Kauno apygardos teismo nutartis

2024-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-486-844/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
1S-486-844/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04996-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
V. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-486-844/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04996-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.13.1; 2.5.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl V. A. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, V. A. paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos, t. y. būti namuose pagal nustatytą laiką – nuo 23 iki 6 val., kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartimi tenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl V. A. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nutarta vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu V. A. paskirtą 40 parų arešto bausmę.

3. Nuteistasis V. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą atmesti.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog nors jam kilo problemų dėl intensyvios priežiūros sąlygų laikymosi, tačiau, jo vertinimu, tai nesuteikė teismui pagrindo panaikinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Anot jo, įgyvendinti visa apimtimi tas priemones, kurias buvo suplanavę Probacijos tarnybos darbuotojai, trukdė jo intelekto lygis, išsilavinimo spragos, individualūs būdo bruožai, tautinės ypatybės. Be to, jis atvykdavo į Probacijos tarnybą, bendravo su probuotojais, buvo nuvykęs pas psichologę, dalyvavo užsiėmime „Elgesys-pokalbis-pasikeitimai“, kas nerodo, jog jis nepadarė išvadų ir kad yra reali grėsmė, jog, nepasiuntus jo atlikti bausmės, nukentės viešasis interesas, o jis įvykdys naują nusikaltimą.

3.2. Nuteistojo įsitikinimu, pagrindu panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimą, negali būti ir elektroninio stebėjimo įtaiso neįkrovimas. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad jis būtų nusiėmęs elektroninio stebėjimo įtaisą, o Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nenumatyta nei probuojamojo pareiga įkrauti tą įtaisą, nei atsakomybė už tai, jog tas įtaisas išsikrovė. Iš Probacijos tarnybos teikimo matosi, kad elektroninio stebėjimo įranga buvo išsikrovusi naktį, kas nelaikytina intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimu. Pasak V. A., grįžti į gyvenamąją vietą jis keletą kartų vėlavo ne iš piktos valios ar demonstratyvaus noro pažeidinėti teismo nustatyto laiko ribas. Greičiausiai tai įvyko dėl to, jog lankė savo vaikus, kurie gyvena atskirai, o grįžti nustatytu laiku nebuvo realių galimybių dėl susisiekimo problemų. Kad buvo užfiksuoti ilgesni nebuvimo namuose laikotarpiai, galėjo lemti ta aplinkybė, kad jis neturi savo būsto, jį tenka nuomoti, o nuomotojai ne visada yra geranoriški jo tautybės asmenų atžvilgiu, dėl ko gana dažnai yra priverstas keltis iš vieno būsto į kitą. Nuteistasis taip pat pažymi, jog Probacijos tarnyba nepateikė teismui informacijos, jog tuo metu, kai, jų duomenimis, jis buvo ne savo gyvenamojoje vietoje, jis padarė naują nusikalstamą veiką.

3.3. Dar skunde nuteistasis nurodo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi analogiškas Probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas. Dėl to nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėjo vertinti tik tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos po 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo. V. A. vertinimu, apylinkės teismo sprendimas panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, abejotinas ir tuo aspektu, jog intensyvios priežiūros taikymui liko tik keli mėnesiai. Galiausiai skundžiamos nutarties nepagrįstumą patvirtina joje nurodytų argumentų palyginimas su Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kelis kartus ir visais atvejais buvo konstatuota, jog ji vidutinė. Be to, paskutinio vertinimo metu buvo padaryta išvada, kad rizika sumažėjo vienu balu. Nuteistojo nuomone, nutartyje išdėstyti teismo motyvai, kad jis yra nemotyvuotas keistis, kad probacijos tikslai nebus pasiekti dėl jo neatsakingo elgesio ir atsainaus požiūrio į probaciją yra nesuderinami su įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme kategoriškai ir aiškiai parašyta, kad išvadą, jog probacijos tikslas nebus pasiektas, galima daryti tik tada, kai nustatoma, jog padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba padidėjo žalos kitiems asmenims rizika. Tokių rizikų padidėjimas nenustatytas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo bei prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. skundas tenkintinas.

5. BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Probacijos įstatyme numatyta, jog sprendimas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, gali būti priimamas tik tuo atveju, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas numato dvi sąlygas, kurioms esant, teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Nesant bet kurios iš šių sąlygų, Probacijos tarnybos teikimas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį negali būti tenkinamas.

6. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pacitavo Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, tačiau, tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą, joje įtvirtinto imperatyvaus teisinio reglamentavimo nesilaikė.

7. Iš apskųstos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, jog joje buvo akcentuoti nuteistajam V. A. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų bei intensyvios priežiūros pažeidimo atvejai (jų didelis kiekis, padarymo laikas) bei konstatuota, jog objektyvios ir pateisinamos šių pažeidimų priežastys nenustatytos. Taip pat apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistajam buvo iš viso penkis kartus išaiškintos probacijos sąlygos ir jų nevykdymo pasekmės, dėl jo elgesio buvo organizuoti šeši Atvejo vadybos posėdžiai, siekiant keisti jo elgesį teigiama linkme, nuteistasis taip pat buvo nukreiptas pas psichologę ir į programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau jo neigiamas nusiteikimas lėmė, jog pas psichologę jis lankėsi tik vieną kartą, o iš programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ dėl nederamo elgesio ir požiūrio buvo išvarytas tik prasidėjus užsiėmimui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir sumažėjo vienu balu, tačiau išliko vidutinė, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog probacijos tikslai šiuo atveju nebus pasiekti, kas sudaro pagrindą nuteistajam taikytą arešto bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti.

8. Žemesnės instancijos teismo padarytos išvados, jog V. A. elgesys rodo jo neatsakingumą, atsainumą, tai, kad jokių teigiamų išvadų dėl savo veiksmų jis nedaro, ir leidžia spręsti, jog nuteistasis nesupranta probacijos esmės ir šio instituto tikslų, dėl ko probacijos tęsimas nustatytomis aplinkybėmis prieštarautų jos esmei ir siekiamiems tikslams, apygardos teismas šiuo nekvestionuoja. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokių argumentų bei motyvų dėl kitos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui – probacijos tarnyba yra nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika – buvimo. Tai, kad V. A. nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika per probacijos laikotarpį padidėjo, teikime dėl bausmės vykdymo atidėjimo nebuvo nurodyta (2 t., 4). Tokia išvada nepadaryta ir skundžiamoje nutartyje. Juo labiau, joje nenurodyti duomenys, kuriais remiantis ji daroma.

9. Iš apygardos teismui pateiktos V. A. bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo V. A. rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką Probacijos laikotarpiu buvo vertinama viso du kartus. 2024 m. rugpjūčio 12 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika – 84 balai, o vertinimo, atlikto 2024 m. spalio 2 d., metu nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti nors ir išliko vidutinė, tačiau ji įvertinta jau 83 balais. Taigi, šiuo metu turima informacija rodo netgi teigiamą (mažėjančią) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu duomenų apie žalos kitiems asmenims rizikos vertinimą V. A. byloje apskritai nėra.

10. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nenustatęs Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytos būtinosios sąlygos – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimo, apylinkės teismas be pagrindo tenkino Lietuvos probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajam V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartis pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta bei yra naikinama, o dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – netenkinti Probacijos tarnybos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimo dėl nuteistajam V. A. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas