5 minučių, T. Z. atėjo pas juos į kambarį, laikydamas keptuvę rankoje, užsimojo ir sakė, kad užmuš. Ją užstojo jos sūnus, I. Z., kuris atstūmė agresyviai nusiteikusį T. Z.. Iki policijai atvykstant, T. Z. neaiškiomis aplinkybėmis krito kelis kartus ir susižalojo veidą. Tuo metu ji ir jos sūnus I. Z. buvo savo kambaryje ir to nematė. Fizinio skausmo nepatyrė, tačiau labai išsigando, nes T. Z. buvo labai neblaivus ir agresyvus (1 t., b. l. 166–169).
Žemesnės instancijos teismas
Perskaičius nukentėjusiosios V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji paaiškino, kad atsimena šį įvykį. Teisingai papasakojo pareigūnui. Ji grįžo iš darbo, vyro nebuvo namuose. 20.30-21.00 val. vyras grįžo girtas. Kai vyras įėjo į namus, iškart pradėjo vadinti visokiais žodžiais. Ji buvo savo kambaryje, ten buvo vyresnysis sūnus. Sūnus pasakė: „Užtenka pastoviai čia rėkti“. Vyras nesureagavo į tai ir paėmė keptuvę. Su keptuve atėjo ir norėjo jai suduoti. Vyresnysis sūnus neleido to padaryti. Keptuvė yra jų bendro naudojimo. Keptuvė tuo metu buvo švari. Keptuvė buvo 15 cm. Vyras su keptuve atėjo į jos kambarį. Ji gulėjo ant lovos, sūnus sėdėjo greta prie kompiuterio. Vyras su keptuve bėgo prie jos ir sūnus jį sulaikė. Vyras buvo pakėlęs ranką, bet nesudavė. Iš to veiksmo ji suprato, kad jeigu nebūtų buvęs sūnaus, vyras su keptuve būtų ją užmušęs. Ji suprato, kad vyras būtų ją užmušęs, nes jis užsimojo su keptuve. Kai vyras užsimojo, keptuvė buvo šalia jos. Vyras keptuvę pakėlė ir norėjo jai suduoti. Sūnus atsistojo, paėmė vyrą už rankų ir išvijo iš kambario kartu su keptuve. Kai buvęs vyras prie jos artinosi, ji labai išsigando, kad jis galėjo ją užmušti, jeigu ne sūnus. Neprisimena žodžių, kuriuos tuo metu sakė vyras. Vyro agresyvumas pasireiškė tai, kad jis buvo išbalęs, žiūrėjo į lubas ir neatsakė už savo veiksmus. Nežino, kokia buvo šio konflikto priežastis. Šio konflikto metu tarp jos ir vyro buvo 0,5 m atstumas. Turbūt ji iškvietė policiją. Ji telefonu policijai pranešė, kad girtas vyras norėjo ją užmušti. Ji neprisimena, ką pasakė telefonu policijai. Ji nepamena žodžių, kuriuos jai pasakė vyras, kai įėjo į jos kambarį su keptuve. Ji atsimena momentą, kai jos buvęs vyras stovėjo prie jos lovos ir sūnus norėjo ją apginti. Stalas stovi iš jos kojų pusės. Stalas yra nemažas. Stalas uždengia pusė lovos. Tuo metu sūnus sėdėjo prie stalo. Nukentėjusiajai nubraižius kambario planą, nukentėjusioji paaiškino, kad vyras atsistojo toje lovos vietoje, kur tuo metu buvo jos kojos. Kai vyras toje vietoje užsimojo, sūnus iš karto sureagavo. Sūnus jos buvusiam vyrui nieko nepadarė. Kai sūnus prišoko prie vyro, vyras tuo metu buvo pakėlęs ranką su keptuve prie galvos. Sūnus paėmė vyrą už rankų. Sūnus paėmė vyro rankas už nugaros. Sūnus padėjo jos vyrui nuleisti rankas su keptuve. Jos buvęs vyras priešinosi sūnui, nes jis nenorėjo išeiti, todėl sūnus jį išvedė per jėgą. Po to, ji iškvietė policiją. Neatsimena, ar vyras bandė patekti antrą kartą į kambarį.
Liudytojas I. Z. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. jam nieko nesako. Neatsimena įvykio, kuriame būtų reikšminga keptuvė. Buvo apklausiamas policijoje dėl jo tėvų santykių.
Teismas paskelbė liudytojo I. Z. 2019 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 21.00 val., būdamas savo kambaryje, esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo rėkiantį tėvą T. Z.. Kadangi tėvas dažnai rėkia prisigėręs, į tai nekreipė dėmesio. Vėliau, atėjo jo mama V. Z. į kambarį iš virtuvės ir atsisėdo ant lovos. Po kelių minučių, į kambarį atėjo T. Z. su keptuve rankoje, užsimojęs keptuve, grasino mamai V. Z. žodžiais: „Ja tebe ustroju“. Nedelsdamas, jis užstojo mamą ir nustūmė tėvą į spintą, atėmė keptuvę ir išstūmė pro kambario duris. Tuo metu V. Z. skambino policijai (1 t., b. l. 176–177).
Perskaičius liudytojo I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad atsimena įvykį. Teisingai tuo metu papasakojo. Atsimena, kad grįžo namo, tėvas buvo girtas. Įvykio metu jis buvo už kompiuterio stalo. Negali pasakyti, kokioje pozicijoje buvo motina, kai atėjo tėvas į kambarį. Nedaug jėgos reikėjo atstumti tėvą nuo mamos. To įvykio metu tėvas buvo supykęs panašiai, kaip kitų atvejų metu. Kai tėvas rankoje laikė keptuvę, jo ranka buvo nuleista. Keptuvės pagrindinė dalis buvo viršuje, o rankena apačioje. Tėvas nuo jų buvo 1,5 m atstumu. Mama buvo išsigandusi ir bandė užsidengti. Jis neprisimena, iš kokio metalo buvo padaryta keptuvė. Kai jis prilėkė atimti keptuvės, tėvas buvo užsimojęs keptuve. Jis nedelsdamas užstojo mamą, nes nežinojo, ar tėvas bandys jai trenkti. Tuo metu, kai jis pribėgo prie tėvo, pastarasis jo mamos atžvilgiu buvo iš kairės šono. Jis žino, kad tėvų turtas padalintas tarpusavyje. Jam yra tekę girdėti motinos pareikštus priekaištus tėvui dėl turto. Tėvas vijo motiną iš namų, kad ji neturi teisės į turtą. Motina reiškė pretenzijas: „Jei veji mus, pats galėsi išeiti“. Motina atsako, kad jis pats galės išeiti ir bus apribotos jo teisės į laisvę. Atstumas tarp nukentėjusiosios galvos ir keptuvės buvo daugiau negu metras.
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 19 d. 20.59 val. įregistruotas įvykis, kad neblaivus vyras T. Z. muša pranešėją (1 t., b. l. 164).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167–168).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 21.00 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras T. Z. muša pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, namo koridoriuje sutiko asmenį, kaip vėliau paaiškėjo T. Z., kuris bandė nuo jų pasišalinti. Vėliau paaiškėjo, kad T. Z. yra įtariamasis grasinimu susidoroti su savo buvusia žmona V. Z. (1 t., b. l. 183).
Iš svanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. Z. pateikė keptuvę (1 t., b. l. 178).
Iš daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta garso ir vaizdo medžiaga pridėta prie 2019 m. gegužės 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, keptuvė, kurią pateikė V. Z. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2019 m. gegužės 20 d. protokolu. Apžiūros metu nustatyta, kad ant keptuvės plastikinės juodos spalvos rankenos yra įspaustas užrašas „TEFAL“. Keptuvės diametras kraštuose 19,5 cm, dugno diametras 14 cm, kraštų aukštis 4,7 cm. Garso ir vaizdo medžiaga, pridėta prie 2019 m. gegužės 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, pavadinimu VID_20190519_221611. Filmuotoje medžiagoje yra filmuojama moteris, kaip nustatyta – V. Z., kuri virtuvėje prie spintelių pasakoja: „Dariau valgyt vaikams. Atėjo iš lauko girtas, prasideda rėkti ant manęs, stumti mane. Aš nuėjau į šitą savo kambarį pas sūnų vyresnį (atsisukusi nurodo į duris). Jis paskui paėmė keptuvę ir norėjo mane, pribėgo ir norėjo mane užmušti. Taip ir sakė „užmušiu tave“. Įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 179–180).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2019 m. gegužės 20 d. 0.49 val. T. Z. nustatytas 1,74 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 184).
Šių įvykių aplinkybės yra labai panašios į 2017 m. gruodžio 9 d. įvykio aplinkybes. Panašios tuo, kad kaltinamasis, būdamas girtas, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu reiškė nepagrįstas pretenzijas buvusiai sutuoktinei. Šį kartą nukentėjusioji taip pat nebuvo viena. Kambaryje buvo jos sūnus, kuris ramino tėvą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis grasino ją nužudyti, tačiau, kaip jau minėta, turi būti nustatyta, jog grasinimas yra realus. Šiuo atveju nukentėjusioji kreipdamasi į Bendrąjį pagalbos centrą net nepasakė, kad ją grasina nužudyti. Matyti, kad nukentėjusioji tiesiog norėjo, kad buvęs vyras daugiau nekonfliktuotų. Apie jokį grasinimą nužudyti nukentėjusioji nepasakojo ir į įvykį atvykusiai pareigūnei. Akcentavo tik grasinimą susidoroti ir labiau kitus kaltinamojo veiksmus, tokius kaip necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu vartojimą, konfliktinės situacijos sukėlimą. Sūnus I. Z. parodė, kad motina buvo pasipiktinusi, nes tėvas neleido jai ilsėtis, įžeidinėjo. Kad tėvas grasintų motinai ar darytų realius veiksmus įvykdyti grasinimus, jis nepastebėjo. Motina norėjo, kad tėvas netriukšmautų, nesikabinėtų. Tėvas tiesiog girtas priekabiavo prie motinos ir norėjo ją įžeisti bei pažeminti. Taigi, kaltinamojo grasinimų nužudyti niekas labai neakcentavo. Aplinkybė, kad kaltinamasis 2019 m. gegužės 19 d. turėjo rankoje keptuvę (2019 m. gegužės 19 d.), šiuo atveju neturi ypatingos reikšmės, nes sūnus I. Z., vos pamatęs tėvą su keptuve, ją atėmė. Pasak I. Z., jis užstojo mamą ir nustūmė tėvą į spintą, atėmė keptuvę ir išstūmė pro kambario duris. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nepadarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, todėl išteisintinas.
