Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-08 · Civilinė byla Nr. e2S-264-587/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-08
Bylos Nr.
e2S-264-587/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20339-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
H. K.
Atsakovas
viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-264-587/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20339-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30843-475/2021 pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl darbdavio konstatuoto ieškovo darbo pareigų pažeidimo fakto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas H. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 3 d. priimtu įspėjimu Nr. IDP-5 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog nebuvo svarbių, objektyvių priežasčių dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2021 m. balandžio 19 d. (iki 16:00 val.) bei ieškovas H. K. savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos ligonių maitinimo skyriaus operatoriaus pareigybės aprašymo 10.6. punktą; 2) panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. priimtą įspėjimą Nr. IDP-5 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovas reiškia ieškinį prašydamas darbdavio įsakymą įspėti darbuotoją apie galimą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimą, sprendė, kad ieškovas prašo ne teisės pripažinimo, o prašo panaikinti informacinio pobūdžio įspėjimą, kuris ieškovui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, ir yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių. Nesant atleidimo iš darbo, įspėjimas apie atleidimą iš darbo pats savaime nepažeidžia darbuotojo (ieškovo) interesų. Įspėjimas apie galimą atleidimą už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra drausminė nuobauda. Įspėjimo apie galimą atleidimą pagrįstumo faktas būtų reikšmingas tik darbdaviui nusprendus pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teismas ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas H. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-30843-475/2021. Taip pat prašo prijungti prie bylos teikiamus papildomus rašytinius įrodymus – elektroninius laiškus ir 2021 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-1299 išrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. apeliantas ieškinio reikalavimus grindė tuo, jog atsakovė bendro pobūdžio įspėjime konstatavo tariamą apelianto darbo pareigų pažeidimą, kurio iš tikrųjų apeliantas nebuvo padaręs, be to, atsakovė niekada neprašė pasiaiškinti dėl įspėjime konstatuoto pažeidimo padarymo aplinkybių. Atsakovės veiksmas, kuomet konstatavo tariamą apelianto darbo pareigų pažeidimą apeliantui sukėlė turtinę ir neturtinę žalą, pažeidė materialines apelianto teises.

3.2. Įspėjimu negalimas pažeidimo konstatavimas. Teismui priėmus ieškinį ir išreikalavus duomenis iš atsakovės tik tada buvo galima spręsti dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, arba teismas galėjo priimti ieškinį pašalindamas, anot teismo, nenagrinėtiną reikalavimą.

3.3. Reikalavimas, susijęs su atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. priimto įspėjimo Nr. IDP-5 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ panaikinimu galimai yra nenagrinėtinas, tačiau apeliantas ieškiniu prašė ne tik panaikinti minėtą įsakymą, bet ir pripažinti, kad atsakovė 2021 m. gegužės 3 d. priimtu įspėjimu Nr. IDP-5 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog nebuvo svarbių, objektyvių priežasčių dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2021 m. balandžio 19 d. (iki 16:00 val.) bei apeliantas savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos ligonių maitinimo skyriaus operatoriaus pareigybės aprašymo 10.6. punktą.

3.4. Apeliantas teikdamas ieškinį ir prašydamas pripažinti, kad apeliantas nepadarė pažeidimo negalėjo pateikti įrodymų, įrodančių, jog atsakovės įspėjime nurodyta informacija, kad apeliantas padarė pažeidimą, padarė jam turtinę žalą. Atsakovė darbuotojams skyrė šventinius priedus, tačiau šventinis priedas nebuvo skirtas apeliantui, nes pasak atsakovės, apeliantas buvo pripažintas padaręs pažeidimą. Dėl atsakovės veiksmų apeliantas patyrė turtinę žalą – negavo šventinio priedo.

3.5. Teismas ginčijama nutartimi nepasisakė dėl apelianto reikalavimo, kuriuo jis prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu konstatavimą dėl pažeidimo fakto buvimo, o tik pasisakė dėl paties įsakymo panaikinimo. Tai, kad vienas reikalavimas nagrinėtinas, o kitas – ne, teismui neužkerta kelio ieškinį priimti nutartimi, nustatant terminą pašalinti ieškinio trūkumus arba nutartimi priimti nagrinėti vieną ieškinio reikalavimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

6. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė elektroninių laiškų kopijas ir 2021 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-1299 išrašą. Prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos.

7. Spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pateiktas elektroninis apelianto susirašinėjimas su darbdaviu patvirtina aplinkybę, jog ieškinio pateikimo metu apeliantas neturėjo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-1299 išrašo, todėl negalėjo jo pateikti kartu su ieškiniu. Teismo vertinimu nurodytos nesavalaikį įrodymų pateikimą pagrindžiančios priežastys yra pakankamos apeliacinės instancijos teismui taikyti CPK 314 straipsnio taisyklės, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išimtį (vėlesnis įrodymų pateikimo būtinybės atsiradimas) ir priimti pateiktus naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliantas Kauno apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 3 d. priimtu įspėjimu Nr. IDP-5 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog nebuvo svarbių, objektyvių priežasčių dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2021 m. balandžio 19 d. (iki 16:00 val.) bei ieškovas H. K. savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos ligonių maitinimo skyriaus operatoriaus pareigybės aprašymo 10.6. punktą; 2) panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. priimtą įspėjimą Nr. IDP-5 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“.

11. Konstatuotina, kad apeliantas teismui pareiškė du savarankiškus reikalavimus – pripažinti, jog nepagrįstai buvo konstatuotas apelianto darbo pareigų pažeidimas ir panaikinti atsakovės įspėjimą apie galimą apelianto atleidimą iš darbo tuo atveju, jeigu bus padaryta pakartotinis tapatus darbo pareigų pažeidimas. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad konstatuotas darbo pareigų pažeidimas sukelia jam materialias pasekmes – pirmas darbo pareigų pažeidimas ir neturtinė žala. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų darytina išvada, jog apeliantas ieškiniu siekia atkurti padėtį į buvusią iki to momento, kai buvo konstatuotas apelianto darbo pareigų pažeidimas.

12. DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio nuostatas atleidimas iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, padarytą per 12 mėnesių, gali būti taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) buvo nustatytas pirmasis darbo pareigų pažeidimas; 2) darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti raštu; 3) darbuotojas per 1 mėnesį nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos buvo raštu įspėtas darbdavio apie galimą atleidimą iš darbo, jei per ateinančius 12 mėnesių bus padarytas antras tokio paties pobūdžio pažeidimas.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas laikytinas viena iš sąlygų, sudarančių pagrindą ateityje, esant per vienerius metus padarytam antram tokiam pačiam darbo pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės, t. y. sukuria juridinę reikšmę turintį faktą, įtakojantį darbuotojo materialines teises, nors ir savaime nesukuria materialių teisinių pasekmių drausminės nuobaudos skyrimo prasme.

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad 2021 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-1299 2.1.2.1 punktu nurodyta neskaičiuoti vienkartinių piniginių išmokų darbuotojams, kurie per paskutinius šešis mėnesius padarė pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą. Šioje proceso stadijoje nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar apeliantui nebuvo paskaičiuotas vienkartinis šventinis priedas, jeigu nebuvo paskaičiuotas, kokiu būtent pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apelianto nurodyta faktinė aplinkybė suponuoja būtinybę patikrinti, ar šias materialines teisines pasekmės sukėlė darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, konstatuotas atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 3 d. įspėjimu Nr. IDP-5 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“, ir ar toks pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

15. Teismų praktikoje konstatuojama, kad paties darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas yra laikytinas tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Tačiau, nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos patikrinti, ar pagrįstai buvo konstatuotas apelianto darbo pareigų pažeidimas (CPK 414 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino apelianto ieškinio reikalavimo pripažinti, kad jis nepadarė darbo pareigų pažeidimo priimtinumo nagrinėti teisme ir tos aplinkybės, ar tokio reikalavimo patenkinimas iš tiesų nesukurs apeliantui jokių materialinių teisinių pasekmių.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, apelianto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir H. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė