Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-566-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03312-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.17.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

2021 m. rugsėjo 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pateikė ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

3. Teismas konstatavo, kad iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – Tarnyba) 2021 m. gegužės 5 d. pažymos matyti, kad Tarnyba raštu kreipėsi į atsakovą el. paštu, kurį nurodė ieškovė. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kam priklauso šis elektroninis adresas, ar tai atsakovui priklausantis adresas, ar atsakovas naudojasi šiuo adresu. Pažymėjo, kad pranešimas nebuvo siųstas atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresu (duomenys, kuriuos turėjo nurodyti ieškovė teikdama prašymą Tarnybai), nors, kaip matyti iš ieškinio, ieškovei yra žinoma ne tik atsakovo gyvenamoji vieta, bet ir darbovietė.

4. Teismas vertino, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad siūlymas dėl mediacijos siųstas elektroniniu paštu būtent atsakovui ir kad šis siūlymas buvo įteiktas būtent atsakovui, kad nurodytas elektroninis adresas priklauso atsakovui ir/ ar atsakovas šiuo metu juo realiai naudojasi, laikytina, kad atsakovui nagrinėjamu atveju nebuvo siųstas/ įteiktas Tarnybos siūlymas dėl mediacijos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šalys pasinaudojo privalomąja mediacija ir tai padarė tinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė I. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo po to, kai vaiko tėvas, atsakovas byloje A. J., nesureagavo į jam elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VGTPT) pranešimą ir po to, kai 2021 m. birželio 9 d. 15 val. ieškovė, jos atstovė, atsakovas ir jo atstovas advokato padėjėjas V. M. buvo susitikę atsakovo atstovo kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kab. Ieškovė išdėstė atsakovui savo reikalavimo esmę, atsakovas po susitikimo nesureagavo niekaip. Taigi, daryti išvadą, kad ieškovė būtų pateikusi ieškinį, patyrusi išlaidas, prieš tai nesiekusi derinti interesus su vaiko tėvu, nėra pagrindo.

5.2. Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus apie kreipimąsi į VGTPT, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus apie nesėkmingą mediacijos procesą, negavus jokio antrosios šalies atsakymo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovės atlikta pareiga pasinaudoti įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantės pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Taigi, ieškovė pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos santykių.

11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

12. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

13. Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad Tarnybai teikiamame ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. Pažymėtina, kad minėtame įstatyme nėra nurodoma, kad laiškai kitai ginčo šaliai turi būti siunčiami tik paštu.

14. Ieškovė prie ieškinio pridėjo Tarnybos 2021 m. gegužės 5 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos, kurioje nurodyta, kad Tarnybai I. J. pateikė 2021-04-01 prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašymo tikslas vykdyti privalomąją mediaciją, sprendžiant ginčą su kita ginčo šalimi. Pareiškėjas (-a) nurodė, kad kita ginčo šalis yra A. J., o mediacija reikalinga dėl išlaikymo dydžio vaiko (-ų) naudai pakeitimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. 2021-04-02 Tarnyba raštu kreipėsi į kitą ginčo šalį (adresu el. p. (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tarnyba pažymoje patvirtina, kad pareiškėjas (ieškovė) įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

15. Tarnyba 2021-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini) rašte dėl informacijos pateikimo nurodo, kad ieškovės prašyme prie kitos ginčo šalies A. J. kontaktinių duomenų buvo nurodyti šie kontaktiniai adresai (duomenys neskelbtini), ir elektroninio pašto adresai ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)). Tarnyba pasirinko A. J. raštą siųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tarnyba pažymi, kad nei įstatyme, nei kituose mediacijos organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nedetalizuojama, kokiu konkrečiu būdu Tarnyba privalo išsiųsti pranešimą. Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinusi ginčo šalių nurodytą informaciją, pasirenka dokumentų siuntimo būdą, t. y. prašyme esant kitos ginčo šalies el. pašto adresui, prioritetas teikiamas rašto kitai ginčo šaliai dėl rašytinio sutikimo/nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją siuntimui prašyme nurodomu kitos ginčo šalies el. pašto adresu.

16. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad atsakovas jau seniai naudoja tokį el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo abejoti, kad šis elektroninis adresas nėra atsakovo naudojamas.

17. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant prie ieškinio pridėtiems duomenims, kad ieškovė pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka – kreipėsi į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo – nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui vertinti, kad ieškovė, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė įvykdė įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl privalomos mediacijos vykdymo, pranešimą atsakovui dėl mediacijos siuntė Tarnyba, todėl ieškovė negali įtakoti jos veiksmų ir nurodyti, kokiu būdu Tarnyba turi pranešti atsakovui apie mediacijos procesą. Atsisakius priimti ieškovės ieškinį dėl to, kad ji nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, ieškovei būtų užkertamas kelias kreiptis su ieškiniu į teismą. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturėtų nagrinėti ir vertinti ikiteisminio ginčo tvarkos teisėtumo, o tik patikrinti, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis ja pasinaudojo. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovas nežinojo apie jam siūlomą galimybę pasinaudoti mediacijos procesu, teismas gali pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, pernelyg formaliai taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.