Dėl 2019 m. gruodžio 23 d. fizinio skausmo sukėlimo
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. Z. parodė, kad V. Z. yra jo buvusi žmona. Jie gyveno susituokę virš (duomenys neskelbtini) metų ir apie (duomenys neskelbtini) mėnesį išsiskyrę. Gyvena jie viename bute (duomenys neskelbtini), tai yra jo ir V. Z. butas. Butas yra vieno kambario. Jis gyvena patalpoje, kuri oficialiai planuose yra nurodyta kaip virtuvė. Nepilnamečiai vaikai su jais negyvena. Šaunamojo ginklo neturi. Pas narkologą ir psichiatrą įskaitoje neįrašytas. Sudėtingų galvos traumų jis neturėjo. 2019 m. gruodžio 23 d. jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo bute, aukščiau nurodytu adresu. Dienos metu, laiko tiksliai nurodyti negali, galimai ir apie 14.00 val., jis užkabino šiukšlių maišą, kuris stovėjo ant grindų ir iš maišo išbyrėjo šiukšlės. Dėl to tarp jo ir V. Z. kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis V. Z. nemušė, jokios grandinėlės nuo pastarosios kaklo nebandė nurauti ir jokio skausmo negalėjo sukelti. Konflikto metu V. Z. iškvietė policijos pareigūnus. Pastaroji apkalbėjo jį policijos pareigūnams, kadangi nenori gyventi su juo viename bute. Laikinai jis gali gyventi pas savo pusseserę. Konflikto metu buvo tik jis ir V. Z., kitų asmenų nebuvo bute (2 t., b. l. 55).
Nukentėjusioji V. Z. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. grįžo iš Baltarusijos ir vyras buvo labai girtas. Ji nuėjo pas draugę. Kai grįžo iš draugės, vyras pradėjo ją pravardžiuoti visokiais žodžiais. Po to, ji nuėjo į savo kambarį. Vyras vis tiek ją pravardžiavo. Paskui vyras norėjo suduoti, bet buvo jaunesnysis sūnus, kuris neleido jos mušti. Tada ji iškvietė policiją. Bute yra vienas kambarys kartu su virtuve, kuriame gyveno vyras. Ji gyvena kambaryje, kurioje nėra virtuvės. Ji buvo virtuvėje. Suprato, kad vyras norėjo ją mušti, nes kai ji atėjo, jis iš karto stojosi. Ji bėgo į savo kambarį, o vyras bėgo paskui ją, bet jaunesnysis sūnus jam neleido. Vyras nenusiramino, pradėjo rėkti, sakyti visokius žodžius ir tada ji iškvietė policiją. 2019 m. gruodžio 23 d. 13.30 val. ji nuvažiavo į parduotuvę. Vyras buvo policijoje. Kai ji grįžo iš parduotuvės, vyras sėdėjo prie stalo, kilnojo taurelę. Kai ji įėjo į namus, vyras iš karto puolė prie jos – griebė ją už suknelės, sudraskė grandinėlę. Ji ištrūko ir nubėgo į savo kambarį. Vyras griebė abejomis rankomis už kaklo. Kai atvažiavo policija, dar buvo raudonos žymės. Grandinėlę nutraukė. Vyras ją prirėmė prie virtuvės stalo. Ji nustūmė vyrą rankomis, nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Kai vyras sugriebė abejomis rankomis už kaklo, ji išsigando, jai aptemo akyse, pajuto skausmą. Bute nieko daugiau nebuvo. Kai ji pabėgo į savo kambarį, užsirakino ir iškvietė policiją. Ji nevažiavo pas medikus ir nesikreipė pagalbos, nes jai kitą dieną reikėjo eiti į darbą. Konfliktas vyko 13.30 val. Konflikto metu jautė baimę, skausmą. Vyras galėjo ją užmušti, nes nebuvo vaikų. Vyras ją galėjo užmušti, nes jis, esant policijai, rėkė: „Aš tave užmušiu“. Negali nurodyti, dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, nes vyras tai daro pastoviai, o kitą dieną atsiklaupia, prašo atleidimo ir sako: „Aš nesuprantu, ką darau“. Jai pareigūnai pasakė tiesiog nueiti į polikliniką. Ji negavo užduoties atlikti objektų tyrimą. Nukentėjusioji apžiūrėjus užduotį atlikti objektų tyrimą (2 t., b. l. 25), paaiškino, kad tai yra jos vardas, pavardė ir parašas. Ji gavo šį dokumentą. Ji nebuvo nuvykusi į ekspertizę ir nebuvo apžiūrėta ekspertų. Jai buvo paraudimai, raudonos žymės. Ji nesikreipė dėl ekspertizės, nes jai buvo paskutinė išeiginės diena. Ji nesikreipė kitą dieną dėl ekspertizės, nes dirbo keturias dienas po 12 valandų. Kai išvažiavo policija, ji liko namuose. Ji visą vakarą tvarkėsi. Ji policijos pareigūnams rodė dėmes ant savo kaklo. Policijos pareigūnai šių dėmių nefotografavo. Tą dieną ji nevartojo alkoholinių gėrimų. Ji vartoja alkoholinius gėrimus, bet retai. Auksinė grandinėlė buvo suplėšyta per pusę. Ji negali prisiminti, ar 2019 m. buvo kitas įvykis. Ji daug kartų buvo apklausiama policijoje. 2019 m. gruodžio 22 d. į namus nebuvo atvykusi policijos pareigūnė moteris, bet buvo atvažiavęs trečiasis ekipažas, kuriame buvo moteris. Ji policijos pareigūnams, kurie buvo atėję į namus, pasakojo, ką darė jos buvęs vyras jos atžvilgiu ir rodė raudonas dėmes. Ją apklausė ne moteris, o pareigūnas vyras.
Teismas paskelbė nukentėjusiosios V. Z. 2019 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d., apie 13.40 val., ji grįžo į savo butą (duomenys neskelbtini), kur buvo jos buvęs vyras T. Z., kuris be jokios priežasties pradėjo ant jos rėkti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji pamatė, kad ant grindų yra išmėtytos šiukšlės, sudaužyta lėkštė. Ji bandė nueiti į savo kambarį, tačiau buvęs vyras griebė jai už kaklo, bandė smaugti, tačiau ji buvusį vyrą nustūmė. Jis ją dar stumdė rankomis. Ji užsirakino savo kambaryje ir iškvietė policiją, o buvęs vyras jai žodžiais grasino susidorojimu. Buvęs vyras, bandydamas ją smaugti, sugadino jos auksinė grandinėlę. Su buvusiu vyru gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus, prieš (duomenys neskelbtini) metus išsiskyrė. Teismo sprendimu butas yra padalintas per pusę (2 t., b. l. 8–9).
Perskaičius nukentėjusiosios V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji paaiškino, kad tuo metu teisingai nurodė aplinkybes tyrėjui. Galima tikėti jos parodymais.
Teismas paskelbė nukentėjusiosios V. Z. 2019 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, kuriuose nurodyta, kad su vyru T. Z. yra išsiskyrusi apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso per pusę jai ir vyrui. Gyvena šiame bute, atskiruose kambariuose. Vyras dažnai išgeria, po to tampa agresyvus ir ją puola ir žodžiais, ir fiziškai. Taip pat ją muša, kad nebūtų mėlynių, jai visaip grasina. 2019 m. gruodžio 23 d., apie 14.00 val., pradėjo konfliktą, sudaužė indus, po to, savo abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir smaugė, tačiau ji greitai buvusį vyrą savo abiem rankom nustūmė, po to, buvęs vyras ją savo abiem rankom stūmė į krūtinę, ji pabėgo į savo kambarį ir užsirakino. Iškvietė policiją. Kai jai vyras griebė rankom už kaklo, suplėšė auksinę grandinėlę ir sugadino grandinėlės užsegimą, kuri buvo ant jos kaklo, padaryta 50 Eur žala. Kai ji iškvietė policiją, buvęs vyras, išgirdęs iš karto pasišalino iš jų buto. Ji liko bute, atvyko policija, viską įformino, po to, pasakė, kad reikia nueiti į lauką. Kai ji išėjo, pamatė, kad buvęs vyras stovi toliau ant kalno, ji pasakė policijos pareigūnams ir buvęs vyras buvo sulaikytas. Taip pat nori patikslinti, kad buvęs vyras buvo sulaikytas ir 2019 m. gruodžio 22 d., būdamas girtas, taip pat ją puolė ir triukšmavo, po to, 2019 m. gruodžio 23 d. buvęs vyras grįžo namo ir vėl įvyko nurodytas įvykis (2 t., b. l. 15).
Perskaičius nukentėjusiosios V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus, nukentėjusioji paaiškino, kad tuo metu teisingai papasakojo. Galima tikėti jos parodymais. Jos buvęs vyras bandė ją smaugti. Ją apklausinėjo pareigūnas, kuris buvo bute ir matė šiukšles. Ji tam pareigūnui rodė žymes ne per apklausą, o kai jis buvo virtuvėje. Pareigūnai buvo dviese. Jos buvęs vyras su ja nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini). Ji nematė jo atėjusio į butą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 4 d. papildomai apklausta liudytoja V. Z. parodė, kad su savo vyru T. Z. yra išsituokusi ir su juo bendro ūkio neveda. Jie tik gyveno viename bute, kadangi jis teismo sprendimu yra padalintas abiems. Paskutinį kartą savo buvusį vyrą T. matė 2019 metų pabaigoje, kada paskutinį kartą kreipėsi į policiją, tai yra 2019 m. gruodžio 23 d. Po šio įvykio T. kartu su ja negyvena ir ji su juo visiškai nebendrauja. Kur jis šiuo metu gali gyventi nežino. Šiuo metu jis jai negrasina ir jokio spaudimo ji iš jo nejaučia, kadangi jis nebūna namuose ir ji jo tiesiog nemato. Iki paskutinio įvykio 2019 m. gruodžio 23 d. nuo savo buvusio sutuoktinio jautė psichologinį smurtą ir pastovų terorizavimą, kadangi jis, būdamas girtas, visiškai nekontroliuoja savęs ir savo veiksmų. Jis daužydavo ir laužydavo daiktus namuose. Jai nuolatos grasindavo, jis sakydavo, kad nužudys ir jai blogai padarys. Tokių atvejų buvo labai daug, kad ji net šiuo metu negali tiksliai įvardinti, kaip ir kada jis ką sakė. Paskutinį kartą (2019 m. gruodžio 23 d.) T. buvo pastvėręs už kaklo ir ją smaugė, tačiau jai pavyko jį nustumti ir pabėgti. Jis tada suplėšė tik auksinę grandinėlę. Sumušimo žymių ant jos kūno neliko ir pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Tačiau ji juto fizinį skausmą. Jis tuo metu jai grasino ir sakė, kad ją užmuš, nužudys. Pas teismo medicinos ekspertus kreipėsi tik vieną kartą, po įvykio 2017 metų birželio mėnesyje, byloje kur T. Z. yra nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau pas medikus nesikreipė, sumušimo žymių ant kūno nebuvo. Ji jam turi pretenzijų dėl jo tokio elgesio ir jam tikrai neatleidžia ir nesiruošia atleisti. Ji reikš civilinį ieškinį, dėl kurio dydžio apsispręs vėliau. T. Z. savo veikimais jai yra padaręs turtinės ir moralinės žalos, tačiau dėl jos dydžio jai reikia pagalvoti (2 t., b. l. 80–81).
Liudytojas M. O. (vyriausiasis patrulis) apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), bet yra daug analogiškų atvejų su smurtu artimoje aplinkoje. Jis prisimena, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo nuvykta į įvykio vietą. Negali pasakyti, su kuo dirbo tą dieną, bet buvo porininkas. Jis įsidėmėjo, kad vyro nerado bute. Moteris turėjo pretenzijų ir tada buvo užpildyti procesiniai dokumentai. Moteris kažką minėjo dėl grandinėlės, kad jai suplėšė. Jei žmogus pasako apie galimą smurtą, turėjo būti paieška ir po to turėjo grįžti pas asmenį.
Teismas paskelbė liudytojo M. O. surašytą pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolą (2 t., b. l. 8–9), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), V. Z. buvęs vyras T. Z. griebė jai už kaklo, tokiais veiksmais jai suplėšė grandinėlę, taip pat grasino susidorojimu. Kai ją griebė už kaklo, ji patyrė fizinį skausmą.
Perskaičius liudytojo M. O. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolą, liudytojas paaiškino, kad jis teisingai užrašė pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Galima tikėti jo protokolu. Jis patruliavo ne vienas, bet jis neatsimena, su kuo. E. B. figūravo tame įvykyje. E. B. nevyko su jais į įvykį. Jis nepasakys, ar ant nukentėjusiosios kūno buvo sužalojimų. Dažniausiai sužalojimai būna užfiksuojami nuotraukose. Visą laiką akivaizdūs sužalojimai yra užfiksuojami nuotraukose ir yra pildomas kitas procesinis dokumentas. Šiuo atveju nebuvo, nes buvo apklausta nukentėjusioji. Negali atsakyti, ar matė auksinę grandinėlę. Jeigu jis apžiūros metu matė auksinę grandinėlę, jis turėjo ją aprašyti. Jeigu buvo panaudotas fizinis smurtas, žmogus reikalauja arba jis pats mato, yra iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Buvo perduota medžiaga kitam pareigūnui, nes jo funkcijos yra surinkti medžiagą įvykio vietoje. Neatkreipė dėmesio, ar nuvykęs į įvykio vietą matė kažkokį vaizdą, kuris buvo nebūdingas Kūčioms. Moteris buvo susijaudinusi. Neatsakys dėl moters blaivumo ir dėl fizinės būklės. Jie mato smurto vietas, kurias nurodo asmuo. Negali pasakyti, ar matė tą dieną kaltinamąjį. Negali pasakyti, ar matė kažką bėgantį (duomenys neskelbtini). Jeigu asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą, turėjo būti nustatytas blaivumas. Liudytojui M. O. peržiūrėjus įvykio nuotraukas (2 t., b. l. 34–41), liudytojas paaiškino, kad neatsimena aplinkybės, ar fotografavo grandinėlę.
Liudytoja E. B. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiosios neprisimena. Neatsimena įvykio, kur dalyvavo abu asmenys, (duomenys neskelbtini).
Teismas paskelbė liudytojos E. B. 2020 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d., apie 14.00 val., patruliavimo metu išgirdo per radio stotį, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko ekipažas V1720 ir pranešė, kad įtariamasis asmuo pasišalino. Įtariamasis buvo T. Z., dėl kurio jau ankščiau buvo iškvietimai šiuo adresu. Išėjusi nukentėjusioji V. Z. nurodė, kad įtariamas asmuo T. Z., kuris yra buvęs jos vyras, ką tik išėjo į šalia esančią gatvę. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo bėgantį vyrą, kuris nubėgo į (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) namo šis vyras 14.20 val. buvo sulaikytas, tai buvo T. Z.. Apie 15.00 val., sulaikytas T. Z. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Akivaizdžių sužalojimų ant V. Z. kūno ji nematė. Pats sulaikytas T. Z. sakė, kad jokio smurto nenaudojo (2 t., b. l. 29).
Perskaičius liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad vertėtų vadovautis jos ikiteisminio tyrimo parodymais. Situacija buvo tokia, kad jie privažiavo prie kolegų paklausti, ar jiems nereikia pagalbos. Išėjo moteris, pasakė, kad pabėgo vyras. Jie vyrą aplenkę sustojo, tačiau jis pro juos prabėgo. Jos kolegė priėjo, vyrą sulaikė ir atsivedė prie automobilio. Ji liko automobilyje. Pasiklausė moterį, ar čia yra jos vyras. Kolegos padėjo užpildyti protokolą. Jie nebuvo pirmas ekipažas, reagavęs į įvykį. Pirminius duomenis girdėjo pirmasis ekipažas. Jie su pačia nukentėjusiąja nebendravo, tik vėliau paklausė, ar čia jos vyras ir tą žmogų sulaikė. Jie visada pasiteirauja sulaikę žmogų, ar jis suvokia, dėl ko jis yra sulaikytas. Ji nekreipė dėmesio į nukentėjusiosios sužalojimus, nes ji atvažiavo su sulaikytu asmeniu, o nesigilinti į pačią situaciją, nes buvo antrame ekipaže. Žmogus akivaizdžiai juos matė, nes jis ne kartą atsisuko pažiūrėti į jų automobilį. Kai žmogus nieko nebūna padaręs, jis nepradeda bėgti į šoną. Neatsimena aplinkybių dėl neblaivumo. Negali atsakyti į klausimą dėl nukentėjusiosios emocinės būklės. Jeigu pas nukentėjusiąja pamatytų akivaizdžius sužalojimus, apklausos protokole tai pažymėtų.
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 13.54 val. įregistruotas įvykis, kad namuose konfliktuoja, rėkauja vyras T. Z.. GMP atsisakė. Mažamečių nėra (2 t., b. l. 3).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 9–10).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. pateikė geltonos spalvos grandinėlę (2 t., b. l. 18).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta geltono metalo grandinėlė. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad geltono metalo, moteriškos, plonos grandinėlės ilgis iki 580 mm, plotis iki 20 mm. Grandinėlė yra suplyšusi, ir susideda iš dviejų dalių. Grandinėlės užsegimas yra sugadintas. Po apžiūros grandinėlė grąžinta V. Z. (2 t., b. l. 20–22).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įrašas, pateiktas Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės dėl įvykio 2019 m. gruodžio 23 d. Įrašo pavadinimas VID_20191223_140635. Apžiūrint įrašą nustatyta, kad nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, kad buvęs vyras suplėšė grandinėlę, ją smaugė. Taip pat apžiūros objektai yra septynios nuotraukos, kurios pateiktos Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės dėl įvykio 2019 m. gruodžio 23 d. Nuotraukose užfiksuoti kambariai, jų bendras vaizdas. Taip pat ant stalo užfiksuota moteriška geltonos spalvos grandinėlė. Taip pat apžiūros objektas yra garso įrašas, kuris pateiktas Bendrojo pagalbos centro dėl įvykio 2019 m. gruodžio 23 d. Įrašo pavadinimas 2019_12_23_13-52-21_25.04_1_DUR_00-01-06_LABEL__ANI_37064527676_DNIS_112. Įrašo trukmė 01.07 min. Apžiūrint garso įrašą nustatyta, kad nukentėjusioji BPC darbotojui nurodo, kad buvęs vyras „vėl triukšmauja. GMP nereikalinga“ (2 t., b. l. 33–41).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 14.58 val. T. Z. nustatytas 1,86 promilių girtumo laipsnis (2 t., b. l. 45).
Teismo vertinimu, kaltinamojo T. Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio turimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino ir dėl šio įvykio. Neneigia konflikto fakto, tačiau neigia vartojęs smurtą ir suplėšęs grandinėlę. Šį įvykį mačiusių liudytojų nėra, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, nes nesivadovauti pagrindo nėra. Šis konfliktas prasidėjo po to, kad kaltinamasis po 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio grįžo iš policijos, kuri buvo iškviesta nukentėjusiosios iniciatyva. Pasak nukentėjusiosios, jai grįžus iš parduotuvės, vyras gėrė alkoholinius gėrimus. Pamatęs ją, puolė prie jos, griebė už suknelės, sudraskė grandinėlę, griebė abejomis rankomis už kaklo. Ji išsilaisvino ir užsirakino savo kambaryje, iškvietė policiją. Vyras, išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, pasišalino iš namų. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji buvo nurodžiusi ir į įvykį atvykusiam pareigūnui M. O., kuris užpildė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolą. Šiame protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios buvęs vyras griebė jai už kaklo, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, suplėšė grandinėlę. Apklaustas teisme policijos pareigūnas patvirtino, kad nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes surašė teisingai. Papildomai paaiškino, kad dažniausiai matomi sužalojimai užfiksuojami nuotraukose, tačiau tai turi būti akivaizdūs sužalojimai. Nukentėjusios nurodytą kitą aplinkybę, kad kaltinamasis iš karto pasišalino iš buto, patvirtino kita teisme apklausta policijos pareigūnė E. B., kuri tą pačią dieną, apie 14.20 val., sulaikė kaltinamąjį. Šios pareigūnės teigimu, kaltinamasis, pamatęs pareigūnus, bėgo, tačiau buvo sulaikytas. Matė ir nukentėjusiąją, tačiau nekreipė dėmesio, ar ant jos kūno liko sužalojimų žymės. Nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę dėl suplėšytos grandinėlės patvirtina ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusioji pateikė apžiūrai suplyšusią geltonos spalvos grandinėlę, kuri, tarp kitko, užfiksuota vaizdo įraše, nufilmuotame į įvykį atvykusių pareigūnų. Taigi nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl pagrindo abejoti šiais parodymais teismas neturi. Kaltinamojo elgesys, bėgant iš namų ir nuo policijos pareigūnų, savaime nepatvirtina jo kaltės, tačiau prisideda prie teismo vidinio įsitikinimo kritiškai vertinti kaltinamojo parodymus. Aplinkybė, kad nukentėjusioji nenuvažiavo į medicinos įstaigą užfiksuoti patirtus sužalojimus, neturi esminės reikšmės. Visų pirma, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, o kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu, kuris gali arba nepalikti žymių, arba palikti trumpam laikui. Antra, nukentėjusioji paaiškino, kodėl nevažiavo nustatyti jai padarytus sužalojimus. Jos teigimu, buvo paskutinė poilsio diena, o vėliau turėjo dirbti keturias dienas iš eilės po 12 valandų. Šis jos paaiškinimas yra logiškas, pats elgesys nevykti į medicinos įstaiga – suprantamas. Minėta, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryti reikšmingesni kūno sužalojimai, išskyrus jos nurodytas raudonas dėmes ant kaklo.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios V. Z., liudytojų M. O., E. B. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad T. Z. konflikto metu abiem rankom griebė už kaklo ir smaugė nukentėjusiąją V. Z., tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę T. Z., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką ir prieš tą pačią nukentėjusiąją (2 t., b. l. 105–111, 113–116), iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 118–119), dirba (2 t., b. l. 117), darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip turintis sukaupęs puikią, ilgametę (duomenys neskelbtini) patirtį, yra darbštus, sąžiningas, tvarkingas, atsakingas ir pareigingas darbuotojas, siekiantis užsibrėžtų tikslų, laiku atliekantis pavestas užduotis, neturintis drausminių nuobaudų, besidomintis naujovėmis, visada siekiantis tobulėti, kolektyve yra draugiškas, lengvai bendraujantis, nekonfliktiškas, visada geranoriškai padedantis kolegoms (2 t., b. l. 157).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. Z. už BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytas nusikalstamas veikas skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą, taip pat įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios V. Z. (BK 48 str. 6 d.), skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji V. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 85, 162). Nukentėjusiosios reikalavimas dėl žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala. Ji su savo buvusiu vyru T. Z. oficialiai išsiskyrė prieš (duomenys neskelbtini) metus, tačiau su juo nepalaiko jokių artimų santykių daug metų. Per visus bendro gyvenimo metus (apie (duomenys neskelbtini) m.) jis elgėsi su ja nepagarbiai, keikė necenzūriniais žodžiais net nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Paskutinius (duomenys neskelbtini) metus buvęs vyras nuolat smurtavo, elgėsi agresyviai, daužė baldus, indus, policija buvo kviesta daug kartų, kvietė net kaimynai. Jie gyvena dviejų kambarių bute. Po teismo sprendimo vienas kambarys liko jam, kitas – jai. Ji visiškai nesikiša į jo gyvenimą. Tačiau T. Z. ir dabar (nors jis jai seniai ne vyras) neduoda ramybės. Elgiasi agresyviai, šaukia, įžeidinėja įvairiais necenzūriniais žodžiais, puola, grasina, kad užmuš, laužo baldus, daužo indus. Ji net negali normalaus remonto padaryti, nes tai bus išmesti pinigai, jis viską sugadins. Ji bijo būti viena namuose, ateina namo tik tada, kada namuose yra sūnūs, kurie ją nuo buvusio vyro apgina. T. Z. puola ir vaikus, smurtavo prieš jauniausiąjį sūnų. Ji iki šiol dar gyva, kadangi sugeba nuo jo apsiginti, tačiau labai bijo, kad jis gali užpulti netikėtai ir ją sužaloti. Kai T. Z. būna girtas tampa neadekvatus ir nekontroliuoja savo veiksmų. dėl tokio jo elgesio labai pablogėjo jos sveikata. Ji du kartus buvo ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) problemų. Ji nuolat vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus, jau be jų negali užmigti.
