Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1487-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
1-1487-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06467-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
M. N.
Kategorijos
  • 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
  • 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1487-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06467-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dianos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2017 m. vasario 9 d., apie 21.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su R. J. ir G. N. metu, vieną kartą sudavė R. J. puodu per galvą ir vieną kartą – taburete į kairę ranką, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, keturis kartus sudavė G. N. kumščiais į galvos sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Taip M. N. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

M. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- Kaltinamojo M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena motinai priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje (sujungtame su virtuve) gyvena jo brolis Gediminas, kitame - jis su drauge Rita. Motina gyvena kaime. Šiuo metu nei jis su broliu, nei Rita nedirba. Anksčiau dirbo oficialiai su langais ir gerai uždirbdavo bei už viską mokėdavo ir valgyti atnešdavo visiems, ir už butą mokėjo. Rita su Gediminu nedirbo ir gyveno iš jo pinigų. Šiuo metu jis nedirba ir būna namuose, tik vakar buvo nuvažiavęs pas draugą padėti pernešti baldus. Nuvažiavo pas jį iš pat ryto, kad padėtų pernešti baldus ir už tai gavo alaus. Per dieną, kol buvo pas jį, išgėrė apie 5 l. alaus. Apie 19.00 val. grįžo namo ir nuėjo miegoti, kadangi buvo girtas. Rita su Gediminu buvo namuose, tačiau nesikalbėjo. Apie 20.30 val. į kambarį atėjo Rita ir jį pažadino. Ji buvo išgėrusi ir norėjo sužinoti, ar draugas davė pinigų už tai, kad padėjo su baldais. Rita norėjo eiti nupirkti sau ir jo broliui dar išgerti. Brolis pas jį neina niekada, žino, kad pinigų neduos, siunčia Ritą. Kai Ritai pasakė, kad pinigų iš draugo neėmė, ji supyko. Pradėjo koliotis, po to prisijungė ir brolis, nes abu priprato ant sprando sėdėti. Kadangi dar buvo neišsiblaivęs, tiksliai visko neatsimena. Kilo žodinis konfliktas. Jis atsikėlė ir atėjo į didįjį (brolio) kambarį, kur konfliktas tęsėsi. Tada jis ranka vieną kartą trenkė Ritai į šoną, ir vieną kartą į veidą. Specialiai fizinio skausmo jai sukelti ar sužaloti nenorėjo, ir jeigu būtų blaivus, tiesiog susilaikytų ir išeitų į parduotuvę ar pas draugą. Brolis pamatęs, kad sudavė Ritai, įsikišo. Brolis papuolė jam po ranka, buvo labai supykęs, todėl jam taip pat sudavė kumščiu du kartus į veidą. Nenorėjo jo sužaloti ar sukelti fizinio skausmo. Labai norėjo, kad jie su Rita atstotų ir leistų pailsėti. Nenorėjo būti su jais, todėl išėjo pas draugą, gyvenantį Dzūkų gatvėje, nusiraminti. Maždaug po valandos paskambino Ritai ir paklausė, ar jie jau nusiramino ir ar gali grįžti namo. Rita pasakė, kad gali grįžti, nes jo laukia policija. Jis nepatikėjo ir grįžo. Ėjo namo, nes buvo pavargęs ir atsibodo kažkur bastytis. Įėjęs į savo butą iš tikrųjų pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad Rita su broliu parašė pareiškimus. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė iš namų. Galvoja susirinkti daiktus ir važiuoti į kaimą pas motiną. Su Rita ir broliu daugiau tikrai nekonfliktuos. Labai gailisi, kad viskas taip įvyko, nenorėjo jų žaloti ar sukelti fizinį skausmą. Taip neįvyktų, jei būtų buvęs blaivus. Jį girtą pakėlė iš lovos, pradėjo kažko reikalauti ir jis nesusilaikė. Daugiau tai nepasikartos, nes gyvens pas motiną (b. l. 43).

Papildomos apklausos metu M. N. parodė, kad anksčiau duotų parodymų dėl 2017 m. vasario 9 dienos įvykio iš esmės nekeis. Pripažįsta, kad konflikto metu sudavė R. J. vieną kartą puodu per galvą ir taburete į ranką, bei tuo metu įsikišusiam broliui G. N. sudavė kumščiu keturis kartus į galvos sritį. Šiuo metu su sugyventine ir broliu nekonfliktuoja, dėl to įvykio jie atleido, sugyventinė išvažiavo gyventi į kaimą. Oficialiai neįsidarbino, bet yra registruotas darbo biržoje, todėl prašo neskirti baudos arba arešto. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. (b. l. 46).

- Nukentėjusiojo G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad su broliu M. N. ir brolio sugyventine R. J. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Brolis geria beveik kasdien, išgėręs konfliktuoja. 2017 m. vasario 9 d., apie 18 val. jis su broliu ir Rita sugrįžo iš svečių. Brolis buvo neblaivus ir nuėjo miegoti. Apie 21 val. atsikėlė ir pradėjo kabinėtis prie sugyventinės, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pradėjo daužyti lėkštes, išmetė ant grindų puodą, puodu sudavė sugyventinei per galvą, taburete sudavė jai per ranką. Trenkdamas taburete Ritai, kliudė ir jo galvą. Vėliau brolis keturis kartus trenkė jam į galvą, šiuo veiksmu sukėlė jam fizinį skausmą. Atsidaręs duris pasišalino iš įvykio vietos. Į medikus nesikreips, nes sužalojimai mažareikšmiai (b. l. 25-26).

- Nukentėjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji kartu su sugyventiniu M. N. ir jo broliu G. N. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. vasario 9 d., apie 18 val. jie visi sugrįžo namo. Sugyventinis buvo neblaivus ir nuėjo miegoti. Apie 21 val. atsikėlė ir pradėjo kabinėtis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pradėjo daužyti lėkštes, puodu sudavė jai per galvą, taburete sudavė jai į kairę ranką. Taburete trenkdamas Ritai, kliudė ir savo brolio galvą, sumušė jo lūpas. Sugyventinis apsistumdęs su broliu, toliau konfliktavo koridoriuje, vėliau atsirakino duris ir pabėgo. Sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Į medikus nesikreips (b. l. 31-32).

- Liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2017 m. vasario 9 d. dirbo kartu su kolega D. V. Vilniaus miesto 2 policijos komisariato teritorijoje. Apie 21.00 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Atvyko minėtu adresu, kas pasitiko, neatsimena. Įėję į butą, pamatė tik 2 pranešėjus, o galimas smurtautojas iki jų atvykimo buvo pasišalinęs. Bute aplinka buvo netvarkinga, daiktai išmėtyti, galimai po grumtynių. Pranešėjams G. N. ir R. J.girtumo nenustatinėjo, bet jie atrodė esantys neblaivūs. G. N. veide virš viršutinės lūpos buvo įdrėskimas, R. J. kairiajame petyje - mėlynė. Jie paaiškino, kad kartu su jais gyvenantis M. N. girtas miegojo namuose ir kai atsikėlė, pradėjo be akivaizdžių priežasčių konfliktuoti su R. J.. Konflikto metu trenkė jai su kėde į ranką. Tada ją užstojo M. N. brolis G. N. ir gavo nuo brolio kumščiu į veidą, ko pasėkoje virš viršutinės lūpos atsirado įdrėskimas. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, vietoje priėmė jų pareiškimus, apie įvykį pranešė nusikalstamų veikų registravimo skyriui ir išvažiavo į policijos komisariatą surašyti tarnybinius pranešimas. Kiek žino, vėliau, nuvykus į vietą nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjams, namo grįžo M. N.. Tyrėjai apie tai pranešė VPK budėtojui ir jie vėl nuvyko minėtu adresu sulaikyti jo. Atvykus, M. N. buvo bute, elgėsi ramiai, ar aiškino savo įvykio versiją neatsimena. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (b. l. 36).

- 2017 m. vasario 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. vasario 9 d., 21.15 val. iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo neblaivus brolis agresyvus, daužo daiktus. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad smurtą patyrę asmenys yra R. J. ir G. N.. R. J. užfiksuota mėlynė ant rankos, G. N. įdrėskimas prie lūpos (b.l. 5-7);

- 2017 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 10-13);

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2017 m. vasario 9 d., 21.13 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus M. N. sudavė savo sugyventinei R. J. puodu per galvą ir, paėmęs taburetę, sudavė jai į ranką. Bandydamas pasišalinti iš įvykio vietos keturis kartus kumščiais sudavė savo broliui G. N. į galvos sritį (b.l. 16-19);

- 2017 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pateiktas garso įrašas telefoninio pokalbio tarp G. N. ir BPC Vilniaus skyriaus specialistės, kurio metu G. N. nurodo, kad atsikėlęs brolis daužo viską (b.l. 22);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2017 m. vasario 10 d., 02.05 val. M. N. buvo nustatytas vidutinis 2,12 promilės girtumas (b.l. 53);

- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. balandžio 11 d. nutarimu, kuriuo M. N. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl šeimos nario - R. J. nesunkaus sužalojimo, kaltininkui M. N. susitaikius su nukentėjusiąja R. J. (b.l. 58-59).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą sudavė savo sugyventinei R. J. puodu per galvą ir vieną kartą – taburete į kairę ranką, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, keturis kartus sudavė broliui G. N. kumščiais į galvos sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo M. N. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. N. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b.l. 77-78).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narius – kartu gyvenančius sugyventinę ir brolį), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką M. N. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. N. – anksčiau neteistas (b.l. 57), tačiau 2014 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas M. N. atžvilgiu dėl R. J. nesunkaus sužalojimo buvo nutrauktas, kaltininkui M. N. susitaikius su nukentėjusiąja R. J. (b.l. 58-59), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 62-66), nedirba (b.l. 60), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 70, 71), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 69).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, išdirbti 40 valandų per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 9 mėnesių bausmės laikotarpis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, tačiau vieną kartą jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susitaikius su nukentėjusiąja R. J., taip pat atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai bei mažinti jo jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. N. yra įpareigotas per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, M. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 10 d., 00.10 val. iki 2017 m. vasario 10 d., 14.53 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 49, 50).

Kaltinamajam M. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 51).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, išdirbti 40 valandų per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. N. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, išdirbti 40 valandų per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. N. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. vasario 10 d., 00.10 val. iki 2017 m. vasario 10 d., 14.53 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti M. N. per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. N., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė