- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- 1A-175-531/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- E. Z.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis) ir Danutės Švitinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 7 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams; kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015-04-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalimi, kuri paskirta subendrinus 2014-04-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, 2014-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-07-08 Panevėžio rajono apylinkės teismo nutartimi, 2014-02-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-10-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2015-02-19 pakeistu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtas bausmės dalis, ir E. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str. nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. Z. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 1 d. apie 17.31 val. Panevėžyje, T. T. gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pagal LR Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017-01-04 specialisto išvadą Nr. T-A 194/2017(01) E. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilės etilo alkoholio, vairavo R. K. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio (automobilio) faktinis naudotojas S. K..
Šalies argumentai
1.1 Nuteistasis E. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes buvo padaryti esminiai BPK, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 ir 3 d., JTO pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 ir 3 d. pažeidimai, be to, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliantas mano, kad subendrinęs bausmes apylinkės teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu įskaitymo pagal BK 66 str., tuo pažeisdamas įvairių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Taip pat nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nesilaikė reikalavimų dėl baigiamojo akto motyvavimo, jo racionalumo, sprendimo aiškumo, tuo pažeisdamas teisę į nešališką bylos nagrinėjimą. Skunde be kita ko kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiama apie BPK 20 str. pažeidimus. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas esant prieštaringiems liudytojo S. K. parodymams jų niekaip neįvertino ir be jokių teisinių motyvų vienais jų rėmėsi, o kitus atmetė.
1.2 Mano, kad tuo apylinkės teismas pažeidė teisę į teisingą, nešališką teismą, taip pat teisę į gynybą. Nuteistasis teigia, kad jam sutikus dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, teismas, išeidamas už įstatymo numatytų ribų, savo iniciatyva pradėjo kviesti liudytojus, tirti įrodymus, ko pasekoje vienus įrodymus ištyrė dalinai, o kitų - ne. Aiškina, kad nebuvo ištirtas policijos pareigūnų surašytas protokolas, kuris, jo įsitikinimu, surašytas pažeidžiant teisės aktus. Nuteistasis taipogi mano, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 278 str. reikalavimus, nes S. K. yra jo sesers sugyventinis – jie gyvena kartu ilgą laiko tarpą bei turi mažametį vaiką, be to, jis – nuteistasis, pats ilgą laiką gyveno kartu, su jais ir vedė bendrą ūkį, todėl S. K. jam yra svainis ir šeimos narys. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo kaltė grindžiama S. K. 2015-05-15 parodymais, kuomet nusikaltimas padarytas 2017-01-01. Apelianto manymu, nuosprendžio neteisėtumą rodo ir tai, kad apylinkės teismas nenurodė BK nuostatų, kuriomis vadovaujantis nuteistajam skiriama bausmė.
2. Teismo posėdyje nuteistasis prašė jį išteisinti jam nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos, nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo poziciją ir prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, o prokuroras konkrečios pozicijos dėl nuteistojo apeliacinio skundo neišsakė, nurodęs, kad reikia nagrinėti naujai paaiškėjusias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
3. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai iš esmės skiriasi nuo pareikštų apeliacinės instancijos teisme, kur jis pareiškė, jog yra nekaltas ir prašo išteisinti, nes automobilio nevairavo. Tačiau BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamas paminėtos normos reikalavimo, šią bylą patikrina būtent nuteistojo apeliacinio skundo ribose.
5. Apeliantas, iš esmės neginčydamas savo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo, skunde kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą bei teigia apie įvairius baudžiamojo proceso ir teisės pažeidimus, jo manymu, sąlygojančius skundžiamo teismo nuosprendžio naikinimą. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus visos bylos kontekste, be to, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, neįžvelgia priežasčių apeliacinio skundo tenkinimui bei atitinkamai – skundžiamo nuosprendžio naikinimui.
6. Apeliantas ginčija nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teigdamas apie BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimus, tačiau skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu.
7. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Antra, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas įrodymus vertino netinkamai, neišsamiai. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Šiuo atveju iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais, neblaivumo patikrinimo pažyma, specialisto išvadomis ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad E. Z. padarė jam inkriminuotą BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką.
8. Nors apeliantas skunde teigia apie prieštaringus liudytojo S. K. parodymus ir jų netinkamą vertinimą, tokie teiginiai vertintini kaip nepagrįsti, nes šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai esmingai nesiskiria nuo duotų teisme, kurie be kita ko atitinka kitus byloje esančius objektyvius įrodymus, tame tarpe ir paties apelianto. Kitokio liudytojo S. K. parodymų vertinimo nesąlygoja ir apeliacinės instancijos teisme duoti iki tol jo duotiems parodymams priešingi parodymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje šio liudytojo duoti parodymai buvo nenuoseklūs ir jo nurodytos aplinkybės prieštaravo vienos kitoms. Vienu atveju jis teigė, kad vairuodamas automobilį užsižiūrėjo į magnetolą ir nuvažiavo į griovį, o po to nurodė, kad automobilyje miegojo, ir nežino, nei kur važiavo, nei kaip atsidūrė griovyje. Tokius parodymus laikyti patikimais ir paneigiančiais byloje surinktų įrodymų visumą nėra pagrindo. Toks liudytojo S. K. parodymų keitimas, duodant objektyvių įrodymų visumai prieštaraujančius ir save kaltinančius parodymus, teisėjų kolegijos vertintinas kaip siekis padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kitų su tuo susijusių pasekmių.