Nukentėjusiosios V. Z. advokatas G. Putvinskis teisminio nagrinėjimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 180–182), jame nurodant, kad kaltinamasis padarė tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusiąją neretai kamuoja skausmai dėl patirtų sužalojimų, baimė išeiti į viešumą ar tiesiog būti namuose. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgyveno sukrėtimą. Išeidama į viešumą ir ypač būdama namuose nukentėjusioji nesijaučia saugi. Be to, labai sumažėjo pasitikėjimas žmonėmis, sunku jais pasitikėti ir dėl to pablogėjo bendravimas su jais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl T. Z. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus (padažnėjo lankymasis gydymo įstaigose, turėjo vartoti vaistus), nukentėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nesaugumo jausmas, kurį jaučia iki šiol, nukentėjusiajai su kaltinamuoju tenka dažnai susitikti, nes gyvena tame pačiame bute, kas nuolat primena nemalonius įvykius, baiminamasi dėl galimo psichologinio ar fizinio smurto panaudojimo ateityje. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusioji išties patyrė neturtinę žalą. Kita vertus, kaltinamasis dėl jam inkriminuotų keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisintas. Ši aplinkybė turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ne tik iki šiol neatsiprašė nukentėjusiosios. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo tik iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamojo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą teisme patyrė 400 Eur išlaidų (2 t., b. l. 183).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę ir kt., konstatuotina, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės. Advokato parengtas civilinis ieškinys nėra didelės apimties (3 lapai), jame nėra analizuojami ir keliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Atsižvelgtina ir į tai, kad dalis reikalavimų, kurie buvo keliami nukentėjusiojo atstovo rengtame civiliniame ieškinyje, nebuvo patenkinti. Taigi su nepagrįstais reikalavimais susijusių išlaidų našta negali būti perkeliama kaltinamajam, kadangi tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Advokatas dalyvavo tik teisminio nagrinėjimo metu vykusiuose keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose.
Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajam teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 300 Eur.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 28 d. 18.53 val. (1 t., b. l. 35) iki 2017 m. spalio 30 d. 13.27 val. (1 t., b. l. 36), nuo 2017 m. gruodžio 10 d. 4.30 val. (1 t., b. l. 70) iki 2017 m. gruodžio 11 d. 16.10 val. (1 t., b. l. 71), nuo 2018 m. balandžio 29 d. 0.59 val. (1 t., b. l. 140) iki 2018 m. balandžio 30 d. 11.13 val. (1 t., b. l. 141), nuo 2019 m. gegužės 19 d. 21.20 val. (1 t., b. l. 187) iki 2019 m. gegužės 20 d. 16.50 val. (1 t., b. l. 188), nuo 2019 m. gruodžio 23 d. 14.20 val. (2 t., b. l. 49) iki 2019 m. gruodžio 25 d. 11.10 val. (2 t., b. l. 50), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (devynios dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu T. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 132), vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašu, garso įrašu ir nuotraukomis (2 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė, kurioje supakuota metalinė keptuvė, 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu perduoti saugoti (1 t., b. l. 181) ir 2020 m. gegužės 13 d. kvitu B serija BBB Nr. 3PK002078 (1 t., b. l. 182), atiduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina savininkei V. Z. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), o šiai atsisakius (arba neatvykus) jos paimti, sunaikintina kaip menkavertis turtas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. Z. (T. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2017 m. spalio 28 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 23 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir T. Z. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti T. Z. visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nesiartinti prie nukentėjusiosios V. Z..
Bausmės pradžią T. Z. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 28 d. 18.53 val. iki 2017 m. spalio 30 d. 13.27 val. (dvi dienas), nuo 2017 m. gruodžio 10 d. 4.30 val. iki 2017 m. gruodžio 11 d. 16.10 val. (dvi dienas), nuo 2018 m. balandžio 29 d. 0.59 val. iki 2018 m. balandžio 30 d. 11.13 val. (dvi dienas), nuo 2019 m. gegužės 19 d. 21.20 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 16.50 val. (vieną dieną), nuo 2019 m. gruodžio 23 d. 14.20 val. iki 2019 m. gruodžio 25 d. 11.10 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
T. Z. išteisinti nepadarius veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. spalio 28 d. veika, 2017 m. gruodžio 9 d. veika, 2018 m. balandžio 29 d. veika ir 2019 m. gegužės 19 d. veika) numatytų nusikaltimų požymių.
T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios V. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš T. Z. 600 (šešis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo T. Z. nukentėjusiajai V. Z. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su garso ir vaizdo įrašais, voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašu, garso įrašu ir nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotę, kurioje supakuota metalinė keptuvė, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei V. Z., o šiai atsisakius (arba neatvykus) jos paimti, sunaikinti kaip menkavertį turtą.
Išaiškinti T. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.