- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2058-1179/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00302-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Renkytė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. B., M. B., M. B., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) I. B. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir jį valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)); 2) pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po motinos I. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir jį valdo iki šiol.
1.1. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai yra M. B. ir I. B. (anksčiau – M.). I. B. gimė N. A. kaime, (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo A. M. ir S. M.. Pareiškėjos mama I. B. buvo nurodžiusi, kad jos tėvas A. M. buvo kilęs iš minėto Rusijos krašto ir apie (duomenys neskelbtini), t. y. kai pareiškėjos mama buvo 4 metų amžiaus, išėjo medžioti į mišką ir nebesugrįžo. Kitų duomenų apie A. M. nėra, jis Lietuvoje niekada negyveno, todėl gyventojų registre duomenų apie jį taip pat nėra. Pareiškėjos senelė S. M. viena su vaikais I. B. (pareiškėjos mama) ir N. M. atvyko gyventi į Lietuvą, apsistojo (duomenys neskelbtini), S. M. pradėjo gyventi su sugyventiniu J. G., mirusiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinos I. B. brolis N. M. gimė (duomenys neskelbtini) Rusijoje, todėl apie jį duomenų Lietuvos registruose taip pat nėra, jis šeimos nesukūrė, vaikų neturėjo, mirė apie 1998 m. – 1999 m. Pareiškėjos senelė S. M. dirbo kolūkyje, jai buvo skirtas gyvenamasis būstas. 1992 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (notaro registro Nr. 1-4173) pareiškėjos senelė S. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą: 57/100 dalis gyvenamojo namo, pastatą – tvartą, 1/2 dalį pastato – daržinės, 1/2 dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė S. M.. Pareiškėjos mama I. B. (duomenys neskelbtini) sudarė su santuoką suinteresuotu asmeniu M. B., jie susilaukė vaikų – pareiškėjos L. B. ir suinteresuoto asmens M. B.. (duomenys neskelbtini) mirė I. B..
1.2. Po S. M. mirties niekas iš įpėdinių teisės aktuose nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjos mama aktyviais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po S. M. mirties, t. y. ji rūpinosi S. M. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, tam, kad šis turtas nesunyktų, 2001 m. žodinės panaudos sutarties pagrindu leido šiuo turtu neatlygintinai naudotis suinteresuoto asmens M. B. šeimai, o šie įsipareigojo turtą prižiūrėti, atnaujinti ir sumokėti mokesčius. Po mamos I. B. mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymu, remontu ir priežiūra suinteresuotas asmuo M. B. derino su I. B., o vėliau – su pareiškėja.
Atsiliepimas
1. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
1.1. Nurodė, kad jo senelė S. M. su vaikais I. B. ir N. M. iš Rusijos grįžo gyventi į Lietuvą. N. M. savo šeimos nesukūrė, mirė apie 1998 m. – 1999 m. S. M. privatizavimo būdu buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties jo ir pareiškėjos L. B. mama I. B. rūpinosi likusiu turtu, 2001 m. leido gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyventi suinteresuoto asmens M. B. šeimai, o jie įsipareigojo šį turtą prižiūrėti, atnaujinti, sumokėti su turtu susijusius mokesčius, pastarieji visus klausimus, susijusius su turtu, sprendė su I. B.. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties likusį palikimą priėmė jo sesuo pareiškėja L. B.. Ji rūpinasi likusiu turtu, suinteresuotas asmuo M. B. visus su turtu susijusius klausimus derina su pareiškėja.
2. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
2.1. Nurodė, kad jis užaugo ir gyvena (duomenys neskelbtini). Čia taip pat gyveno S. M. su vaikais I. B. ir N. M. bei sugyventiniu J. G.. N. M. savo šeimos nesukūrė, nuolat girtaudavo ir mirė apie 1998 m. – 1999 m. S. M. privatizavimo būdu buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) Po S. M. mirties minėtu turtu rūpinosi jos dukra I. B., jis 2001 m. žodžiu susitarė su I. B., kad ji panaudos pagrindu leis jo šeimai neatlygintinai apsigyventi S. M. priklausančioje gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, o jie įsipareigojo šį turtą prižiūrėti, atnaujinti, sumokėti su turtu susijusius mokesčius. Visus klausimus, susijusius su minėtu turtu, jis su šeima derino su I. B., o po jos mirties – su pareiškėja L. B..
3. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
3.1. Nurodė, kad jis buvo I. B. sutuoktinis. Jo sutuoktinė apie savo tėvą beveik nieko nežinojo, nes šis, kai I. B. buvo jauno amžiaus, išėjo į Sibiro mišką medžioti ir nebesugrįžo. I. B. mama S. M. su vaikais I. B. ir N. M. iš Rusijos grįžo gyventi į Lietuvą. N. M. savo šeimos nesukūrė, mirė apie 1998 m. – 1999 m. S. M. privatizavimo būdu buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties jo sutuoktinė I. B. rūpinosi likusiu turtu, 2001 m. leido gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyventi suinteresuoto asmens M. B. šeimai, o jie įsipareigojo šį turtą prižiūrėti, atnaujinti, sumokėti su turtu susijusius mokesčius, pastarieji visus klausimus, susijusius su turtu, sprendė su I. B.. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties likusį palikimą priėmė jo dukra pareiškėja L. B., ji rūpinasi minėtu turtu.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
5. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. M. ir S. M.. I. B. (anksčiau – M.) ir suinteresuotas asmuo M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. I. B. ir suinteresuotas asmuo M. B. susilaukė vaikų – pareiškėjos L. B. ir suinteresuoto asmens M. B.. (duomenys neskelbtini) mirė I. B.. (duomenys neskelbtini) mirė S. M.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. M. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos 2026 m. vasario 13 d. pažymos duomenimis, Saugų seniūnijos namų ūkio 1998-2002 m. knygoje Nr. 23, pls. 36-37 yra įrašas, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) kartu su sugyventiniu J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi N. M., gim. (duomenys neskelbtini) (abu jau mirę). Lietuvos Respublikos Gyventojų registre duomenų apie A. M. ir N. M. (N. M.), gim. (duomenys neskelbtini), nėra. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėja prašo nustatyti juridinius faktus, jog: 1) I. B. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir jį valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)); 2) pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po motinos I. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir jį valdo iki šiol. S. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Pažymėtina, kad, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
7. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame CK. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
8. Pareiškėja nurodė, kad I. B. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir jį valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. rūpinosi S. M. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, tam, kad šis turtas nesunyktų, 2001 m. žodinės panaudos sutarties pagrindu leido šiuo turtu neatlygintinai naudotis suinteresuoto asmens M. B. šeimai, o šie įsipareigojo turtą prižiūrėti, atnaujinti ir sumokėti mokesčius, visus klausimus su minėto turto priežiūra ir naudojimu derino su I. B.. Suinteresuoti asmenys M. B., M. B., M. B. atsiliepimais į pareiškimą šių aplinkybių neginčijo.
9. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad I. B. po savo mamos S. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
10. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji po motinos I. B. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
11. Pareiškėja nurodė, kad ji po motinos I. B. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Suinteresuoti asmenys M. B., M. B. ir M. B. atsiliepimais į pareiškimą šių aplinkybių neginčijo, patvirtino, kad pareiškėja rūpinasi ginčo turtu.
12. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja po savo motinos I. B. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
13. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog: 1) I. B. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir jį valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)); 2) pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po motinos I. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, ir jį valdė iki mirties ((duomenys neskelbtini)).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.