Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėja tvirtino, kad grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2016 m. Paraiškoje deklaruoto netinkamo paramai bl3, bl9 ploto (bl3 – sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė; bl9 – tai sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra žemės ūkiui nenaudojama žemė), kuris identifikuotas Valstybinės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui atnaujinus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę, tai yra 2016 m. Paraiškos lauke Nr. 1, kontroliniame žemės sklype (toliau – KŽS) Nr. 197518-6284, kuriame deklaruotas 4,02 ha plotas, netinkamas paramai plotas – 0,14 ha; be to 2016 m. Paraiškos lauke Nr. 1, KŽS Nr. 200521-6778, kuriame deklaruotas 9,68 ha plotas, netinkamas paramai plotas – 0,23 ha. Todėl pagal 2016 m. Paraišką susigrąžinama jau išmokėta parama už netinkamą paramai plotą.

Taip pat pareiškėja tvirtino, kad pagal 2016 m. Paraišką iki 2017 m. sausio 28 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 132130,87 Eur tiesioginių išmokų (pagrindinės išmokos, žalinimo išmokos) ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (intensyvaus karsto zona) (toliau– ir Programos priemonė IK) suma, o pagal 2016 m. Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota ir perduoti mokėti 119,25 Eur mažiau. Todėl 2016 m. Paraiška buvo vertinamos pakartotinai ir susidarė bendra 119,25 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

NMA 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-651 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau– ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią 119,25 Eur skolą. Apie Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. BR6-5495 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau– ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštas), kuriame papildomai atsakovas buvo informuotas, kad yra pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas), todėl atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią 118,02 Eur skolą. Be to, NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14, 15.1. punktais, nuo 2020 m. spalio 5 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 118,02 Eur sumos. Pareiškėja prašyme informavo, kad šiuo metu atsakovo skola yra 118,02 Eur, kurią pareiškėja ir prašo priteisti.

Atsakovas R. I. iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Byloje nagrinėjamas NMA prašymas iš atsakovo R. I. priteisti 118,02 Eur grąžintinų lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2020 m. spalio 5 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. I. NMA 2016 m. birželio 6 d. pateikė 2016 m. Paraišką, kurioje deklaravo: 1303,89 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 1303,89 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 520,62 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Programos priemonę IK – už kuriuos atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 132130,87 Eur.

2016 m. Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija). Taip pat 2016 m. Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija).

NMA 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą SP1-651(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame užfiksuota, kad: 2016 m. Paraiškos lauke Nr. 1, KŽS Nr. 197518-6284, kuriame deklaruotas 4,02 ha plotas, netinkamas paramai plotas – 0,14 ha; be to 2016 m. Paraiškos lauke Nr. 1, KŽS Nr. 200521-6778, kuriame deklaruotas 9,68 ha plotas, netinkamas paramai plotas – 0,23 ha. Pagal 2016 m. Paraišką iki 2017 m. sausio 28 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 132130,87 Eur tiesioginių išmokų (pagrindinės išmokos, žalinimo išmokos) ir kompensacinių išmokų pagal Programos priemonė IK suma, o pagal 2016 m. Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota ir perduoti mokėti 119,25 Eur mažiau. Atsakovas privalo grąžinti jam išmokėtą paramos sumą - 119,25 Eur. Sprendimu konstatuota, kad grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2016 m. Paraiškoje deklaruoto netinkamo paramai bl3, bl9 ploto.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktai numato, jog vykdomoji institucija, nagrinėjamu atveju – NMA, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti; gavo didesnę nei priklauso paramą. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. R. I., teikdamas paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.