- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- eI2-1014-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02738-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai, Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
atsakovo atstovui R. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovams Teisingumo ministerijai, Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įsakymų, protokolo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – ir Ministras) 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. IR-169 ,,Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Ministras 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1R-97 ,,Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) nustatė antrinės teisinės pagalbos advokatų skaičių, patvirtino konkurso nuostatus, sutarčių sudarymo tvarką, bei patvirtino pavyzdinius reikalavimus.
1.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. gegužės 31 d. organizuoto konkurso į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą Vilniaus skyriuje, komisijos sprendimu (2022 m. gegužės 31 d. Konkurso Komisijos posėdžio protokolas Nr. (1.3)VD-25) (toliau – ir Protokolas) paskelbė 4 laimėtojus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą į Vilniaus apygardos teismo veiklos teritoriją Civilinės teisės srities grupę, tarp kurių nebuvo nurodyta pareiškėja.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Įsakymą; 2) panaikinti Įsakymą Nr. 2; 3) panaikinti Protokolą; 4) įpareigoti Tarnybą sugrąžinti pareiškėją į užimamas antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pareigas pagal 2008 m. liepos 18 d. ,,Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį“ Nr. NCA-06, kuri iki šiol su pareiškėja nėra nutraukta. Pareiškėja taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą, prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164, 6 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 7 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
2.1. Paaiškina, kad 2008 m. liepos 18 d. su pareiškėja, kaip advokate, Tarnyba sudarė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NCA-06 ( toliau - ir Sutartis). Sutartimi įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą asmenims civilinės ir administracinės teisės srityje. Šios sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, jog pasirašyta sutartis yra neterminuota. Sutarties 7.1 punkte įtvirtinta, jog Sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai gali būti padaryti tik raštu. Visus, iškilusius ginčus, Sutarties vykdymo šalys sprendžia derybų keliu. Nepavykus susitarti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 6.1. p.). Ši pirminė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis vėliau ne kartą raštu buvo keičiama ir papildoma, tačiau kiekvienu atveju esminės Sutarties sąlygos, t. y. kad pasirašyta sutartis yra neterminuota, kad Sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai gali būti padaryti tik raštu, liko nepakeisti.
2.2. Tarnyba 2022 m. kovo 29 d. paskelbė konkursą į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vietas. Pareiškėjos teigimu, jos pasirašyta Sutartis yra neterminuota, tačiau ji 2022 m. gegužės 19 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti, ar ji turi dalyvauti Tarnybos organizuojamame advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurse. Tarnyba 2022 m. gegužės mėnesį pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nebuvo pagrindo sudaryti su pareiškėja naują sutartį ir nėra jokių kitų išimčių, suteikiančių galimybę neterminuotai pratęsti nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Toks Tarnybos aiškinimas Įstatymo ir galiojančios sutarties nuostatų, prieštarauja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9,17,18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164 nuostatoms. Taigi, įstatyme nėra numatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys su advokatais turi būti nutrauktos, pakeistos ar papildytos be antrosios sutarties šalies, t. y. advokato sutikimo ir nustatytas terminas tokioms sutartims 5 metai. Nesant advokato sutikimo nustatyti terminą sutarčiai, ir nenuginčijus tokio atsisakymo pakeisti sutartį teisme, vienašališkas sutarties pakeitimas yra draudžiamas įstatymo. Tarnyba, vienasmeniškai neturėdama teisės pakeisti sutarties, sudarytos su pareiškėja dėl teisinės pagalbos teikimo, jos nėra pakeitusi, todėl su pareiškėja sudaryta 2008 m. liepos 18 d. sutartis yra neterminuota. Taigi, įstatymo leidėjo siekis, kad tiek su naujai atrinktais konkurso būdu advokatais, tiek su jau nuolat teikusiais antrinę teisinę pagalbą advokatais pagal neterminuotas sutartis būtų sudarytos tokios pačios, terminuotos sutartys penkių metų laikotarpiui, turėjo būti įgyvendintas siekiant neterminuotų sutarčių pakeitimo įstatyme numatytu būdu, t. y. teismine tvarka. Tokiu būdu su pareiškėja sudarytos sutarties pakeitimas nebuvo atliktas. Pažymi, jog įstatymų leidėjas nustatė, kad galiojančios sutartys įstatymo pagrindu, be sutarties šalies valios ir sutikimo gali būti pakeičiamos į terminuotas sutartis, todėl tai neatitinka įstatymų nuostatų. Toks imperatyvus reikalavimas negali būti taikomas toms sutartims, kurios jau buvo sudarytos iki įstatymo priėmimo neterminuotai.
2.3. Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. organizuotame konkurse pareiškėja dalyvavo Tarnybai pareiškus, kad galiojanti, su pareiškėja sudaryta Antrinės teisinės pagalbos sutartis, nebus pratęsta. Konkurso komisijai pateikė Tarnybos raštą, kuriuo buvo prašoma iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu informuoti Tarnybą, ar adresatai, kuriems pateiktas šis raštas, sutinka su teisės aktuose įtvirtintu Sutarties sąlygų pakeitimu, bei nurodyta, kad tuo atveju, jei Tarnyba negaus iki rašte nurodytos datos adresatų nuomonės, ar jie sutinka su teisės aktuose įtvirtintu sutarties pakeitimu, Tarnyba laikys, kad su siūlomais sutarties sąlygų pakeitimais adresatai sutiko. Kartu pateikė Tarnybai pateikto nesutikimo su sutarties sąlygų pakeitimu, atskirąją nuomonę, komisiją informavo, kad turi sudarytą su Tarnyba neterminuotą Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį, kuri nėra pakeista ir yra galiojanti. Komisijos pareiga buvo padaryti išvadą, ar pareiškėja gali dalyvauti konkurse ir siekti sudaryti su ja dar vieną Teisinės pagalbos teikimo sutartį, kol nėra nutraukta, pakeista, yra galiojanti neterminuota pagalbos teikimo sutartis. Komisijai pasiūlius, kad pareiškėja pati turi spręsti, ar dalyvaus konkurse, todėl pareiškėja jame dalyvavo. Tą pačią dieną buvo paskelbti konkurso rezultatai, jog pareiškėja nesurinko reikiamo skaičiaus balų, ir konkurso į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vietas nelaimėjo. Buvo atrinkti 4 kandidatai teikti teisinę pagalbai civilinės teisės srityje. Pažymi, jog Teisingumo ministrė vietoje buvusių 7 darbo vietų civilinės teisės srityje jas sumažino iki 4. Tai, kad su pareiškėja sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, nebuvo pakeista, nustatant jos galiojimo terminą, reiškia, į pareiškėjos užimamą vietą konkursas buvo paskelbtas ir komisija priėmė sprendimą paskelbti į ją laimėtoją, neteisėtai.
2.4. Paaiškino, kad konkurse dalyvavo tik keturi paskirti komisijos nariai, todėl buvo neteisėta komisijos sudėtis, nes nedalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas. Pretendentų atranką vykdė netinkamos sudėties komisija iškreipė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdyme dalyvaujančių institucijų bei jų interesų pusiausvyrą, suteikė nepagrįstą prioritetą šioje komisijoje dalyvavusių institucijų atstovų nuomonei ir tuo iš esmės perkėlė sprendimų priėmimą vienasmeniškai šioms institucijoms, tuo pačiu ignoruojant teisės aktuose įtvirtintą imperatyvų advokatūros dalyvavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo procese.
2.5. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. Įsakymą Nr. 1R-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinė pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinė teisinė pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. IR-191 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos sudėties patvirtinimo“, kurie turėtų būti taikomi nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą, bei Konstitucijos nuostatas.
2.6. Pareiškėja pateiktame atsikirtime į atsakovų atsiliepimus nurodo, jog pagal įstatymą advokatei nesutikus su pasiūlymu pakeisti sutartį, ginčas dėl sutarties pakeitimo ar papildymo turėjo būti sprendžiamas teismine tvarka Tarnybos iniciatyva. Taryba, gavusi pareiškėjos nesutikimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, nepriėmė jokio sprendimo ir apsiribojo visišku neveikimu. Pažymėjo, kad Tarnybai nepareiškus ieškinio teismui dėl sutarties pakeitimo, liko galioti ankstesnė su pareiškėja sudaryta sutartis ir jos nuostata, kad sutartis yra neterminuota. Tarnyba šiuo atveju nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, todėl ginčas liko neišspręstas.
2.7. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėją su Tarnyba siejo tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai. Pažymi, kad Tarnyba 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. (3.1) NO-2-5685 informavo pareiškėją, kad Sutartis nuo 2017 m. liepos 1 d. yra papildyta 4.2. punktu - „Sutartis sudaroma 5 metams“. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ginčijo šį Sutarties papildymą, suprasdama, jog nustatytas teisinis reguliavimas sukels pasekmes - Sutartis po 5 metų pasibaigs, ir ji teisės aktų nustatytomis sąlygomis turės sudaryti naują sutartį. Tačiau pareiškėja negynė (jos nuomone) savo pažeistų teisių, bet toliau tęsė sutartinius santykius, tuo pačiu sutikdama su Sutarties papildymu ir joje nustatytomis naujomis sąlygomis.
3.1. Skundžiamas aktas (Įsakymas) manytina negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Ginčijamas Įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui - jokių teisinių pasekmių jai nesukelia. Įsakymas turi visus aukščiau nurodytus norminio administracinio akto požymius. Tačiau, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo nenagrinėtinas šioje administracinėje byloje.
3.2. Iš pareiškėjos pateikto Komisijos 2022 m. gegužės 31 d. protokolo Nr. (1.3)VD- 25 matyti, kad Komisijos posėdyje dalyvavo keturi iš penkių Komisijos narai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą Komisijos posėdyje dalyvavo ne mažesnis, kaip to reikalauja Įsakymo 20 punktas, Komisijos narių skaičius. Reikalavimo, kurį nurodo pareiškėja (kad posėdyje turi dalyvauti Lietuvos Advokatūros atstovas), Komisijos darbo organizavimui Įsakymas nenumato. Todėl Komisijos posėdis buvo organizuotas nepažeidžiant nustatytų Komisijos sudėties ir kvorumo reikalavimų, o tuo pačiu ir priimti sprendimai buvo teisėti ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Be to, Ministerijos vertinimu, abejonių dėl Įsakymo atitikties Konstitucijai nėra.
3.3. Teismo posėdyje Ministerijos atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovė Tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįsta. Paaiškino, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, susiję su Sutartimi nėra priskiriami administraciniams ginčams. Įsigaliojus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimams, 5 metų terminas buvo nustatytas ir advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, pasirašiusiems su Tarnyba nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo ir šis terminas tokių sutarčių galiojimui buvo skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad daugiau kitų sąlygų ar išimčių, suteikiančių pagrindą taikyti kitokį teisinį reguliavimą, nėra numatyta teisės aktuose. Kita vertus, Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio (reglamentuojančio pakeitimų įsigaliojimą) 3 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas 5 metų termino taikymas, nenumatant atskirų Sutarties keitimo procedūrų, terminų, todėl toks pareiškėjos aiškinimas, kad Sutarties nuostatos turėjo būti keičiamos tik šalių susitarimu ar teisminiu keliu, Tarnybos nuomone, prieštarauja logikai. Šalys greta vykdytinų Sutarties sąlygų taip pat yra saistomos imperatyvių teisės normų ir Sutarties vykdymas turi atitikti esamą teisinį reglamentavimą vykdant Sutartį, o ne ją sudarant. Kitaip tariant, pareiškėjos minima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.157 straipsnio 2 dalies nuostata dėl to, kad teisės normų pasikeitimas yra po Sutarties sudarymo ir kad, šiuo atveju, komentuojama Pakeitimo įstatymo nuostata neturėjo būti taikoma pareiškėjos atžvilgiu, neturi įtakos, nes Sutarties aiškinimas ir taikymas yra neatsiejamas nuo kitų elementų (pavyzdžiui, tęstinio Sutarties santykių pobūdžio, teisės normų ir kitų sutarčių aiškinimo taisyklių, numatytų LR CK 6.193 straipsnyje). Nagrinėjamu atveju, Tarnyba negali ir negalėjo nukrypti nuo teisinio reglamentavimo ir savarankiškai taikyti išimtis pareiškėjos atžvilgiu (pratęsti Sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują Sutartį).
4.1. Akcentuotina ir tai, kad Pareiškėjos ir Tarnybos sudaryta Sutartis yra kildinama būtent iš viešosios teisės norminių teisės aktų, o pagal Tarnybai deleguotų funkcijų specifiką, prioritetas yra antrinės teisinės pagalbos teikimui, orientuotam į paslaugos gavėją, t. y. asmenį, turintį teisę į teisinę pagalbą, o ne sudaryti advokatui, kurio teisinės paslaugos yra perkamos valstybės vardu, tokias sąlygas, kokių jis norėtų ir kokios jam išimtinai būtų patogios, nepaisant besikeičiančių faktorių. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, pareiškėjai nėra apribota teisė verstis advokato veikla ir toliau gali teikti teisines paslaugas privačiai, o tuo pačiu teikti antrinę teisinę pagalbą prireikus, sudarius su Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį. Pareiškėja yra sudariusi su Tarnyba tokią sutartį nuo 2022 m. liepos 1 d. Tai, kad pareiškėja, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, turėjo pasirinkti kitas kaip advokato veiklos formas, netenkant tam tikrų privilegijų, numatytų nuolatiniams advokatams (pastovaus užmokesčio, patalpų, kitų priemonių ir klientų užtikrinimo, ir pan.) nereiškia, kad ribojama pareiškėjos veikla. Be to, Tarnybos nuomone, Pakeitimo įstatymo nuostata, numačiusi sutarčių galiojimo terminą ir anksčiau sudarytoms sutartims, įtvirtino vienodas sąlygas visiems advokatams (Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu Lietuvos Respublikoje tokių advokatų buvo 58), kurie teikė antrinę teisinę pagalbą nuolat ir tiems, su kuriais būtų sudaromos naujos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat (sutarčių galiojimo terminas 5 metams).
4.2. Nepaisant to, kad spręsti klausimus, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, sprendžia teismas, Tarnyba mano, kad šiuo atveju nėra jokių teisinių prielaidų inicijuoti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjos komentuojamas teisės principas - įstatymas atgal negalioja aptariamai situacijai negali būti taikomas, kadangi Pakeitimo įstatymui įsigaliojus, 5 metų terminas buvo skaičiuojamas ir taikomas pareiškėjai nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. į ateitį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja (išskyrus atskirą nuomonę, pateiktą Tarnybai 2017 m. rugpjūčio 9 d.) nesikreipė į teismą ir nekėlė klausimų dėl pakeitimų, nors žinojo, kad Sutartis nuo 2017 m. liepos 1 d. galioja 5 metams ir ši nuostata taikoma be jokių išimčių visiems nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą advokatams. Ir tik tuomet, kai buvo organizuojamas naujas advokatų, nuolat teiksiančių antrinę teisinę pagalbą, konkursas, susipažinus su minėto konkurso sąlygomis ir nelaimėjus konkurso, pareiškėja skunde kelia klausimus dėl Sutarties sąlygų, skųsdama konkurso rezultatus.
4.3. Paskelbus 2022 m. kovo 29 d. informaciją apie organizuojamą advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkursą, pareiškėja prašymą dalyvauti konkurse ir kitus reikiamus dokumentus Tarnybai pateikė 2022 m. balandžio 7 d. Tuo tarpu, paklausimą dėl dalyvavimo konkurse ir priminimą apie 2017 m. pateiktą atskirą nuomonę Tarnybai, pateikė 2022 m. gegužės 19 d. Akivaizdu, kad, pateikdama prašymą dėl dalyvavimo konkurse, išreiškė pageidavimą dalyvauti konkurse, suprato, kad Sutarties galiojimo terminas baigiasi ir, kad, norint toliau teikti antrinę teisinę pagalbą nuolat, turi dalyvauti konkurse ir jį laimėti. Kita vertus, kiekvienas asmuo yra laisvas savo valia apsispręsti ar dalyvauti vienokiuose, ar kitokiuose konkursuose ir Tarnyba negali įtakoti asmens individualaus apsisprendimo. Net jeigu būtų nuspręsta padidinti advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, neužtikrina pareiškėjai norimos „vietos“, kadangi tai Komisijos kompetencija spręsti dėl pretendentų atitikimo teikti tokią paslaugą. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. gegužės 31 d. Komisijos posėdyje dalyvavo 4 Komisijos nariai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad priimant sprendimą dėl konkurso rezultatų Komisijos sudėtis buvo neteisėta, Komisijos narių skaičiaus dalyvavimas 2022 m. gegužės 31 d. pažeidė Nuostatų punktus ir yra pagrindas panaikinti Komisijos sprendimą. Be to, pareiškėjos argumentai dėl Komisijos sudėties, institucijų deleguojančių atstovus funkcijų kontekste, interesų pusiausvyros aspektu vertintini kritiškai, nes tokie pareiškėjos samprotavimai atsirado jau po konkurso rezultatų paskelbimo. Pareiškėjai iki konkurso pradžios Komisijos sudėtis buvo tinkama, ji konkurse dalyvavo ir jokių abejonių nei iki konkurso, nei jo metu dėl tokios Komisijos narių sudėties nepareiškė.
4.1. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymų ir Protokolo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo Tarnybą sugrąžinti pareiškėją į užimamas antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pareigas pagal 2008 m. liepos 18 d. ,,Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį“ Nr. NCA-06, kuri iki šiol su pareiškėja nėra nutraukta.
6. Nustatyta, kad pagal Sutartį pareiškėja įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės-administracinės teisės srityje. Sutarties 4 punkte nustatyta, jog Sutartis yra neterminuota.
6.1. Tarnyba 2022 m. kovo 29 d. paskelbė informaciją apie organizuojamą advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkursą.
6.2. Pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą dalyvauti konkurse ir kitus reikiamus dokumentus Tarnybai.
6.3. Tarnybos Komisija 2022 m. gegužės 31 d. Protokolu vertino pretendentus, nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje. Civilinės teisės srities grupėje paskelbti 4 laimėtojai, tačiau pareiškėja konkurso nelaimėjo.
7. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba 2008 m. liepos 18 d. su pareiškėja, kaip advokate, sudarė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NCA-06 ( toliau - ir Sutartis). Sutartimi įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą asmenims civilinės ir administracinės teisės srityje. Šios sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, jog pasirašyta sutartis yra neterminuota. Sutarties 7.1 punkte įtvirtinta, jog Sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai gali būti padaryti tik raštu. Visus, iškilusius ginčus, Sutarties vykdymo šalys sprendžia derybų keliu, todėl Tarnyba nepagrįstai su ja nutraukė sutartį.
8. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
8.1. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
8.2. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).