9. Taip pat nuteistasis mano, jog apklausiant S. K. buvo pažeisti BPK 278 str. reikalavimai, nes šį asmenį jis laiko savo svainiu ir šeimos nariu. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais dėl minėtos įstatyminės normos pažeidimo nesutinka, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pats S. K. nurodė giminystės ryšių su E. Z. neturintis, t.y. nuteistojo nelaikantis nei šeimos nariu, nei artimu giminaičiu. Be to, BPK 278 str. 2 d. skelbia, kad jei kaltinamojo artimieji giminaičiai ir šeimos nariai sutinka duoti parodymus, jie turi būti įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir prisaikdinti. Pažeidimų įgyvendinant šį įstatymo reikalavimą teisėjų kolegija nenustatė.
10. Taipogi kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai apie jo kaltės pagrindimą S. K. 2015-05-15 parodymais, kuomet nusikaltimas buvo padarytas 2017-01-01. Kaip matyti iš šio liudytojo apklausos apylinkės teisme, jis apelianto minimą datą – 2015-05-15 – nurodė kaip kaltinime minimo automobilio įsigijimo datą, o apelianto kaltė grindžiama atitinkamais teisminio bylos nagrinėjimo duotais liudytojo S. K. parodymais.
11. Apeliantas skunde pažymi, kad nebuvo ištirtas policijos pareigūnų pildytas protokolas, kuris, jo įsitikinimu, surašytas pažeidžiant teisės aktus, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad procesas nėra begalinis ir jo metu tiriami kaltei patvirtinti ar paneigti svarbūs duomenys. Tuo tarpu byloje surinkti duomenys yra pakankami apelianto kaltės klausimui išspręsti ir deklaratyvūs apelianto teiginiai apie teisėtumą vieno byloje esančio dokumento, kuriuo nuteistojo kaltė nėra grindžiama, minėtos išvados nekeičia.
12. Apelianto manymu, apylinkės teismas pažeidė ir sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuojančias BPK teisės normas, nes savo iniciatyva kvietė ir apklausinėjo liudytojus. Tačiau šie teiginiai yra neteisingi, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismui nutarus byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, apylinkės teisme apklausti buvo tik liudytojai, reikalingi kaltinime nurodytos transporto priemonės nuosavybei nustatyti, ką sutinkamai su teismų praktika įpareigoja atlikti ir BPK įtvirtinta turto konfiskavimo galimybė, tikslu išsiaiškinti transporto priemonės savininko (teisėto naudotojo) valią suteikiant savo automobilį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui valdyti. Tokiu būdu minėtų liudytojų apklausos apylinkės teisme bylą nagrinėjant taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą nesąlygoja išvados apie proceso neteisėtumą.
13. Apibendrindama išdėstytas nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą apie pagrįstą ir teisingą, abejonių nepaliekantį apelianto nuteisimą pagal BK 281 str. 7 d.
14. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo E. Z. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo E. Z. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
15. Apeliantas mano, kad subendrinęs bausmes apylinkės teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu įskaitymo pagal BK 66 str., tačiau tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
15.1 Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis vadovavosi BK 64 str. 1 ir 3 d. nuostatomis. BK 64 str. 1 d. skelbia, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 d. numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Remiantis šiomis nuostatomis nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrintos bausmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrinant bausmes BK 64 str. 1 ir 3 d. pridedama yra neatliktos bausmės dalis, todėl atliktos bausmės įskaitymas netaikytinas. Atliktos bausmės ar jos dalies įskaitymas taikytinas tik bendrinant bausmes pagal BK 63 str. 3 ar 4 d., kuomet bendrinama su paskirtąja bausme. Kadangi apeliantas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, kuriam esant, paskirtos bausmės bendrinamos BK 64 straipsnyje nurodytais pagrindais be įskaitymo, ką apylinkės teismas teisingai ir padarė.
16. Nuteistasis, kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą ir reikšdamas nepasitenkinimą dėl jam nepalankaus sprendimo, teigia apie netinkamą motyvavimą skundžiamame nuosprendyje, teisės į teisingą, nešališką teismą, taip pat teisės į gynybą bei kitus pažeidimus, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.
16.1 Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, nesilaikyta teisės į gynybą, nekaltumo prezumpcijos principo.
16.2 Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje nėra taip pat. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad procese buvo laikomasi rungtyniškumo principo, užtikrinta proceso šalių lygybė. Byloje nėra duomenų apie procesinio lygiateisiškumo pažeidimus. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai teisminio bylos nagrinėjimo metu turėjo vienodas sąlygas. Nagrinėdamas bylą, teismas su proceso šalimis elgėsi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo. Taipogi nenustatyti jokie procesiniai pažeidimai apylinkės teismui surašant nuosprendį, priešingai apelianto subjektyviai bei deklaratyviai nuomonei – motyvai jame yra pakankami ir visiškai aiškūs.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo E. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta, o nuteistojo deklaratyvūs bei subjektyvūs skundo teiginiai priešingos išvados nepatvirtina.
18. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.