8.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
8.4. Įstatymo 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymu buvo įtvirtinta, kad su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, sutartys sudaromos 5 metams (2 str. 1 d.). Taip pat buvo numatytos pereinamosios nuostatos – iki šio įstatymo įsigaliojimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, sudarytoms sutartims 5 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. (6 str.). Kaip matyti iš Įstatymo nuostatų, jame nėra įstatymų leidėjo nurodymo dėl šių straipsnių nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki 2017 m. liepos 1 d. Priešingai, šiuo įstatymu nustatyta, kad pirmiau nurodytų straipsnių nuostatos įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
8.5. Pareiškėją antrinę teisinę pagalbą teikia pagal Sutartį nuo 2008 m. liepos 18 d. Įstatymo pakeitimai, kurie numato, jog antrinės teisinės pagalbos sutartys sudaromos 5 metams įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. tuomet, kai pareiškėją ir Tarybą siejo darbo santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos Sutartis nuolat buvo pildoma. Taip pat nustatyta, kad įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, Tarnyba 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. (3.1)NO-2-5685 ,,Dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių“ (toliau – ir Raštas) informavo apie įsigaliojusius Įstatymo pakeitimus bei apie tai, jog sudarytos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys nuo 2017 m. liepos 1 d. yra papildytos 4.2. p. - ,,Sutartis sudaroma 5 metams“. Pažymėtina, jog pareiškėja žinojo apie Sutarties pakeitimą nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau dėl jos pakeitimo nesikreipė į teismą. Nors pareiškėja nurodo, kad Įstatymo reikalavimai, susiję su terminuotų sutarčių nustatymu nėra taikomi jos atžvilgiu, kadangi jos Sutartis buvo sudaryta neterminuota dar iki Įstatymo pakeitimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymo pakeitimo nuostatos taikomos vykdomoms sutartims. Tai reiškia, jog Įstatymo pakeitimo nuostatos, numatančios terminą antrinės teisinės pagalbos sutartims, taikomos ir pareiškėjos sudarytai Sutarčiai. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjos skundo teiginiai, susiję su Sutarties nuostatų taikymu ir aiškinimu, nėra priskirtina nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakys.
9. Pareiškėja skunde ginčija Įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau Įsakymai nėra individualaus pobūdžio teisės aktai, jie nėra skirti tiesiogiai pareiškėjai. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje. ABTĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo (prašymo) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu; 2) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui.
9.1. Nustatyta, kad pareiškėjos ginčijami Įsakymai yra norminio pobūdžio administraciniai aktai, tačiau pareiškėja nėra tinkamas subjektas paduoti skundą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, Įsakymais nėra sukuriamos pareiškėjai teisės ir (ar) pareigos, nėra nustatomos privalomo pobūdžio taisyklės, patvarkymai ar nurodymai pareiškėjos atžvilgiu. Įvertinus tai, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje ginčija Įsakymus, kurie yra norminiai administraciniai aktai, taip pat tai, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas ginčyti norminių administracinių aktų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl šie skundo reikalavimai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
10. Pareiškėja ginčija vykusį konkursą dėl antrinės teisinės pagalbos advokatų darbo vietų. Nesutikimą su įvykusiu konkursu grindžia tuo, kad neteisėtai buvo sumažintas advokatų vietų skaičius nuo 7 iki 4. Nenutraukus Sutarties su pareiškėja, nepakeitus Sutarties sąlygų, reiškia, kad laimėtojas paskelbtas neteisėtai. Be to, Komisijos sudėtis buvo netinkama, kadangi dalyvavo 4 nariai, tačiau nedalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas.
10.1. Įsakymo 16 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti teisingumo ministro įsakymu iš 5 narių sudaroma Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisija (toliau – Komisija). Du atstovus į Komisiją deleguoja tarnyba ir teisingumo ministras, vieną – Lietuvos advokatūra. Komisijos pirmininką ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iš Komisijos narių skiria teisingumo ministras. Pagal Įsakymo 17 punktą, Komisijos funkcijos: 17.1. vykdyti konkursą, įvertinti pretendentus pagal Nuostatuose įtvirtintus kriterijus ir priimti sprendimą dėl konkursą laimėjusio asmens (laimėjusių asmenų); 17.2. spręsti dėl Komisijos narių nušalinimo (nusišalinimo). Pagal Įsakymo 18 punktą, Komisija privalo: 18.1. priimdama sprendimus vadovautis teisėtumo, nešališkumo ir asmenų lygiateisiškumo principais; 18.2. neatskleisti informacijos, susijusios su pretendentų asmens duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; 18.3. užtikrinti konkurso klausimų ir vertinimo konfidencialumą. Įsakymo 20 punkte nustatyta, kad Komisijos veiklos forma yra posėdis. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai. Komisijos 22 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių Komisijos narių paprastąja balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.
10.2. Iš į bylą pateikto Protokolo matyti, jog posėdyje dalyvavo 4 nariai. Pareiškėja ginčija tai, kad Komisijos posėdyje dalyvavo 4 nariai, tačiau nedalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas. Vien tai, jog Komisijos posėdyje dalyvavo 4, o ne 5 nariai, nereiškia, jog Protokolu priimtas sprendimas buvo neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įsakymo 20 punkte nustatyta, jog posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau nei 3 nariai. Šiuo atveju Komisijos posėdyje dalyvavo 4 nariai, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Įsakymo 20 punkto nuostatos. Nors pareiškėja ginčija tai, jog nedalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas, tačiau teismo nuomone, ši aplinkybė yra neesminė, kadangi pagal Įsakymą turi dalyvauti 3 nariai, tačiau nenurodyta, kokiems būtent nariams privaloma dalyvauti. Įsakymas numato imperatyvų reikalavimą dalyvauti 3 nariams, todėl šiuo aspektu nekonstatuotinas pareiškėjos teisių pažeidimas.
10.3. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, jog neteisėtai buvo sumažintas advokatų vietų skaičius nuo 7 iki 4 akcentuotina, kad net ir padidinus antrinės teisinės pagalbos advokatų skaičių, nereiškia, jog pareiškėjai būtų užtikrinta norima darbo vieta, kadangi pareiškėja turėtų dalyvauti konkurse. Teismo vertinimu, šie skundo teiginiai nėra tiesiogiai susiję su galimu pareiškėjos teisių pažeidimu, kadangi antrinės teisinės pagalbos darbo vietų skaičiaus sumažinimas ar padidinimas nereiškia, kad pareiškėja užimtų norimą vietą Vilniaus apygardos teismo teritorijoje, kadangi Įstatymas įpareigoja dalyvauti konkurse, kurio metu vertinami visi pretendentai ir išrenkami daugiausiai balų surinkę pretendentai.
11. Pareiškėja taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įsigaliojimo įstatymo, priimto 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-164, 6 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 7 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
11.1. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą išsprendimui administracinėje byloje taikomos ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, jog pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą, kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.). Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir pareiškėjos prašymą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkina pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
12. Pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. Įsakymą Nr. 1R-169 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinė pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinė teisinė pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. IR-191 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos sudėties patvirtinimo“, kurie turėtų būti taikomi nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą, bei Konstitucijos nuostatas, negali būti tenkinamas, nes teismui nekyla abejonių dėl Ministerijos Įsakymų atitikties Įstatymas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Komisijos Protokolas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
14. Netenkinus pareiškėjos skundo atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą sugrąžinti pareiškėją į užimamas antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pareigas pagal 2008 m. liepos 18 d. ,,Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį“ Nr. NCA-06, kuri iki šiol su pareiškėja nėra nutraukta.
13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Administracinės bylos Nr. eI2-1014-331/2023 dalį dėl pareiškėjos D. V. skundo reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. IR-169 ,,Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 1R-97 ,,Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo pakeitimo“ nutraukti.
Kitą pareiškėjos D. V. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.